Šiuose parkuose gražu ištisus metus, tačiau šalčio pramonė čia padirbėjo iš peties ir peizažas atrodo įspūdingai.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis, atsiuntęs mobiliuoju telefonu darytas nuotraukas, kviečia pamatyti neįtikėtinus vaizdus iš Karklės riedulyno. Apledėję akmenys atrodo ypatingai.

Tiesa, E. Paplauskis prašo: akmenimis pasigrožėkite, bet nerinkite jų tam, kad parsivežtumėte namo. Karklės riedulyne akmenys saugomi ir juos rinkti maišais į savo sodybas draudžiama. Akmenų rinkimas yra tarsi gamtos sukurto grožio naikinimas, taip ardomi krantai ir skatinama erozija.

Akmenys tiek pakrantėje, tiek jūroje yra vertinga ekosistemos dalis, ant jų prisitvirtina dumbliai, moliuskai, apsigyvena vėžiagyviai, kiti bestuburiai, todėl čia didesnė bioįvairovė, susikaupia žiemojančių paukščių pulkai, žuvys randa maisto ir slėptuves. Be to, akmenys šiek tiek susilpnina bangų ardantį poveikį, o žmonėms teikia estetinį pasitenkinimo jausmą.

Taip pat parko darbuotojai įspėja, kad prie Olandų kepurės statydami aikštelėje automobilį, nepalikite vertingų daiktų. Aikštelė nesaugoma ir vagys žino, kad greit negrįšite, todėl kartais išdaužo stiklus, pamatę ant sėdynės paliktus daiktus.

O Anykščių regioninis parkas dalinasi nuotraukomis ir vaizdo medžiaga, kaip žiemoja medžių lajų takas.

Medžių lajų takas - pirmasis Baltijos šalyse ir pirmasis Rytų Europoje. Medžių lajų takas tęsiasi 300 metrų ir tolygiai kyla iki 21 metro aukščio virš žemės paviršiaus. Takas baigiasi apžvalgos bokštu, kurio apžvalgos aikštelė įrengta 34 metrų aukštyje. Apžvalgos bokšto architektūros motyvu pasirinkta Lietuvos etnokultūrinio regiono – Aukštaitijos tautinė juosta. Fasaduose dominuoja juostos motyvas iš rombų. Medžių lajų tako informacinis centras nepriekaištingai integruotas į aplinką. Stogas įkomponuotas į šlaitą, apaugintas žole.

Lajų takui parinkta ypatinga vieta – tai Anykščių šilelis. Šis Lietuvos miškas yra aprašytas garsaus Lietuvos poeto Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“. Netoli įėjimo į Medžių lajų taką stūkso įspūdingas Puntuko akmuo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)