aA
Siekiant sumažinti nelaimių skaičių keliuose, ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Sąjunga nuolat diskutuoja, kaip užtikrinti saugų eismą ir užkirsti kelią skaudžioms nelaimėms. Priemonių, kaip tai padaryti, ir rezultatų, ką jau pavyko padaryti, aptarimai vyksta nuolat. Vienas tokių šiemet vyko ir Lietuvoje, kuriame iniciatyvios organizacijos ir saugų eismą gerinančios institucijos dalijosi gerąja praktika bei planais, kaip pasiekti dar geresnių rezultatų.
Klaipėdoje per avariją žuvo BMW vairuotojas
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

Šiuo metu Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, deda pastangas, kad iki 2020 metų aukų keliuose skaičius būtų sumažintas per pusę, lyginant su 2010 metais. Šis siekis turi būti primenamas nuolat įvairiais darbais. Todėl Europos saugaus eismo chartija skatina ryžtingai imtis iniciatyvos įdiegiant priemones numatytuose darbuose.

Saugus eismas – visų atsakomybė

Europos kelių saugos chartijos seminare savo patirtimi kovojant su nelaimėmis keliuose pasidalijo 5 pranešėjai ne tik iš valstybinių institucijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų. Kaip pažymi seminaro organizatorė, Europos kelių saugos chartijos atstovė Dovilė Adminaitė, mes visi esame eismo dalyviai, todėl saugus eismas yra mūsų visų atsakomybė.

Pačios chartijos tikslas yra skatinti pilietinės visuomenės grupes jungtis prie šios chartijos ir imtis savo saugaus eismo įsipareigojimų iniciatyvų. Chartijos misija yra paskatinti pasidalijimą gerąja praktika. Be to, Europos kelių saugos chartija turėtų padėti ES šalims įgyvendinti saugaus eismo tikslą: sumažinti nelaimių keliuose skaičių per pusę.

D. Adminaitė vardija, kokia nelaimių ir žūčių keliuose statistika yra visoje ES. Anot jos, 2016 metais ES keliuose žuvo 25,684 žmonių. 2014 metais 135 tūkst. žmonių buvo sužeisti. Kol kas nelaimių keliuose skaičių pavyksta sumažinti 19 proc., nors tikslas yra 50 proc.

„Tai nėra tiesiog statistika. Tai yra žmonių gyvenimai. Europos kelių saugos chartija šiandien turi tą patį tikslą, kaip ir Lietuvos saugaus eismo memorandumas: įtraukti pilietinę visuomenę. Kad būtų pagerinta eismo sauga. Tačiau, aišku, Europos kelių saugos chartijoje gali dalyvauti atstovai iš visų ES šalių“, – teigia D. Adminaitė.

Žiaurus skaičius: per 26 metus keliuose netekome visos Kretingos
© DELFI / Andrius Ufartas

Statistika kintanti

Nors Lietuva tarp kitų Europos šalių atrodo neblogai, žuvusiųjų keliuose skaičiai vis tiek nedžiugina. Kaip pasakoja Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis, 1990 metais kovo 11 dieną buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė ir nuo tos dienos Lietuvos keliuose žuvo beveik 17 tūkst. žmonių. Tai yra tiek gyvybių, kiek žmonių dabar gyvena Kretingoje.

„Liūdniausia tai, kad jie tikrai galėjo gyventi pilnavertį gyvenimą, jei tam tikros aplinkybės būtų susiklosčiusios kitaip. Kad tos aplinkybės ir susiklostytų kitaip, tai yra mūsų pagrindinė pareiga, užduotis. Pakreipti žmogaus likimą taip, kad nesibaigtų jis tragiškai“, – tvirtina V. Pumputis.

Jis tęsia, kad nelaimių kelyje statistika Lietuvoje yra gan dinamiška, kiekvienais metais ji kinta: „Buvo metų, kai keliuose netekome virš tūkstančio žmonių. Rekordiniai metai buvo, kai keliuose žuvo 1173 žmonės. Dabar tai atrodo išvis nesuvokiamas mastelis. Pernai, pavyzdžiui, žuvo 188 žmonės ir tai atrodo daug. Didelis spaudimas iš visuomenės, kad tokioje aplinkoje nesaugūs eismo dalyviai, ypač vaikai, pėstieji.“

Nelaimių keliuose po truputį mažėja

Anot V. Pumpučio, per paskutinę saugaus eismo dekadą, nuo 2010 metų pastebimas didelis žuvusiųjų kelyje skaičiaus mažėjimas (37 proc.) Taip pat pastebimas ir bendras visų ES šalių žuvusiųjų keliuose skaičiaus mažėjimas (19 proc.)

„Šiemet situacija nėra tokia gera kaip pernai ar užpernai. Aišku, metai dar nesibaigė, daug kas priklausys ir nuo to, kokie duomenys bus paskutinį mėnesį“, – sako Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas.

Čia pat V. Pumputis pažymi, kad Lietuva eina geru keliu ir rezultatai, mažinant nelaimių keliuose skaičių, džiugina. Anot jo, 2016 metais Lietuvoje žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, buvo 66. 2015 metais – 83. Todėl nelaimių keliuose prevencinės akcijos ir saugaus eismo mokymai pasiteisina.

Seminare darkart primenama, kad Lietuvai yra iškeltas tikslas iki 2020 metų pasiekti, jog žuvusiųjų kelyje skaičius per metus būtų ne didesnis nei 150.

