Investavimas – arba pasyvios pajamos – paprastais žodžiais tariant, tai priemonės, kurioms išleisti pinigai laikui bėgant, tikėtina, sugrįžta. Taigi, pagrindinis investicijos kriterijus yra tikėtina teigiama grąža ateityje, kitaip sakant – galimybė uždirbti.
Svarbu žinoti ne tik tai, kas yra investicijos, bet ir kas jos nėra. Pavyzdžiui, jeigu išleidžiate pinigus labai norėtam daiktui, iš kurio neturite jokios grąžos, tai – ne investicijos, o tik išlaidos. Investicijos, tuo tarpu, atsiperka keliais būdais. Skirtumus paaiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Kartais žodis „investuoti“ naudojamas ne visai korektiškai. Pavyzdžiui, kai žmogus sako, kad investavo į naujus automobilio ratlankius ar teniso raketę, tai nėra investicijos, o tik išlaidos. Tokie daiktai jokios teigiamos investicinės grąžos neatneša ir laikui bėgant tik nuvertėja, išskyrus labai retas išimtis.
Investicinė grąža gali būti dviejų formų – gaunama periodiniais mokėjimais arba didėjant įsigyto investicinio objekto kainai. Periodiniai mokėjimai yra, pavyzdžiui, už obligacijas gaunamos palūkanos, už išnuomotą nekilnojamąjį turtą gaunami nuompinigiai ar už priklausiančią įmonės akcijų dalį išmokami dividendai. Šių tipų investicijos buvo ir yra populiariausios, nes leidžia greičiausiai apčiuopti jų nešamą naudą.
Tačiau nemažai investicijų jokių periodinių mokėjimų nesiūlo, o investuotojai savo pinigus ten nukreipia tik tikėdamiesi jų vertės didėjimo. Prie tokių investicijų galima priskirti auksą, senovinius automobilius, retą vyną, meno kūrinius. Tokie investiciniai objektai ne tik neneša reguliarių pajamų, bet priešingai – jų saugojimas, priežiūra ir apdraudimas kiekvienais metais gali kainuoti nemažus pinigus. Tai atsiperka vėliau išaugus jų kainai“, – paaiškino N. Mačiulis.
Finansiniai Nepriklausomybės pokyčiai
Lietuvoje raginimas investuoti kartais dar skamba naujai, nors rūpinimasis savo ateitimi yra įprasto finansinio raštingumo dalis. Pasaulyje, ypač JAV, jau prieš 30 metų buvo populiarus investavimas į finansų rinkų instrumentus – akcijas, vyriausybių bei įmonių obligacijas.
„Tiesa, dažnai santaupos buvo laikomos ir taupomuosiuose indėliuose, kurie tuo metu atnešdavo 8–9 proc. metinę grąžą. Devintojo dešimtmečio pabaigoje ypatingai žibėjo kolekcinių vertybių rinkos – viskas pradedant meno kūriniais ir investicinio lygio monetomis ir baigiant klasikiniais automobiliais nešdavo apie 50 proc. metinę grąžą ir buvo vienas iš populiaresnių investavimo būdų.
Lietuvoje 1990-aisiais daug galimybių investuoti nebuvo, pagrindinis lėšų kaupimo būdas – indėliai (taupomosios knygelės). Kadangi tuo metu Lietuva tapo nepriklausoma ir nuo planinės ekonomikos perėjo prie rinkos ekonomikos, keitėsi valiutos ir jų vertė, kurį laiką vyravo didelė infliacija“, – pasakojo „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos maklerė Greta Šiaučiulytė.
Tai sudarė galimybių užsiimti valiutos spekuliacijomis ir iš to kai kam nemažai uždirbti. Norėdami apsaugoti sukaupto turto vertę, kai kas rinkosi įsigyti ir laikyti aukso. Taip pat, kaip primena G. Šiaučiulytė, nemažai daliai šalies gyventojų vyriausybė išdalijo investicinių čekių, kurie jiems suteikė teisę į tam tikrą dalį privatizuojamo valstybės turto. Vilniaus vertybinių popierių birža pradėjo veikti nuo 1993 m., tada atsirado galimybė įsigyti įvairių Lietuvos bendrovių akcijų.
