aA
Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė primena, kad mityba nėra pagrindinis žmogaus poreikis gyvenime. Jei žmogus valgo daugiau, negu jam reikia, jis savo energiją panaudos virškinimui, o ne savo talentams atskleisti. Per parą žmogui užtenka vos kiek daugiau nei kilogramo maisto. Tiek sveria mūsų normalūs pietūs – su sriuba, antru patiekalu ir desertu. Pati moteris prisipažįsta, kad sulaukusi 50-ies jau buvo tapusi neįgaliu žmogumi, tačiau pakeitusi mitybą visiškai išsigydė artritą ir Bechterevo ligą.
Daržovės, mityba
© Corbis/Scanpix

Dievas sukūrė maistą, velnias – kulinariją

77 metų pašnekovė, kuriai guvumo pavydėtų ne viena jauna moteris, tikina, kad mūsų mitybos šaltiniai yra du. Mes gauname energijos ne tik iš maisto – per skrandį, bet ir iš aplinkos – per energetinius kanalus. Tarp šių dviejų energijos gavimo būdų turi būti pusiausvyra, antraip žmogus pradės sirgti. Taigi valgyti žmogui reikia, tačiau ne per daug.

„Iš esmės visai dienai užtektų gerų pietų, tiesiog jų patiekalus reikėtų išdalinti visai dienai. Pavyzdžiui, pietums visiškai užtektų antro patiekalo, prieš tai išgėrus stiklinę vandens ar arbatos. Sriubą su duona galima suvalgyti vakare, o ryte tinka arbata su rieke duonos ir avokadu. Žmogus tiek valgydamas tikrai išliks gyvybingas. Tik pirmenybę reikia teikti žalioms daržovėms ir sėkloms.

Netgi sriubą geriau valgyti ne virtą, o tiesiog žalias daržoves užpilti karštu vandeniu. Viskas, kas virta, yra balastas, niokojantis mūsų kepenis. Jei sunku kramtyti, galima daržoves susmulkinti, blogiausiu atveju – šiek tiek pagarinti, kad liktų jų žalio trapumo“, - teigė visoje Lietuvoje paskaitas žmonėms skaitanti sveikuolė.

Anot jos, visiškai neteisingas tėvų, kurie sekioja paskui savo mažus vaikus, kad tik jie kuo daugiau suvalgytų – šaukštą už mamą, už tėtį, už močiutę ar senelį, elgesys. Vaikams maisto net siūlyti nereikia, jie turi patys paprašyti.

„Maži vaikai yra judrūs ir gauna energijos per judrumą. Kiekvienoje vaiko ląstelėje yra iki 2 tūkst. mitochondrijų. Kiekviena jų yra savotiškas generatorius, paimantis energiją iš kosmoso ir viskam padalinantis. Jei organizme yra daug mitochondrijų, maisto reikia visai nedaug. Tuo tarpu prie televizoriaus ant sofos gulintis senukas mitochondrijų beturi vos apie 50, todėl jis gali valgyti geriausią maistą ir vis tiek bus alkanas“, - tikino chemijos mokslų daktarė.

Anot K. Vaištarienės, jei kūnas yra užterštas, nedirba inkstai, kurie turėtų šalinti teršalus, o limfa nenuneša maisto į ląsteles, nes ji neteka. Todėl nors žmogus kemša į save maistą, naudos iš jo organizmui – jokios. „Daugybė tokių žmonių vaikšto mūsų gatvėmis“, - teigė sveikuolė.

Todėl pirmiausiai ji pataria išvalyti organizmą atsisakant produktų, kurie klijuoja limfą, – pieno, varškės, sūrio, mėsos. Anot jos, moteriai per dieną baltyminio maisto reikia vos 100 g, vyrams – iki 150 g. Geriausia, kad tai būtų liesa mėsa arba žuvis. Taip pat lėkštėje turėtų būti 200 g žalių daržovių, o garnyro, pavyzdžiui, ryžių ar bulvių, nereikia, nes krakmolas esą su baltymais nedera.

Per parą žmogui esą užtenka vos 1200 g maisto: 400 g daržovių, 300 g vaisių, 200 g duonos, 200 g košių, 100-150 g baltyminio maisto. Gryno baltymo reikia 30 g (būtent tiek jų sunaudojama, jei žmogus parą badauja), gryno riebalo – taip pat 30 g, grynų angliavandenių – 180 g. Visa tai sudaro iki 1500 kcal. Dėl baltymų pertekliaus organizme gaminasi tam tikros medžiagos, kurių inkstai negali pašalinti, todėl jos sukelia daugybę ligų, tarp jų ir vėžį.

