aA
„Tai absoliučiai išskirtinė situacija su ilgalaikėmis ir skaudžiomis pasekmėmis“, – kalbėdamas apie pandemijos poveikį šalies žemės ūkiui tvirtino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Nerimas ir nežinomybė – būsenos, kuriomis vasarą pasitiko šalies ūkininkai.
Lietuviška produkcija – sveikesnė
Lietuviška produkcija – sveikesnė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Delfi domėjosi, kokiais lūkesčiais vasarą pasitiko skirtingi šalies žemės ūkio sektoriai, kokių nuostolių atnešė pandemija ir kokie sprendimai leistų žemės ūkiui likviduoti karantino metu patirtą žalą.

Šiuolaikiškų saugyklų trūkumas

Dalis šalies daržovių augintojų pavasarį nebeturėjo kur dėti savo produkcijos: užsidarius sienoms eksportui numatyta dalis liko sandėliuose, o pastarieji nėra pritaikyti daržoves saugoti iki naujo derliaus.

Anot Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės, klausimų daugiau nei atsakymų.

„Ar atsistatys vartojimas į prieškarantininį lygį, kokia situacija bus su eksportu, nes sutartys kitiems metams yra sudarytos, augintojams buvo dilema, sėti ar nesėti, kiek sėti, ar tebegalios force majeure situacija? Daržovių augintojai – nežinomybėje“, – tvirtina Z. Cironkienė.

Anot jos, ūkininkams minčių didinti pasėlių plotus nebuvo jokių, nors paprastai kasmet kirba noras kažkiek padidinti pasėlius. Šiemet vyravo nerimas, ar apskritai sėti, ar pavyks parduoti.

Pasak pašnekovės, nėra realių prielaidų, kad daržovių kainos galėtų kardinaliai keistis artimiausiu metu, konkurencija niekur nedingusi.

„Sienos su Lenkija atsivėrė, o ji yra didžiausia konkurentė. Juolab ši kaimynė geografiškai nuo Lietuvos yra labiau į pietų pusę. Kalbant apie vasarines, ankstyvąsias daržoves, ta konkurencija niekur nedingusi, o vartojimas – mažesnis. Tad situacija ne iš lengvųjų“, – teigė Z. Cironkienė.

Nerealizuota paukštiena kaupėsi sandėliuose, šaldytuvų kiekiai riboti, pradėjo jų trūkti, tai privertė dar labiau mažinti supirkimo kainas.
Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas

Anot jos, ši pandemija išryškino vieną esminę bėdą – šiuolaikiškų saugyklų trūkumą, kuriose užauginta produkcija galėtų būti išlaikoma iki naujo derliaus.

„Pavyzdžiui, tokios daržovės, kaip bulvės, burokėliai, turėjo būti eksportuotos kovo mėnesį, jei jos nėra tinkamose saugyklose, įpusėjus balandžiui šios daržovės ėmė gesti.

Bulvės, jei jos kokybiškos, visos jos ir šiandien yra parduodamos, prekybos tinklams jų reikia, tik bėda, kad yra likę didesni kiekiai burokėlių, kurių vietinei rinkai tiek nereikia.

Lietuva yra bulvinių patiekalų, šaltibarščių kraštas, tad iki naujo derliaus bulvių reikia viešojo maitinimo įstaigoms, gaminančioms cepelinus, kugelius ar vėdarus, ar burokėlių šaltibarščiams. Šiemet ši produkcija iš šaldymo kamerų buvo sėkmingai parduota prekybos tinklams, ten pirkimas buvo didesnis nei įprastu laiku.

Gali kilti klausimas, kodėl ne visa daržovių produkcija buvo laikoma šaldymo kamerose nulinėje arba silpnai teigiamoje temperatūroje. Todėl, kad augintojams trūksta tokių saugyklų ir tai nėra pigu, nes vėsinimui reikalinga energija yra brangi.

Todėl augintojai paskaičiuoja, kur, iki kada daržoves parduos ir tik viešojo maitinimo sektoriui skirtą produkciją laiko šaldymo kamerose iki naujojo derliaus. Produkcijos pardavimus prekybos tinklams stengiasi baigti iki sėjos pradžios, t.y. iki balandžio mėnesio“, – kalbėjo LDAA direktorė.

Pasak jos, sąlyginai nėra daug daržininkų, kuriuos palietė ši problema, galbūt iki penktadalio, tačiau nerealizuotos produkcijos – nemaži kiekiai. Ši situacija ypač skaudžiai palietė ūkininkus susibūrusius į kooperatyvą, kurie vienijosi, kad sutelktų didesnius burokėlių kiekius eksportui. Nemaži jų kiekiai turėjo būti parduoti kovą, balandį.