Per pastarąjį trisdešimtmetį vienas didžiausių mūsų kasdienybės pokyčių – nepaprastai didelis šiandien prieinamos informacijos kiekis. Turint galimybę sužinoti apie įvairius finansinius instrumentus bei jų valdymą, norint geriausio įmanomo rezultato, tereikia išsirinkti patikimą specialistą ir konsultuojantis su juo – kurti savo finansinį kelią. Dabar tam turime kur kas daugiau būdų, nei būtume įsivaizdavę Nepriklausomybės aušroje.
Milijonierius per naktį
Filmuose dažnai matome per naktį nuo fantastiškų investicinių pasirinkimų praturėjusius žmones ar meno dirbinius saugančius ir su jais, tarsi lobių skryniomis, gyvenančius verslininkus. Ar įmanoma vos įsigijus daiktą ir palaukus, praturtėti? Realybė šiek tiek kitokia.
„Investicijos į vyną, meno kūrinius ar antikvarinius daiktus reikalauja labai specifinių žinių, bei, ypač kalbant apie retus meno kūrinius, didelės pinigų sumos, todėl prieinamos siauram investuotojų ratui.
Dabar JAV populiarėja investavimas į sportinius batelius. Perkami riboto leidimo žymių gamintojų batai, kurie parduodami vėliau gerokai didesne kaina. Pavyzdžiui, 2014 m. už 250 JAV dolerių pirkta išskirtinių „Nike“ sportbačių pora šiandien kainuoja apie 6 tūkst. JAV dolerių. Finansine prasme – tai puiki investicijų grąža. Žinoma, niekada nėra aišku, kurių batelių vertė po kelerių metų išaugs ir ar išaugus išsilaikys, o kurie niekada nesulauks didelio susidomėjimo“, – sakė G. Šiaučiulytė.
Dar viena legendomis apipinta investicijų sritis – kriptovaliutos. Prieš kelis metus pasirodžiusios į jas investavusiųjų sėkmės istorijos daugeliui susuko galvas. Įdomu tai, kad lietuviai itin susižavėjo šia mada. Pagal „Ico Watch List“ Lietuva yra daugiausiai pirminio žetonų platinimo projektų pasaulyje turinčių šalių 15-uke.
„Tokia naujovė pritraukė daug dėmesio ir daug pinigų, todėl daugelis jų brango sunkiai įsivaizduojamais tempais. Laiku nusipirkę ir laiku pardavę galėjo daug uždirbti, bet daugiausiai uždirbo tų kriptovaliutų kūrėjai, o daugeliui tai buvo tik nesėkminga spekuliacija – beveik visų tų tokenų kaina dabar yra lygi nuliui“, – sakė N. Mačiulis.
Pinigus prarado daugybė žmonių iš viso pasaulio, investavusių į šias valiutas pačiu jų piko laikotarpiu. Pavyzdžiui, iš Didžiosios Britanijos kilęs Seanas Russellas 2017-aisiais nutarė į kriptovaliutas investuoti 120 tūkst. svarų. Blogiausia, kad didžiule suma jis ryžosi manipuliuoti neturėdamas didelės investavimo patirties. Svyravimai buvo staigūs ir galiausiai jo nuostoliais tapo net 96 proc. pradinių investicijų. Tokie atvejai gali sužlugdyti ir finansiškai, ir moraliai, todėl itin svarbu gerai žinoti, ką darai, ar kreiptis konsultacijų į patyrusius specialistus.
