aA
Briuselyje išdalinti ES milijardai vargu ar pasieks tuos, kuriems pinigų Lietuvoje labiausiai reikia, sako Nacionalinio skurdo mažinimo asociacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, karantinas atvėrė kai kurias senas visuomenės žaizdas, o labiausiai nukentėjo žmonės, kurie ir taip sunkiai vertėsi.

„Nelabai galvojama apie socialiai jautrias grupes. Yra ten skambūs pavadinimai, neaišku, kas iš tikro ten bus. Faktas, kad nemažai nueis į infrastruktūrą. Tai yra labai paprasta, nes labai lengva išmatuoti rezultatą – išliejau tokią gatvę, pastačiau, renovavau tokį pastatą. Kai investuojama į žmogų, poveikį matysim gerokai vėliau“, – laidoje „Delfi diena“ apie ES paramą kalba A Adomavičienė.

Po karantino, anot jos, dalis žmonių susiduria su rimtais sunkumais ir jiems ekonominis atsigavimas ir kainų kilimas, apie kuriuos kalbama, džiaugsmo neteikia.

„Yra tokia sritis, kaip aviacija, kuri visiškai užsidarė, ir stiuardeses neteko darbo. Tai yra ir moterys apie 50 metų, kurios niekada nedirbo jokio kito darbo, ir joms reikia galvoti, kur dabar dirbti kelerius metus iki pensijos. Jos dabar laikinai gyvena iš išmokų“, – pasakoja A. Adomavičienė.

Ne pavienės istorijos

Skurdo mažinimo asociacijų tinklo direktorė pasakoja, kad panašių istorijų skaičiuojama nemažai. Yra žmonių, kurie gauna ir labai mažas pajamas – vidutinė socialinė parama siekia vos 85 eurus. Be to, vis dar yra daug žmonių, kurie neturi darbo, ir jiems nėra taip paprasta grįžti į darbo rinką.

„Labiausiai nukentėjo mažiausias pajamas gaunantys asmenys, individualia veikla besiverčiantys asmenys, nes jų pajamos labai staigiai krito. Ir, žinoma, šeimos su vaikais“, – sako A. Adomavičienė.

Ji sutinka, kad gali pasitaikyti atvejų, kai asmenys užuot dirbę renkasi gyventi iš pašalpos, tačiau tai – kraštutiniai atvejai.

„Iš dalies gali būti taip, bet žiūrint, kokia yra šeima. Jei asmuo vienišas, jam galbūt apsimoka dabar gauti 200 eurų ir neiti dirbti. Sakyčiau, čia toks griebimasis paskutinio šiaudo. Jeigu tai yra šeima, ypač vienišas tėvas ar vieniša mama, tai jam bet kokiu atveju tikrai apsimokėtų eiti dirbti“, – įsitikinusi A. Adomavičienė.

Aistė Adomavičienė
Aistė Adomavičienė
© DELFI / Domantas Pipas

Karantinas atvėrė žaizdas

Karantinas atskleidė ir daugiau problemų, sako A. Adomavičienė: „[Karantinas] atvėrė kai kurias senas žaizdas ir pūlinius, ypač švietimo sistemoje, galimybių nelygybės aspektai atsiskleidė, paslaugų prieinamumas, jų trūkumas. Žmonės, kurie ir taip turėjo mažas pajamas, sunkiai vertėsi, jie labiausiai ir nukentėjo.“

Daliai šeimų buvo sudėtinga ir užtikrinti vaikų mokymąsi namuose.

„Trūko kompiuterių, fizinių darbo vietų vaikams šeimose, ypač gausesnėse ar gyvenančiose mažame būste. Galbūt dalis vaikų vis tiek turėtų eiti į ugdymo įstaigas iš tokių šeimų“, – svarsto A. Adomavičienė.

„Pastebėjome, kad dalis tėvų, net jei yra kompiuteris, ir rašomasis stalas, nebūtinai geba padėti vaikui mokytis“, – pastebi ji.

Klausimų, jos teigimu, kelia ir kai kurios valstybės paramos priemonės: „Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka pensininkams. Pagal visas prognozes, pensininkai nebus ta grupė, kuri labiausiai nukentės. Kad pensijos Lietuvoje mažos – faktas, bet vienkartinė 200 eurų išmoka tikrai tos problemos neišspręsim.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(53 žmonės įvertino)
4.2075

Top naujienos

Duomenų mokslininkas – apie galimą situacijos suvaldymą: anksčiau rugpjūčio to nebus siūlo vėlinti antro skiepo datą (147)

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius laidoje „Delfi rytas“ pirmadienį prognozavo,...

Darbo partijos narys – apie „Šeimos maršą“: organizatoriai gąsdino mano vaikus (436)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininko Ramūno Karbauskio išsakytus...

Kruvinas šaudynes Rusijoje surengęs jaunuolis: kas jis? (99)

Po šaudynių Rusijos Kazanės mokykloje buvo iškelta byla dėl kelių moksleivių nužudymo,...

Nausėda: mūsų derybines pozicijas Kremlius priima kaip silpnumo ženklą (87)

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuotoje...

Indijoje fiksuojami kitose šalyse dar nematyti COVID-19 padariniai ligoninėms nurodyta įrengti atskirus skyrius (185)

Indijai toliau kovojant su sparčiausiai pasaulyje augančiu koronaviruso protrūkiu, šalies...

Ministerijos scenarijuose nebėra vietos lengvatai, kuria naudojasi šimtai tūkstančių gyventojų siūlomos trys alternatyvos (78)

Finansų ministerija nagrinėja kelias alternatyvas dėl lengvatų investiciniam gyvybės draudimui ir...

NVSC: didėja protrūkių skaičius gamybos ir transporto, o mažėja paslaugų sektoriuje (7)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo,...

Palikusi tris vyrus 61-erių verslininkė Sniegė Naku: vietoj uogienių virimo – kelionės ir pasimatymai su italais (34)

Sniegė Naku mus pasitinka savo studijoje Vilniaus Naujamiesčio rajone. Sniegė kuria papuošalus bei...

Kauno botanikos sode pražydo apie 500 rūšių tulpių: tarp jų - ir dvi lietuviškais vardais

Vos kelios vasariškos šilumos dienos – ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) botanikos sodo...

Dviračiai ir elektriniai paspirtukai kelia grėsmę Laisvės alėjos pėstiesiems, o baudos – simbolinės

Atšilus orams, į Laisvės alėją vėl plūsta tūkstančiai miesto šurmulio išsiilgusių...