Kita nukentėjusių dalis – smulkūs ūkininkai, kurie sudaro sutartis su savo rajono mokyklomis, darželiais, ligoninėmis, restoranais.

Kadangi karantino metu viskas užsidarė, smulkūs ūkininkai neturėjo kur realizuoti savo produkcijos, o paprastai smulkiųjų ūkininkų saugyklos nėra pačios geriausios, jose daržovių gegužės, birželio mėnesiais neišlaikysi“, – komentavo Z. Cironkienė.

Žemės ūkis
Žemės ūkis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Nerimą kelia stringantys finansiniai srautai

Anot Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Aušrio Macijausko, žemdirbiams nerimą kelia vis didėjanti finansinės krizės grėsmė. „Sunkėja prieinamumas prie apyvartinių, finansavimo lėšų, tiek ūkininkams sunkiau gauti kreditus, tiek kitoms mūsų sektoriaus įmonėms: perdirbėjams, grūdų supirkėjams, eksportuotojams.

Finansiniai šaltiniai darosi vis sunkiau prieinami. Tai kelia didelį susirūpinimą visam sektoriui. Prognozuojame, kad rudenį dėl šitos priežasties gali strigti grūdų prekyba“, – teigė šalies grūdų augintojų asociacijos vadovas A. Macijauskas.

Pinigai už produkciją nusikelia tolyn, o atsiskaitymų terminai už žaliavas trumpėja. Čia mes įžvelgiame didžiausią pavojų. Jei tam nebus pasiruošta, nuostoliai dėl šito dalyko gali būti milžiniški.
Aušrys Macijauskas, LGAA vadovas

Anot pašnekovo, šioje vietoje didesnę iniciatyvą turėtų rodyti valstybė.

„Du mėnesius raginome Vyriausybę, būtent Žemės ūkio ministeriją, kad kuo skubiau būtų sukurti instrumentai. Jų kurti net nereikia, yra jau laiko patikrinti instrumentai.

Turime mes Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, Žemės ūkio ministerija gali pasinaudoti ES lėšomis bei suteikti valstybės garantijas platesniu mastu ir tą daryti supaprastinta tvarka, kad (gauti paskolą) būtų paprasta ir greita.

Tokie instrumentai veikė 2009-2010 metais, patirties ŽŪM turi. Kalbamės, tariamės, tikimės, kad tokia pagalba veiks bent nuo liepos pabaigos“, – viliasi A. Macijauskas.

„Procesai juda, kai kas jau padaryta. Mūsų žiniomis, yra numatyta skirti virš 40 mln. eurų, bet mūsų paskaičiavimais, to yra maža. Vien grūdų sektoriui, kad nenukentėtų prekyba, nenukentėtų ūkininkai, reikia bent jau 100 mln. eurų valstybės garantijų“, – tvirtino A. Macijauskas.

Nors grūdų rinkoje padėtis rami, Lietuvoje grūdų augintojai gali nukentėti dėl finansų trūkumo.

„Jei norėsi rudenį parduoti grūdus ir gauti pinigus, turėsi juos parduoti žymiai mažesne kaina, nei tuo metu rinkoje jie kainuos, nes bus siūloma parduoti vėliau – sausio, vasario mėnesiais, o atsiskaitymą nukeliant dar vėlesnei datai. Iš kitos pusės už trąšas bus reikalaujama mokėti tuoj pat. Tas jau dabar vyksta.

Susidaro tokios žirklės: pinigai už produkciją nusikelia tolyn, o atsiskaitymų terminai už žaliavas trumpėja. Čia mes įžvelgiame didžiausią pavojų. Jei tam nebus pasiruošta, nuostoliai dėl šito dalyko gali būti milžiniški“, – prognozuoja grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.

Anot jo, pagal grūdų kainų pokytį negalima daryti išvadų dėl duonos ar miltų kainų prekybos centruose. „Populistinė tema, jau daug metų aiškinu, kad duonos kaina nuo grūdų kainos absoliučiai nepriklauso, nes grūdai duonos savikainoje tesudaro 5 proc. Tai visiškai nesusiję dalykai“, – šyptelėjo A. Macijauskas.

Kainų skirtumo pirkėjai nepajaus

Karantino metu užsivėrus šalių sienoms bei savo veiklą sustabdžius restoranų tinklams, paukščių augintojai turėjo gerai pasukti galvą, kur ir kaip laikyti neparduotą produkciją.