„Kriptovaliutas ar sportinius batelius reikėtų vadinti ne investicija, o spekuliacija, nes jos rezultatas panašus į loterijos rezultatus – kai kam pasiseka, bet daugeliui nebūtinai. Burbulai finansų rinkose yra labai dažni ir susuka galvas svajojantiems greitai ir lengvai praturtėti. Bet čia yra viena iš pagrindinių investavimo pamokų – nėra grąžos be rizikos. Ten, kur žadama didelė grąža, yra ir labai didelė rizika“, – pabrėžė N. Mačiulis.
Investavimas lygu saugumas?
Tokių klaidų kaip netinkamas investavimas išvengti galima kreipusis pagalbos į specialistus, kurie geriau išmano investavimo niuansus. Pagalbos galite gauti savo banke – geriau kreiptis ir klausti, nei skaudžiai nukentėti. Finansinis raštingumas bei žinios yra ypatingai susiję su investavimo galimybėmis.
„Tinkamų tikslų iškėlimas, atsakingas rizikos profilio įsivertinimas ir priimtinų finansinių instrumentų pasirinkimas daro didelę įtaką asmens ateičiai bei finansiniam apsirūpinimui. Finansinis raštingumas yra labai svarbus ir siekiant sutaupyti tiek, kad išeinant į pensiją būtų galima gauti pakankamas pajamas“, – sakė G. Šiaučiulytė.
Įdomu tai, kad nors dažnai vyrauja įsitikinimas, neva investuoti sau „gali leisti“ tik itin daug ir pastovias pajamas uždirbančių žmonių, specialistų nuomonė yra priešinga. Thomas J. Stanley ir William D. Danko, bestselerio „Jūsų kaimynas milijonierius“ autoriai, atliko tyrimą, įrodantį investavimo naudą.
Iš jų mokslinio darbo akivaizdu, kad saugiausią ateitį bei pensiją užsitikrina ne didžiausias pajamas gaunantys, o teisingai investuoti mokantys žmonės. Tikslingai investuodamas, net ir nedideles pajamas gaunantis žmogus gali sulaukti finansinės grąžos bei sau užsitikrinti saugesnę ateitį. Pasak G. Šiaučiulytės, investavimas kaip saugiklis gali padėti ir nepastovias pajamas gaunantiems asmenims.
„Gaunant nereguliarias pajamas gali reikėti šiek tiek labiau planuoti savo biudžetą, turėti santaupų tiems laikotarpiams, kuomet pajamos bus mažesnės nei įprastai. Investavimas kaip pasyvių pajamų šaltinis tokiam žmogui ateityje gali kaip tik padėti sušvelninti nereguliarių pajamų įtaką.
Aišku, galbūt toks žmogus kas mėnesį negalės skirti konkrečios sumos investicijoms.
Tokiu atveju jis gali pasirinkti procentinį dydį nuo savo pajamų, kurį skirs investavimui. Pavyzdžiui, užuot nusistačius 100 eurų įmoką per mėnesį, galima skirti 10 proc. nuo gautų pajamų investavimui. Tokiu būdu įmokos bus proporcingos pajamoms“, – rekomendavo G. Šiaučiulytė.
Mūsų tautiniai įpročiai
Lyginant Baltijos šalių investavimo ypatumus, ryškėja tam tikros tendencijos. Lietuviai nuosaikesni, geriausiomis investicijomis laiko nekilnojamąjį turtą. Latviai elgiasi kiek drąsiau ir renkasi ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir dalį investicijų nukreipia į rizikos kapitalo fondus. Kaip mėgstama Latvijos gyventojų investicija specialistų nurodoma ir draudimo veikla.
Estai šiuo klausimu panašesni į kitą finansiniu raštingumu garsią šalį – Švediją. Kadangi Estijoje dominuoja didesnis technologinis išsivystymas nei kitose Baltijos šalyse, estai daugiau už lietuvius ir latvius skiria investicijoms į mokslinę bei techninę veiklą.
