Siekiant sumažinti nelaimių skaičių keliuose, ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Sąjunga nuolat diskutuoja, kaip užtikrinti saugų eismą ir užkirsti kelią skaudžioms nelaimėms. Priemonių, kaip tai padaryti, ir rezultatų, ką jau pavyko padaryti, aptarimai vyksta nuolat. Vienas tokių šiemet vyko ir Lietuvoje, kuriame iniciatyvios organizacijos ir saugų eismą gerinančios institucijos dalijosi gerąja praktika bei planais, kaip pasiekti dar geresnių rezultatų.
Klaipėdoje per avariją žuvo BMW vairuotojas
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

Šiuo metu Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, deda pastangas, kad iki 2020 metų aukų keliuose skaičius būtų sumažintas per pusę, lyginant su 2010 metais. Šis siekis turi būti primenamas nuolat įvairiais darbais. Todėl Europos saugaus eismo chartija skatina ryžtingai imtis iniciatyvos įdiegiant priemones numatytuose darbuose.

Saugus eismas – visų atsakomybė

Europos kelių saugos chartijos seminare savo patirtimi kovojant su nelaimėmis keliuose pasidalijo 5 pranešėjai ne tik iš valstybinių institucijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų. Kaip pažymi seminaro organizatorė, Europos kelių saugos chartijos atstovė Dovilė Adminaitė, mes visi esame eismo dalyviai, todėl saugus eismas yra mūsų visų atsakomybė.

Pačios chartijos tikslas yra skatinti pilietinės visuomenės grupes jungtis prie šios chartijos ir imtis savo saugaus eismo įsipareigojimų iniciatyvų. Chartijos misija yra paskatinti pasidalijimą gerąja praktika. Be to, Europos kelių saugos chartija turėtų padėti ES šalims įgyvendinti saugaus eismo tikslą: sumažinti nelaimių keliuose skaičių per pusę.

D. Adminaitė vardija, kokia nelaimių ir žūčių keliuose statistika yra visoje ES. Anot jos, 2016 metais ES keliuose žuvo 25,684 žmonių. 2014 metais 135 tūkst. žmonių buvo sužeisti. Kol kas nelaimių keliuose skaičių pavyksta sumažinti 19 proc., nors tikslas yra 50 proc.

„Tai nėra tiesiog statistika. Tai yra žmonių gyvenimai. Europos kelių saugos chartija šiandien turi tą patį tikslą, kaip ir Lietuvos saugaus eismo memorandumas: įtraukti pilietinę visuomenę. Kad būtų pagerinta eismo sauga. Tačiau, aišku, Europos kelių saugos chartijoje gali dalyvauti atstovai iš visų ES šalių“, – teigia D. Adminaitė.

Žiaurus skaičius: per 26 metus keliuose netekome visos Kretingos
© DELFI / Andrius Ufartas

Statistika kintanti

Nors Lietuva tarp kitų Europos šalių atrodo neblogai, žuvusiųjų keliuose skaičiai vis tiek nedžiugina. Kaip pasakoja Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis, 1990 metais kovo 11 dieną buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė ir nuo tos dienos Lietuvos keliuose žuvo beveik 17 tūkst. žmonių. Tai yra tiek gyvybių, kiek žmonių dabar gyvena Kretingoje.

„Liūdniausia tai, kad jie tikrai galėjo gyventi pilnavertį gyvenimą, jei tam tikros aplinkybės būtų susiklosčiusios kitaip. Kad tos aplinkybės ir susiklostytų kitaip, tai yra mūsų pagrindinė pareiga, užduotis. Pakreipti žmogaus likimą taip, kad nesibaigtų jis tragiškai“, – tvirtina V. Pumputis.

Jis tęsia, kad nelaimių kelyje statistika Lietuvoje yra gan dinamiška, kiekvienais metais ji kinta: „Buvo metų, kai keliuose netekome virš tūkstančio žmonių. Rekordiniai metai buvo, kai keliuose žuvo 1173 žmonės. Dabar tai atrodo išvis nesuvokiamas mastelis. Pernai, pavyzdžiui, žuvo 188 žmonės ir tai atrodo daug. Didelis spaudimas iš visuomenės, kad tokioje aplinkoje nesaugūs eismo dalyviai, ypač vaikai, pėstieji.“

Nelaimių keliuose po truputį mažėja

Anot V. Pumpučio, per paskutinę saugaus eismo dekadą, nuo 2010 metų pastebimas didelis žuvusiųjų kelyje skaičiaus mažėjimas (37 proc.) Taip pat pastebimas ir bendras visų ES šalių žuvusiųjų keliuose skaičiaus mažėjimas (19 proc.)

„Šiemet situacija nėra tokia gera kaip pernai ar užpernai. Aišku, metai dar nesibaigė, daug kas priklausys ir nuo to, kokie duomenys bus paskutinį mėnesį“, – sako Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas.

Čia pat V. Pumputis pažymi, kad Lietuva eina geru keliu ir rezultatai, mažinant nelaimių keliuose skaičių, džiugina. Anot jo, 2016 metais Lietuvoje žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, buvo 66. 2015 metais – 83. Todėl nelaimių keliuose prevencinės akcijos ir saugaus eismo mokymai pasiteisina.

Seminare darkart primenama, kad Lietuvai yra iškeltas tikslas iki 2020 metų pasiekti, jog žuvusiųjų kelyje skaičius per metus būtų ne didesnis nei 150.