„Lietuva buvo neblogai susitvarkiusi eksportą, paukštieną tiekdavo į Vakarų Europą, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę, restoranų, kavinių tinklus. Uždarius sienas eksportas sustojo, o Lietuvos rinkoje duris užvėrė viešojo maitinimo įstaigos, sumažėjo vartojimas, tad paukštiena tik kaupėsi“, – situaciją aiškino Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktoriaus Vytautas Tėvelis.

Analogiška situacija Lenkijoje, kuri yra didžiausia paukštienos gamintoja Europoje. Supirkimo kaina, anot V. Tėvelio, kaimyninėje šalyje krito net apie 30 proc.

„Nerealizuota paukštiena kaupėsi sandėliuose, šaldytuvų kiekiai riboti, čia reikia ne šiaip minimalaus šaldymo, bet būtinas užšaldymas ilgam laikui, vadinasi reikalinga maždaug -18 laipsnių temperatūra.

Pradėjo trūkti šaldytuvų, tai privertė dar labiau mažinti supirkimo kainas. Lietuvoje paukštiena atskirais laikotarpiais pigo iki 25 proc.“, – kalbėjo V. Tėvelis.

Anot jo, paukštininkystės sektorius ir iki pandemijos nebuvo labai pelningas, tad tas kainų kritimas gamintojams atsiliepė labai skaudžiai.

Nors supirkimo kaina krito, tačiau, anot jo, tai nereiškia, kad prekybos centruose artimiausiu metu bus galima įsigyti pigesnės paukštienos.

„Kalbu apie didmeninę prekybą. Mažmeninėje prekyboje prekybos tinklai turi savo politiką, jie sprendžia savaip tuos dalykus. Mes kalbame apie gamintojų kainas“, – teigė V. Tėvelis.

Iš valdžios mums daugiau nieko nereikia – tik ikipandeminio laikotarpio kainų, nors jos Europoje pačios žemiausios ir balansuoja ties savikainos riba, o gamybos ištekliai, trąšos, pašarai, vaistai, pabrango.
Jonas Sviderskis, LŽŪBA vadovas

Anot paukštininkystės asociacijos vadovo, Vyriausybė žadėjo paramą šiam sektoriui, ūkininkai gali tikėtis dalinės kompensacijos už patirtus nuostolius, tačiau parama vėluoja.

„Tikimės, kad atsidarys sienos Vakarų Europos šalyse. Žinoma, praeis keli mėnesiai, kol grįš į tas vėžes prekybiniai santykiai, lauks kontraktų peržiūra ir panašiai“, – kalbėjo V. Tėvelis.

Šioje situacijoje, anot pašnekovo, kyla pavojus dėl galimos nelegalios prekybos. Atvėrus sienas su Lenkija, dalis gyventojų gali susigundyti pigia paukštiena, o vėliau ją perparduoti Lietuvoje. V. Tėvelio manymu, probleminės, nelegalios paukštienos rinkos dydį išduoda Maisto ir veterinarijos tarnybos fiksuojami pažeidimai, Lietuvoje jos kiekis gali siekti apie 200 tonų.

„Jei taip susiklostytų, jog valstybės parama nepasiektų nuo pandemijos stipriai paveiktų ūkių, kas žino, galbūt kai kurie neatlaikys tokių nuostolių“, – mano V. Tėvelis.

Kilus sukrėtimui daugiau ūkininkų daržovių ir mėsos lieka Lietuvoje: ar keisis šių maisto produktų kainos?
© A.Stackevič nuotr.

Renkasi auginti, bet ne skersi Lietuvoje

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vygantas Šližys neslepia, ūkininkams sekasi sunkiai: pardavimų nėra, trūksta apyvartinių lėšų, ant nosies – jau žoliapjūtė, o mėsinių galvijų didžioji dalis pirkėjų – užsienyje, su kuriuo dėl pandemijos dabar prekybiniai santykiai nutrūkę.

„Problema su realizacija, žmonės augina galvijus, stengiasi neparduoti, nes mūsų tos supirkėjų kainos tikrai yra žemos. Dabar gal pradės veikti nuostolių kompensavimo programa, žinoma, visko nekompensuos, o tik nedidelę dalį.

Kainos nukritusios, perdirbėjai naudojasi tokia situacija, matyt, ir jiems sudėtingas laikotarpis“, – teigė asociacijos prezidentas.