Kalbant apie Lietuvą, populiariausias investavimo būdas yra nekilnojamasis turtas (NT). Pasak G. Šiaučiulytės, 95,3 proc. jo sudaro materialusis turtas, tai yra, nekilnojamasis turtas (NT), automobiliai ir kitkas. Tuo tarpu finansiniam turtui tenka tik 4,7 proc., o iš jų – vos 1,6 proc. atitenka akcijoms, 2,2 proc. fondams, 1,6 proc. obligacijoms. Didžiąją dalį finansinio turto sudaro indėliai ir pinigai, laikomi bankų sąskaitose. Kaip teigė specialistė, tai rodo, kad didelė dalis gyventojų dar nesurado alternatyvių būdų taupyti ir kaupti ateičiai.
„Tai puikiai suprantama – NT galima „pačiupinėti“, yra aiškiai suvokiama jo vertė ir galimybės iš NT gauti pasyvias pajamas jį nuomojant. Taip pat NT kainos gerokai mažiau linkusios svyruoti, palyginti, pavyzdžiui, su finansų rinkų instrumentais, bei leidžia apsisaugoti nuo infliacijos.
Kita vertus, ne kiekvienas NT objektas yra likvidus, o prireikus pinigų, jo pardavimas gali užtrukti, įsigytą NT objektą reikia nuolatos prižiūrėti, gali tekti mokėti NT mokesčius ir panašiai“, – sakė G. Šiaučiulytė.
Jai pritarė ir ekonomistas N. Mačiulis: „Lietuvių sukauptas turtas yra labai nelikvidus ir visai nediversifikuotas, prisiimama visa rizika, susijusi su vienu sektoriumi, ir neišnaudojamos galimai didesnės grąžos alternatyvos. Iš dalies tai susiję su mažu gyventojų finansiniu raštingumu, nes alternatyvų šiuo metu tikrai netrūksta.“
Unikali galimybė lietuviams
Baltijos šalių akcijų birža (BŠAB) – tai galimybė įsigyti gerai žinomų vietos bendrovių akcijų, kurių paslaugomis naudojasi daugelis Lietuvos, Latvijos ar Estijos gyventojų, ir tapti šių bendrovių dalininkais.
Siekiant paskatinti klientus išmėginti investavimą ir palengvinti jo procesą, „Swedbank“ privatūs klientai nuo 2020-ųjų metų vasario gali ne tik nemokamai prekiauti Baltijos šalių vertybinių popierių biržose, bet ir saugoti vertybinius popierius iki 30 tūkst. eurų vertės be jokių papildomų mokesčių.
„Atliekant daugiau pavedimų pirkti ar parduoti vertybinius popierius, taip pat įsigyjant jų už nedidelę sumą, tarpininkų mokesčiai gali reikšmingai paveikti galutinę investicijų grąžą. Kai šie mokesčiai netaikomi, atsiranda daugiau galimybių uždirbti smulkiam investuotojui, kuris atlieka kad ir labai mažus – kelių ar keliolikos eurų vertės – sandorius“, – paaiškino „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
Taip pat šiuo projektu prisidedama ir prie vietos kapitalo rinkos plėtros – galbūt matydamos galimybes mūsų rinkoje, į ją nuspręs žengti naujos bendrovės.
Nepaisant daugelio planus bei finansinius reikalus pakoregavusio karantino, tendencijos rodo apie akcijų biržos atsigavimą. „Swedbank“ klientai per pastarąjį pusmetį investavo netgi aktyviau.
„Didžiausių Baltijos šalių bendrovių akcijų kainą sekančio indekso „OMX Baltic Benchmark“ indeksas nuo kovo pabaigos yra išaugęs apie 20 proc., palyginti su metų pradžia, jo vertė beveik nepasikeitusi“, – sakė P. Ladziato.
Nuo ko pradėti investuoti?