„Tai yra realu, jei bus įdiegtos tinkamos priemonės. <...> Kitose ES šalyse per pastaruosius 3 metus pastebimas sustojimas. Nepavyksta sumažinti žuvusiųjų kelyje skaičiaus, situacija išlieka panaši. Kai kurios šalys argumentuoja, kad tai susiję su Europos ekonominiu gerbūviu, kiti teigia, kad tai susiję su naujų priemonių trūkumu, bet kiekviena šalis suranda pagrįstus atsakymus, dėl ko vienaip ar kitaip situacija keičiasi. Kuriami planai, kaip tai pakeisti“, – teigia V. Pumputis.

Daugiausiai nukenčia pėstieji ir dviratininkai

Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria tuo, kad mūsų šalyje eismo įvykiuose labai daug nukenčia pėstieji. ES pėsčiųjų žūčių vidurkis yra apie 20 proc., o Lietuvoje viršija 35 proc.: „Tai nėra normali situacija, o jei dar paimtume žuvusius dviratininkus, pamatytume, kad pėstieji kartu su dviratininkais sudaro daugiau nei pusę visų žuvusių Lietuvos keliuose. Taip, mes dažnai sakome, kad pėstieji nedėvi atšvaitų, tačiau pamirštame, jog to negana. Pėstiesiems, visų pirma, reikia saugios infrastruktūros. Kad tamsiu paros metu jie neitų keliu palei gyvenvietes, kelkraščiais, kur telkšo balos ir nėra patogu judėti. Taip pat ir su dviračiu. <...> Mes turime pripažinti, kad norint pakeisti padėtį, reikia imtis rimtų priemonių.“

Žiaurus skaičius: per 26 metus keliuose netekome visos Kretingos
© DELFI / Andrius Ufartas

Tam, kad saugumas keliuose būtų kuo didesnis, imamasi įvairių priemonių, pavyzdžiui, 2014 m. balandžio 4 d. 32 Lietuvos institucijos pasirašė saugaus eismo memorandumą. Pasirašiusios šį memorandumą institucijos įsipareigojo propaguoti saugų eismą.

Vienas iš svarbiausių jo tikslų – įvairiomis socialinėmis komunikacijos priemonėmis keisti eismo dalyvių elgesį ir ugdyti kultūrą keliuose, remiantis visuomenės pamatinėmis vertybėmis, skatinti pilietiškumą, atsakomybę, sąmoningumą ir taip mažinti eismo nelaimių skaičių keliuose.

Ateityje planuojama dar saugesnė eismo dalyvių elgsena, saugesni keliai ir gatvės, saugesnės transporto priemonės, efektyvesnės pagalbos suteikimas ir eismo įvykių tyrimas, saugesnės kitos transporto priemonių rūšys.

Be to, kaip pabrėžė Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas V. Pumputis, pavojingiausiuose keliuose, pavyzdžiui, ViaBaltica arba kelyje Vilnius – Utena, kur įvyksta daugiausiai nelaimių, planuojama įrengti daugiafunkcinius radarus, kurie turėtų padėti užtikrinti saugų eismą.

Tačiau vieną svarbiausių darbų daro Lietuvos automobilininkų sąjunga (LAS). Ji vykdo įvairius projektus jaunimui ir vaikams, kurių metu moko juos saugaus eismo pagrindų, dalyvauja tarptautiniuose saugaus eismo konkursuose. Tokiu būdu ne tik demonstruojamas didelis Lietuvos dėmesys saugiam eismui ir kovai su nelaimėmis kelyje, bet ir ugdoma ateities karta, į kurią dedama daugiausiai vilčių, siekiant pasiekti nelaimių keliuose mažinimo rezultatus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Eksperto prognozė: kaip kriptovaliutų rinka atrodys 2019 metais (29)

Londono universiteto koledžo mokslininkas Paolo Tasca sako, kad kriptovaliutų rinka tampa vis...

Užkalnis norėjo atsikąsti šviestuvo ir pakramsnoti baldus (21)

Jeigu šviestuvai, baldai ir baro puošmenos būtų valgomi, „Pachamama Dinner Club“ būtų...

Bioarcheologė: prieš kelis šimtus metų lietuviai gyvendavo tik iki 40 m. ir mirdavo nuo baisių ligų (75)

„Žmogaus griaučiai yra nuostabūs tuo, kad jie ne tik suteikia galimybę judėti ar apsaugo...

Ar jumyse tūno parazitai: specialistai įvardijo, kam gresia didesnė tikimybė užsikrėsti ir koks gydymo būdas pražūtingas (19)

Naršydami internete aptinkame ne tik vertingos informacijos, bet ir tikrovės neatitinkančių...

Iš byrančio lėktuvo krito 3 km ir išgyveno: atrodžiau kaip zombis žaizdose po oda išsirito dešimtys kirmėlių (109)

Septyniolikmetė Juliane Koepcke matė, kaip jos mamą galinga jėga išsiurbė lauk iš skrydžio...

Dėl lėktuvo gedimo prezidentė neišskrido į 100-mečio iškilmes Latvijoje (631)

Lietuvos delegacija, vadovaujama Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl netikėto...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (579)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

Goda Alijeva pirmajame interviu po skyrybų: stengiausi išgelbėti šeimą, bet nepavyko (93)

Skyrybų metu visuomet dūžta širdys, o kai esi viešas žmogus ir tavo asmeninį gyvenimą po...

Geidžiamas darbdavys Vilniuje samdiniams leidžia itin daug: įvaizdžiai privers gardžiai pasijuokti (93)

Vilniuje įsikūrusi IT sprendimus visame pasaulyje teikianti įmonės „ Tesonet “ yra esantys...

Didžiausio zumba šokių festivalio Lietuvoje „Timeless Zumba Fest 2018“ transliacija (95)

Didžiausio zumba šokių festivalio Lietuvoje „Timeless Zumba Fest 2018“ transliacija. Tiesiogiai...