Anot pašnekovo, didžiuosiuose prekybos tinkluose dominuoja pieninių galvijų mėsa, tokią situaciją diktuoja mūsų mėsos vartojimo įpročiai: paprastai renkamės pigesnę, bet kokybės prasme prastesnę karvieną, o ne mėsinių galvijų produkciją, kuri iš mūsų šalies keliauja į užsienį.

„Apie 80 proc. mūsų asociacijos ūkininkų produkcijos keliauja į užsienį, atjunkytų veršelių forma, kuriems paprastai yra apie 7-9 mėnesiai, sveria apie 300 kg, o jų vidutinė kaina iki pandemijos siekė apie 800-900 eurų už vieną tokį (mėsinio galvijo) veršelį.

Dabar ta realizacija per mūsų mėsos perdirbėjus tiesiog neapsimokėjo: galviją augini dar 10 mėnesių, kad pasiektum reikiamą svorį, priduodi jau taip vadinamą didelį bulių ir gauni tik 1100 eurų.

Dėl 200 ar 250 eurų skirtumo neapsimoka dar auginti 10 mėnesių, nėra tokios sistemos, pagal kurią ūkininkui apsimokėtų tiek laiko šerti, penėti galvijus. Tokios kainų žirklės.

Ne paslaptis, jei žiūrėtume 100-ui kilogramų skerdimui vidutines Europos kainas, Lietuvoje ji yra pati žemiausia, mes pirmi ar antri nuo galo. Nuo vidutinės Europos kainos skiriasi beveik 100 eurų“, – kalbėjo pašnekovas.

V. Šližys viliasi, kad antrame pusmetyje situacija turėtų keistis į gerąją pusę ir atsiverti eksporto keliai. Iš dalies guodžia ir Lenkija, kurioje supirkimo kainos yra aukštesnės nei Lietuvoje.

Anot jo, tikėtina, kad kokybiškos mėsos kaina specializuotose parduotuvėse gali kristi.

„Visaip gali būti. Vieni parduodavo mėsą restoranams, kadangi jie ilgą laiką neveikė, stipriai krito paklausa, o mėsą vis tiek parduoti reikia. Jei ją užšaldai, prarandi 20-30 proc. vertės“, – teigė V. Šližys.

Kodėl žemdirbiams mokama mažiau?

Anot Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) vadovo Jono Sviderskio, pieno, mėsos (jautienos) supirkimo kainas lemia du esminiai veiksniai: pardavimai vidaus rinkoje ir šių produktų eksportas.

„Šių produktų, parduodamų vidaus rinkoje, kainos išlieka stabilios ir garantuoja ikipandeminio laikotarpio žaliavos kainų lygį. O parduotuvėje, palyginus 2019 ir 2020 metų pirmąsias savaites, kainos padidėjo, pvz. 2,5 proc. riebumo pieno – 5,1 proc., 30 proc. riebumo grietinės – 4,7 proc., 9 proc. riebumo varškės – 9,6 proc., sūrio (fermentinio) – 9,6 proc., galvijų mėsos – 8,9 proc.

Tai kodėl žemdirbiams mokama mažiau? Kodėl jiems kainos krito taip žymiai – daugiau nei 10 proc.?“, – klausia J. Sviderskis.

Anot jo, žaliavos kainas reiktų fiksuoti, pavyzdžiui, kovo 1 dienos kainomis, o perdirbimo ir prekybos įmonės galėtų peržiūrėti savo pridėtinės vertės, t.y. antkainio, lygį ir jo skaičiavimo principus.

„Kai kurių prekybininkų šiuo metu deklaruotas 15 proc. kainų mažinimas statistikoje dar neatsispindi, bet prie kai kurių produktų kainų etikečių yra užrašas „akcija“. Taigi, tai tik akcija žemdirbių sąskaita. Valstybė galėtų sumažinti PVM taikymą šiems produktams“, – teigė LŽŪBA vadovas.

Pasak jo, eksporto rinkose dėl COVID-19 viruso poveikio galimi pokyčiai, lyginant su ankstesniuoju periodu, nors, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, pieno produktų eksportas į trečiąsias šalis išaugo 1600 tonų, lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu. Todėl šalies perdirbimo įmonės turėtų atskleisti savo komercinius duomenis valstybinėms tarnyboms, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybai, Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai, iš kurių matytųsi eksporto kainų ir kiekių pokyčiai, lyginant su ankstesniuoju periodu.

„Siekiant išlaikyti stabilumą pieno ir mėsos (jautienos) gamybos sektoriuose, susidaręs neigiamas eksporto vertės skirtumas perdirbimo įmonėms turėtų būti kompensuojamas iš ES lėšų arba iš Vyriausybės numatyto 5 mlrd. eurų pagalbos paketo.