Pagrindinis patarimas – tiesiog pabandyti. Specialistų teigimu, tai nėra taip sudėtinga, kaip kad atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Pirmiausia reikėtų įvertinti, kokia pajamų dalis skiriama įsipareigojimams, pragyvenimo išlaidoms, sukaupti 3–6 mėn. atlyginimo dydžio finansinį rezervą. Tik įsivertinus, kokią dalį pajamų galite kas mėnesį ar ketvirtį skirti investavimui, pavyzdžiui, indeksinio fondo pirkimui, laikytis savo plano. Idealiu atveju rekomenduojama apie 20 proc. savo pajamų skirti kaupimui ir investavimui“, – sakė G. Šiaučiulytė.
Kitas daugumai investavimu domėtis pradėjusių asmenų aktualus klausimas – kiek ir į kur investuoti? Akcijų grąža labai kintama, investicijos į jas laikomos rizikingesnėmis. Kitos priemonės saugesnės, tačiau ir iš jų gaunama grąža gali būti mažesnė. Kaip išdalinti savo investicijas?
„Labai paprasta investicijų valdymo taisyklė sako, kad akcijų dalis portfelyje turėtų būti lygi iš 100 atėmus jūsų amžių. Pavyzdžiui, jei jums yra 30 metų, akcijų dalis portfelyje turėtų sudaryti apie 70 proc. Likusias 30 proc. investicijų turi sudaryti saugesnės klasės investicinės priemones, pavyzdžiui, obligacijos ar į skolos vertybinius popierius investuojantys fondai.
Jei pačiam savo rizikos profilį įsivertinti sudėtinga, gali pagelbėti banko konsultantas ar specialus testas, kurį prieš investuodamas turi užpildyti kiekvienas banko klientas.
Jei iki šiol neturėjote investavimo patirties, pradėkite investuoti nuo bankų ar kitų finansų institucijų siūlomų investicinių fondų. Pradžioje galima rinktis į pasaulio akcijas investuojančius fondus, t. y. tokių fondų investicijos dažniausiai nukreiptos į JAV, Europos ir Azijos regionuose veikiančių įmonių akcijas.
Norint sumažinti rinkų svyravimo įtaką, galite rinktis tokį fondą, kuriame 20–40 proc. lėšų investuojama į vyriausybių obligacijas. Tokiu atveju potenciali grąža bus mažesnė, bet ir investuotų lėšų vertė svyruos nuosaikiau. Tai gali būti aktualu tokiu atveju, jei investuotas lėšas planuojate panaudoti po 3–5 metų.
Investuoti į konkrečių bendrovių akcijas ar obligacijas reikėtų sukaupus šiek tiek patirties ir išmokus ramiau reaguoti į investuotų lėšų vertės svyravimus. Konkrečios bendrovės akcijas rinkitės vadovaudamiesi ne gandais ar lūkesčiais rinkoje, o stabiliais finansiniais rodikliais, patikrintu verslo modeliu, reguliaria dividendų mokėjimo politika“, – išsamiai išdėstė G. Šiaučiulytė.
Ryžusis investuoti ir pradėjus tą daryti, svarbu turėti specialistą, kuriuo pasitikite, nebijoti kreiptis į banką ir teirautis visų jums rūpimų klausimų. Taip pat, jau stebint, kas vyksta rinkoje, svarbu atsiminti ir tai, kad trumpalaikiai svyravimai dar nereiškia rimtų pasekmių. Jeigu metai buvo prasti – nenusivilkite, nes tikėtina, kad ilguoju laikotarpiu viskas išeis į gerą.
„Siekiant ilgesnės trukmės tikslų, pavyzdžiui, sukaupti pinigų vaiko išsilavinimui ar pragyvenimui senatvėje, tam geriausia rinktis investicinius produktus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, infliacija gali smarkiai paveikti grynųjų pinigų vertę vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Antra, finansų rinkos linkusios smarkiai svyruoti, tačiau per ilgesnį 10–20 metų laikotarpį jų grąža priartėja prie ilgamečio vidurio, kuris sudaro 7–8 proc. Kuo ilgesnis investavimo laikotarpis pasirenkamas, tuo daugiau svyravimų galima sėkmingai pergyventi“, – teigė G. Šiaučiulytė.