„Tai yra realu, jei bus įdiegtos tinkamos priemonės. <...> Kitose ES šalyse per pastaruosius 3 metus pastebimas sustojimas. Nepavyksta sumažinti žuvusiųjų kelyje skaičiaus, situacija išlieka panaši. Kai kurios šalys argumentuoja, kad tai susiję su Europos ekonominiu gerbūviu, kiti teigia, kad tai susiję su naujų priemonių trūkumu, bet kiekviena šalis suranda pagrįstus atsakymus, dėl ko vienaip ar kitaip situacija keičiasi. Kuriami planai, kaip tai pakeisti“, – teigia V. Pumputis.

Daugiausiai nukenčia pėstieji ir dviratininkai

Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria tuo, kad mūsų šalyje eismo įvykiuose labai daug nukenčia pėstieji. ES pėsčiųjų žūčių vidurkis yra apie 20 proc., o Lietuvoje viršija 35 proc.: „Tai nėra normali situacija, o jei dar paimtume žuvusius dviratininkus, pamatytume, kad pėstieji kartu su dviratininkais sudaro daugiau nei pusę visų žuvusių Lietuvos keliuose. Taip, mes dažnai sakome, kad pėstieji nedėvi atšvaitų, tačiau pamirštame, jog to negana. Pėstiesiems, visų pirma, reikia saugios infrastruktūros. Kad tamsiu paros metu jie neitų keliu palei gyvenvietes, kelkraščiais, kur telkšo balos ir nėra patogu judėti. Taip pat ir su dviračiu. <...> Mes turime pripažinti, kad norint pakeisti padėtį, reikia imtis rimtų priemonių.“

Žiaurus skaičius: per 26 metus keliuose netekome visos Kretingos
© DELFI / Andrius Ufartas

Tam, kad saugumas keliuose būtų kuo didesnis, imamasi įvairių priemonių, pavyzdžiui, 2014 m. balandžio 4 d. 32 Lietuvos institucijos pasirašė saugaus eismo memorandumą. Pasirašiusios šį memorandumą institucijos įsipareigojo propaguoti saugų eismą.

Vienas iš svarbiausių jo tikslų – įvairiomis socialinėmis komunikacijos priemonėmis keisti eismo dalyvių elgesį ir ugdyti kultūrą keliuose, remiantis visuomenės pamatinėmis vertybėmis, skatinti pilietiškumą, atsakomybę, sąmoningumą ir taip mažinti eismo nelaimių skaičių keliuose.

Ateityje planuojama dar saugesnė eismo dalyvių elgsena, saugesni keliai ir gatvės, saugesnės transporto priemonės, efektyvesnės pagalbos suteikimas ir eismo įvykių tyrimas, saugesnės kitos transporto priemonių rūšys.

Be to, kaip pabrėžė Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas V. Pumputis, pavojingiausiuose keliuose, pavyzdžiui, ViaBaltica arba kelyje Vilnius – Utena, kur įvyksta daugiausiai nelaimių, planuojama įrengti daugiafunkcinius radarus, kurie turėtų padėti užtikrinti saugų eismą.

Tačiau vieną svarbiausių darbų daro Lietuvos automobilininkų sąjunga (LAS). Ji vykdo įvairius projektus jaunimui ir vaikams, kurių metu moko juos saugaus eismo pagrindų, dalyvauja tarptautiniuose saugaus eismo konkursuose. Tokiu būdu ne tik demonstruojamas didelis Lietuvos dėmesys saugiam eismui ir kovai su nelaimėmis kelyje, bet ir ugdoma ateities karta, į kurią dedama daugiausiai vilčių, siekiant pasiekti nelaimių keliuose mažinimo rezultatus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Grybauskaitės ir Skvernelio karas: vienam iš jų tai kainuos brangiai (133)

Konfliktas su prezidente Dalia Grybauskaite premjerui Sauliui Skverneliui gali kainuoti galimybes...

Kate Middleton ir princas Williamas pristatė savo naujagimį (51)

Balandžio 23-iąją visą pasaulį apskriejo džiugi žinia – britų karališkoji pora princas...

Pažeidėjai turės kratyti kišenes: už alkoblokus paklos milžiniškas sumas (75)

Lietuvoje vis daugiau kalbama apie alkoblokus ir jų įteisinimą, siekiant sutramdyti išgėrusius...

Vietoj kaitros prognozuoja šalnas: gamta jau eina iš proto (51)

Tikrojo atšilimo, kai dienomis termometrų stulpeliai perlips 20 laipsnių, dar reikės palaukti....

Jasikevičius – apie Spanoulį, „Olympiakos“ riziką ir žaidimą ant ledo (8)

Kol kas daugiausiai intrigos sirgaliams atnešusi Eurolygos ketvirtfinalio serija iš Pirėjo keliasi...

Livija Gradauskienė: moteris daugiau pagarbos sulauks, jei neatrodys kaip pripūsta lėlė (5)

Televizijos žvaigždė Livija Gradauskienė (44 m.) – ne iš tų moterų, kurioms galima...

Milaknis atviras: tai šansas, kurio galbūt daugiau niekada nebeturės (4)

Eurolygos svetainė prieš trečiąjį ketvirtfinalio mačą tarp Kauno „Žalgirio“ ir Pirėjo...

Prokuroras: žurnalistės nužudymu kaltinamas danų išradėjas gali vėl ką nors nužudyti (1)

Danų išradėjas Peteris Madsenas, kaltinamas švedų žurnalistės Kim Wall nužudymu savadarbiame...

Šiauliuose į avariją pateko pinigų prigrūstas „Eurocash 1“ automobilis stipriai sužaloti du vyrai

Šiauliuose įvyko eismo įvykis, susidūrė vilkikas ir saugos tarnybos „Eurocash 1“...

Tragišką avariją sukėlusio „Citybee“ vairuotojo vadovė: visi esame šokiruoti (314)

Protinga, be galo geros širdies, nuostabi kolegė – taip sekmadienį tragiškoje avarijoje...