Taip stabilizuotume žaliavos supirkimo kainas. Iš valdžios mums daugiau nieko nereikia – tik ikipandeminio laikotarpio kainų, nors jos Europoje pačios žemiausios ir balansuoja ties savikainos riba, o gamybos ištekliai, trąšos, pašarai, vaistai, pabrango. Pavyzdžiui, pašariniai priedai – net 30 proc.

Tada ir atsiskaitymai nesutriks ir išteklių tiekėjams nekils baimių dėl žemdirbių mokumo. Įvežtinio pieno produktų eksporto praradimus mūsų įmonėms turėtų kompensuoti valstybės (Latvija, Estija, Lenkija ir kt.), iš kurių tas pienas ar jo produktai įvežti perdirbimui, – tvirtino J. Sviderskis.

LŽŪBA atstovas teigia, kad žemdirbiai gyvena ne kokiomis nuotaikomis, juolab, buvo dvi sausringos vasaros ir prieš tai vienas labai lietingas ruduo.

„Nelaimės žmones sutelkia, padaro vieningesniais, artimesniais, nuoširdesniais. Bet ar visus? Ar neatsiranda tokių, kurie naudojasi situacija ir iš to pelnosi? Valdžia tam neturi likti abejinga ir neleisti, kad įkaitais būtų laikomi ne tik žemdirbiai, bet ir maisto vartotojai“, – kalbėjo J. Sviderskis.

„Tai absoliučiai išskirtinė situacija su ilgalaikėmis ir skaudžiomis pasekmėmis. Kiek buvo ekonominių krizių – Lietuvos žemės ūkis visas jas atlaikė, patirdamas atitinkamas netektis. Po jų atsistodavo ir žengdavo į priekį. Pamažu, kantriai, bet į priekį. Nekaltinant vieni kitų, neniekinant ir nepravardžiuojant. Džiugu, kad šios nelaimės akivaizdoje žemdirbių žeminimas pritilo, gal pasidarė sarmata“, – pridūrė LŽŪBA vadovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
2.6667

Top naujienos

Įvertino Prezidento metus: nemanau, kad Nausėda vis dar galvoja, kuo Grybauskaitė blogesnė už jį (5)

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį apžvelgė savo pirmuosius darbo metus. Tiesa,...

Kremliaus kardiologų pasiūlymo atsisakęs Janulaitis – apie parduotą „Fermentą“, milijonus ir nakvynes stotyse (9)

Biotechnologijų ir aukštojo mokslo plėtra – dvi sritys, kuriuos vainikuoja turtingą ir...

Užkalnis. Ne didvyrių žemė, o šlapių viščiukų šalis (172)

Jums nepatiks, ką aš dabar parašysiu. Galimai net įniršite. Tačiau jei pasipiktinsite, tai tik...

Bandantiems prisibelsti į polikliniką trūko kantrybė: tai už ką gi mes mokame? (413)

Praėjusią savaitę „Delfi“ rašė, kaip vilniečiams nepavyksta prisiskambinti į didžiausią...

Su valstybinių žiniasklaidos priemonių atstovais susitikęs Lukašenka: mes čia įvesime tvarką (63)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mano, kad reikia „įvesti tvarką“ su žodžio...

Kaip keitėsi kainos birželį: labiausiai brango vaisiai, odontologų paslaugos (2)

Lietuvos statistikos departamentas ketvirtadienį pranešė, kad šių metų birželį, palyginti su...

Estai jau nusistatė raudonąją liniją, kurią peržengus bus vėl įvedami apribojimai papildyta (77)

Estijos sveikatos apsaugos departamentas apsisprendė, koks skaičius koronavirusinės infekcijos...

Užfiksuoti šokiruojantys policininkės veiksmai: tarnybos metu miltais ir kiaušiniais darkė kolegos mašiną (361)

Varėnoje tarnybos metu policijos pareigūnė buvo užfiksuota besielgiant ne tik įžūliai, bet ir...

Planas B: lietuvio trenerio geidęs „Žalgiris“ po nesėkmingų derybų kreipia akis į užsienio rinką (3)

Naujo vyriausiojo trenerio ieškančio Kauno „Žalgirio“ žvilgsniai krypsta į užsienį....

Pasitikrinkite: skelbiami biologijos egzamino atsakymai (2)

Ketvirtadienį vyko biologijos valstybinis brandos egzaminas, kurį Nacionalinė švietimo agentūros...

|Maža didelių žinių kaina