aA
Ką kiekvienas turėtų žinoti apie paskolą, nuo ko priklauso palūkanos ir pradinis įnašas bei kada paskolą verta imti, o kada geriau palaukti? Laidoje „Delfi rytas“ apie tai kalbėjome su „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovu Pavel Ladziato.

Apie paskolą svarstantiems žmonėms vienas iš aktualiausių klausimų – nuo ko priklauso palūkanų dydis. Kaip teigia P. Ladziato, skolinimo versle palūkanos priklauso nuo dviejų dalykų – nuo to, ar paskola su užstatu, ar be užstato. Kalbant apie paskolas be užstato, standartiškai yra paplitusios vartojamosios paskolos, o užstatas gali būti skirtingas – būsto užstatas ar valstybės garantija, kaip, pavyzdžiui, valstybės remiamos studijų paskolos.

„Paskolos be užstato dažniausiai būna brangesnės, o su užstatu – pigesnės. Labai svarbu ir tai, kad kiekviena kredito institucija turi savo taip vadinamą pinigų kainą, kiek jai kainuoja finansuoti klientą. Tai priklauso nuo daugelio dalykų – pačios įstaigos kreditingumo, nuo pinigų kainos tarptautinėse rinkose ir panašiai. Ir yra trečias dalykas – tarp mūsų, šitame sektoriuje dirbančių žmonių taip vadinama rizikos premija, po kuria palenda daugelis dalykų: kaip konkreti kredito institucija vertina konkretaus kredito kliento riziką, kokia yra pelno marža, koks yra kliento lojalumas su pačia organizacija. Dėl to mes dažniausiai ir gauname individualias palūkanas arba kainą“, – aiškina P. Ladziato.

Jo teigimu, paskolą verta imti ilgesnėje laiko perspektyvoje atsiperkantiems tikslams – įsivertinti paskolos poreikį turi kiekvienas savarankiškai.

„Skolintis rekomenduojama dalykams, kurie sukuria ilgo laikotarpio vertę, kuria galėsi džiaugtis metus, du, tris, geriausia – visu paskolos gavimo metu. Kai žmogus svarsto, ar skolintis automobiliui, tai rekomenduojama pagalvoti apie paskolą; kai žmogus galvoja finansuoti studijas, kurios jam tarnaus visą gyvenimą, tai irgi rekomenduojam pagalvoti apie skolinimąsi, bet dėl trumpalaikių pirkinių reiktų pagalvoti, ar tikrai verta“, – pabrėžia P. Ladziatko.

Vertindamas paskutinių trijų metų tendencijas, specialistas pastebi, kad vartojamosios paskolos linkusios stambėti – tai reiškia, kad žmonės mažiau linkę pirkti pigių pirkinių ir dažniau perka ilgo vartojimo produktus.

Paklaustas, ar koronaviruso pandemija pakeitė būsto paskolos gavimo sąlygas, P. Ladziatko teigia, kad paskolos teikimo sąlygos nekito, tačiau reikšmingi pokyčiai stebimi klientų mokumo atžvilgiu.

„Kalbant apie būsto paskolas, čia svarbios dvi pusės: ką bankas apie tai galvoja ir kaip atrodo potencialaus skolininko portretas. „Swedbank“ nekeitė skolinimo sąlygų klientams nuo pat kovo 16 d. iki dabar. Tačiau, kalbant apie klientus, matome iš statistikos, kad pasikeitė jų finansinė padėtis – liūdnoji pusė ta, kad daugiau klientų ji pablogėjo, nei pagerėjo. Manau, šiems klientams dabar skolinimosi galimybės prastesnės, bet labiau dėl jų pačių pasikeitusios aplinkos“, – pastebi P. Ladziatko.

Paklaustas, nuo ko priklauso pradiniam įnašui reikalinga suma, pašnekovas teigia, kad 15 proc. yra sureguliuota minimali pradinio įnašo riba, tačiau pastebima, kad klientai linkę iš pradžių įnešti didesnę sumą.

„Dažnai girdim apie banką frazes, kad bankas duoda ar neduoda paskolų, tai svarbu tai, kad bankas skolina indėlininkų lėšas ir turi daryti tai atsakingai. Pradinis įnašas susijęs su užstato rizika. Pavyzdžiui, žiūrint iš dabartinės situacijos, tai patys klientai vidutiniškai sumoka pradinio įnašo apie 23 proc. Šis skaičius nėra pakitęs pandemijos metu, gal vienu, kitu procentu, bet tai rodo, kad žmonės patys nori daugiau įnešti, nes kuo daugiau įneši, tuo mažiau mokėsi palūkanų“, – pastebi jis.

Daugiau – transliacijos įraše.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.2222

Top naujienos

Darbo partijos narys apie „Šeimos maršą“: organizatoriai gąsdino mano vaikus (17)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininko Ramūno Karbauskio išsakytus...

Indijoje fiksuojami kitose šalyse dar nematyti COVID-19 padariniai ligoninėms nurodyta įrengti atskirus skyrius (118)

Indijai toliau kovojant su sparčiausiai pasaulyje augančiu koronaviruso protrūkiu, šalies...

Ministerijos scenarijuose nebėra vietos lengvatai, kuria naudojasi šimtai tūkstančių gyventojų siūlomos trys alternatyvos (62)

Finansų ministerija nagrinėja kelias alternatyvas dėl lengvatų investiciniam gyvybės draudimui ir...

Bumelis pristatė vakcinų gamybos planą: Lietuva kuria, latviai pilsto į buteliukus (184)

Lietuva turi puikiai išvystytas biotechnologines kompanijas ir yra pasiruošusi vystyti įvairius...

Kauno klinikose mirė nelaimės „Klaipėdos medienoje“ metu nukentėjęs žmogus (33)

Praėjusį pirmadienį „Klaipėdos medienos“ teritorijoje įvykusios nelaimės metu nukentėjusio...

Galimybių pasą bus galima gauti specialiame interneto puslapyje (28)

Galimybių pasą bus galima gauti apsilankius specialiai sukurtame interneto puslapyje ir atlikus vos...

Iš ekonomistų – geros žinios: Lietuva turtingėja ir augina savo viduriniąją klasę nerimą kelia auganti infliacija (299)

Didžiosios pasaulio ekonomikos atsigauna, o Lietuva turtingėja ir augina savo viduriniąją klasę,...

Prezidentūros apklausoje – nepaviešinti klausimai: gyventojų atsakymai nenudžiugino (99)

Prezidentūros užsakymu balandį atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje gyventojų buvo klausiama...

Koronavirusas nusinešė jaunos moters gyvybę iš Ukmergės: neturėjo nė trisdešimties (289)

Antradienio rytą pranešta, kad praėjusią parą dėl COVID-19 ligos mirė 20–29 metų grupei...

Palangoje kokteilių barą atidarantis Egidijus Dragūnas – apie nerimą ir lūkesčius: puikiai matau, ko trūksta Lietuvai (16)

Egidijus Dragūnas neria gilyn į restoranų verslo vandenis. Atlikėjas kartu su partneriais...