Skambutis iš mokyklos Ingą ne juokais išgąsdino: iš skausmo verkiančiam sūnui gydytojai nustatė rimtą diagnozę

Geri šio rudens orai kviečia daugiau laiko praleisti gamtoje, tačiau šį malonumą lydi ir įvairios rizikos, tarp kurių – išaugusi traumų tikimybė. Gydytojai pastebi, kad dažniausiai neatsargūs judesiai baigiasi čiurnos, kelio ir riešo sąnarių traumomis, kurios žmogaus judesius ir darbingumą gali apriboti kelioms savaitėms ar net keliems mėnesiams. Kokių klaidų nedaryti ir ką būtina žinoti traumos atveju?

Nelaimingas atsitikimas būrelyje privertė susimąstyti

Gali atrodyti, kad išleisti vaiką į mėgstamą kovos menų būrelį kainuoja tik tiek, kiek nurodyta sportinių užsiėmimų kainoraštyje, tačiau po vieno netikėto atsitikimo vilnietei Ingai išlaidas teko skaičiuoti iš naujo – tiek laiko, tiek pinigų sąskaita.

„Berniukas užsimanė lankyti kovos menų pamokas. Smagu, kad vaikas nenori sėdėti namuose, ieško savęs, imasi veiklos. Vaiko entuziazmą labai palaikau, dėl nieko abejonių net nekilo, nes užsiėmimuose rimtai žiūrima į saugumą, vaikai dėvi apsaugas, išmoksta savigynos, koordinacijos, viskas atrodo gera ir gražu. Motyvacija bėgo per kraštus, bet nė mėnesis neprabėgo, kaip vaikas skambina ir sako – puoliau. Pasitempė raiščius, buvo ašarų“, – teigia Inga.

Moteris pastebi, kad raiščių ir raumenų patempimai sporte yra dažnai sutinkamos traumos, todėl nutraukti veiklos dėl nutikusios nelaimės minčių nekilo. Vis dėlto, ji nori perspėti tėvus, kad tikimybė patirti traumą išleidus vaiką užsiimti aktyviu sportu visuomet yra, todėl reikėtų tam nusiteikti, dėl nutikusios nelaimės nieko nekaltinti, o tuo pačiu numatyti, kad trauma gali užkrauti papildomų išlaidų.

„Trauma į įprastą rutiną įneša tokios kaip ir sumaišties. Teko vežioti vaiką pas gydytoją traumatologą, pasirūpinti specialiais elastiniais tvarsčiais, šildomaisiais kompresais skausmui mažinti. Pirmomis dienomis net pasilikau namuose, nes vaikui vaikščioti skauda, į mokyklą nėjo, reikėjo rūpintis. Ką jau kalbėti apie tai, kad keletą dienų mažiau dirbau. Susidarė tam tikras nuostolis, nes dirbu sau, pajamos tiesiogiai priklauso nuo rezultatų, o apskritai vaikas sutvarstytas buvo apie porą savaičių. Taip kad nereikėtų galvoti, kad man niekada tai nenutiks ir gyventi tik šia diena. Laimei, mes tai išgyvenom be jokių didelių nepatogumų, vaikas dabar laukia, kada galės sugrįžti“, – teigia Inga.

Gydytojas perspėja: aktyviai leidžiant laiką, traumų rizika visada yra

Kaip pastebi Lazdynų poliklinikos gydytojas ortopedas–traumatologas Andrius Vaitiekus, aktyviai leidžiant laiką, visada yra rizika patirti traumą. Norint išvengti traumų, būtinas atsargumas.

„Dažniausiai patiriamos čiurnos, kelio ir riešo sąnarių traumos – tai sumušimai, raiščių ar raumenų patempimai, o sunkesnės traumos – raiščių plyšimai bei kaulų lūžiai. Jeigu staiga įvyko trauma, pirmiausia patariama traumuotą vietą šaldyti, laikyti pakeltą, imobilizuoti elastiniu tvarsčiu arba įtvaru ir, žinoma, suteikti ramybę. Jei jaučiate, kad skausmas nemažėja, tinimas didėja ir darosi sunku remtis traumuota galūne, patariama kuo skubiau kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą“, – perspėja A. Vaitiekus

Anot pašnekovo, patyrus traumą, gydytojas ortopedas-traumatologas apžiūrės, įvertins traumos sunkumą, suteiks būtinąją pagalbą bei paskirs gydymą namuose arba teks atsigulti į ligoninę.

„Gydymas namuose arba ligoninėje priklauso nuo traumos sudėtingumo. Įvykus čiurnos, kelio ir riešo sąnarių sumušimui, raiščių patempimui dažniausiai galima sveikti iš namų. Minėtų sąnarių raiščių plyšimai, kaulų lūžiai reikalauja sudėtingesnio gydymo ir priežiūros gydymo įstaigoje. Į ligoninę guldomi pacientai, kuriems reikalingas operacinis gydymas“, – aiškina gydytojas ortopedas–traumatologas.

Nedarbingumo trukmė priklauso nuo traumos sunkumo. Kaip aiškina A. Vaitiekus, sumušimai, raiščių patempimai gydomi nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o raiščių plyšimai ir kaulų lūžimai nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

„Apie nedarbingumo trukmę gydytojas sprendžia individualiai, tai priklauso ne tik nuo traumos sunkumo, bet ir traumą patyrusio asmens darbo pobūdžio. Asmenys, dirbantys daugiau protinį darbą, gali pradėti dirbti anksčiau, fizinį darbą – vėliau“, – teigia A. Vaitiekus.

Turintiems asmens draudimą, dėl vaiko traumos priklauso išmoka

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, dažniausiai traumas patiria 9-13 metų vaikai, daugiau nei 2 kartus dažniau susižaloja berniukai. Dažniausiai vaikams mokyklose ar būreliuose pasitaikančios traumos yra sąlygotos neatsargaus elgesio ant laiptų: vaikai paslysta, krenta nuo laiptų ir patiria rankų, ypač riešo, pirštų lūžius, kojų lūžius, kulkšnies išnirimus.

Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas, būreliuose viena dažniausiai pasitaikančių žalų – krepšinio treniruočių metu lūžę pirštai. Anot jo, apsidraudus asmens draudimu, išmoka priklauso nuo to, kokią draudimo sumą klientas pats pasirinko. Taip pat, apsidraudus asmens draudimu, vaikams draudimo apsauga galioja ir kovinių bei kontaktinių sporto būrelių, tokių kaip karatė, boksas, imtynės metu.

„Pavyzdžiui, jei pasirinkote 6000 eurų draudimo sumą ir jūsų vaikui lūžo riešo kaulas, jums bus išmokėta 180 eurų, jei dilbis – 300 eurų, jei žastikaulis – 480 eurų. O jei pasirinksite 10 tūkst. eurų draudimo sumą, už tuos pačius lūžius bus mokama: už riešą – 300 eurų, už dilbio kaulo lūžį – 500 eurų, jei lūžtų žastikaulis – 800 eurų išmoka. Taigi, viskas priklauso nuo to, kokia suma nusprendėte apsidrausti, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su draudimo specialistu ir nustatyti sau tinkančią draudimo sumą“, – teigia A. Gimbickas.