„Kai žmonės pradėjo geriau gyventi, jie susigadino sveikatą. Žmonės be reikalo leidžia pinigus didžiausiems kalnams maisto ir dar alina savo organizmą. Žmogus turi valgyti tam, kad gyventų, o dabar gaunasi atvirkščiai – gyvename, kad valgytume. Ne veltui sakoma – Dievas žmogui sukūrė natūralų maistą iš gamtos, o velnias – kulinariją“, - juokavo pašnekovė.

Kiekvienam organui – sava daržovių spalva

K. Vaištarienė prisimena laikus, kai pati mėsą valgydavo keturis kartus per dieną. Sulaukusi 50-ies, ji jautėsi taip blogai, kad buvo bepradedanti save laidoti. Tuomet nusprendė – prieš mirdama pamėgins pasveikti. Moteris pradėjo skaityti įvairias knygas apie sveiką gyvenimo būdą, o jų patarimus taikė praktiškai. Galiausiai po 40 dienų badavimo ji išsigydė artritą ir sąnarius negrįžtamai pažeidžiančią Bechterovo ligą, kraujagyslių sklerozę bei atsikratė galvos skausmų.

Tačiau kitus badu ji gydanti retai – esą žmogus turi būti labai stiprios valios ir labai tikėti rezultatu. Šiuolaikiniams žmonėms, kai reikia išvalyti organizmą, labiau tinka 10-20 dienų košių dietos. Per jas susitvarko inkstų veikla bei dvigubai geriau pradeda veikti limfa.

Galintiems šiek tiek pabadauti, K. Vaištarienė pataria kartą per savaitę pasidaryti iškrovos dieną – parą nieko nevalgyti. Anot jos, tą dieną reikėtų ir negerti – nebent vakare, nes kai organizmas negauna maisto, skystis labai apkrauna inkstus. Pašnekovė apskritai nepritaria nuostatai, kad gerti žmogui reikia daug. Anot jos, moterims užtenka skysčio iki 1200 ml, vyrams – iki 1500 ml.

Bulvės, sveikuolės manymu, taip pat ne mūsų augalas. Jos atsirado ne taip seniai ir mūsų organizmas nėra dar prie jų prisitaikęs. Geriausios daržovės lietuviams – morkos, burokėliai, kopūstai, kaliaropės, kalafiorai, pastarnokai, svogūnai. Pastaruosiuose, be kita ko, yra labai daug kalcio, todėl pašnekovė ragina kasdien valgyti svogūnų laiškų arba bent pusę svogūno galvutės.

Anot jos, jei žmogaus organizme yra užtektinai veikliųjų medžiagų, alkio jausmas tikrai nekamuos. O veikliųjų medžiagų yra daržovėse, džiovintų augalų milteliuose, prieskoniuose. Pavyzdžiui, patiems galima pasidaryti mišinį iš džiovintos garšvos, dilgėlės bei kiaulpienės lapų. Juos reikia sumalti ir valgyti du kartus per dieną, po ketvirtadalį šaukštelio padedant ant liežuvio. Jau po 10 dienų veikliųjų medžiagų trūkumas bus papildytas.

Maltus džiovintų vaistažolių mišinius galima daryti iš bet kokių augalų ir kasdien prieš valgį juos valgyti po ketvirtį šaukštelio, užgeriant vandeniu.

Visko, ko žmogui reikia, taip pat yra saulėgrąžų, moliūgų, sezamo ir linų sėklose. Anot sveikuolės, kasdien užtenka suvalgyti 1-2 šaukštus maltų sėklų.

Pasak K. Vaištarienės, riešutų forma išduoda, kam jie yra naudingi: graikiniai riešutai savo forma primena smegenis — jie naudingi galvos smegenims, lazdyno riešutai tinka širdžiai, o migdolų, anakardžių riešutai savo forma panašūs į inkstus, todėl jiems jie geriausi. Riešutų per dieną valgyti siūlo tik tiek, kiek telpa į saują.

Mitybos racione turėtų būti visų spalvų daržovių. Raudonos spalvos daržovės (paprikos, burokėliai, pomidorai) teigiamai veikia skrandį, žaliosios (salotos, krapai, petražolės, agurkai, žirneliai) – plaučius, baltosios (ridikai, krienai) – kaulus, juodosios (slyvos, alyvuogės) – inkstus. Taip pat būtina nepamiršti oranžinės, geltonos ir rudos spalvos. Tai morkos, geltonieji pomidorai ir kitos labai naudingos daržovės.

Valgyti pašnekovė pataria lėtai, gerai sukramtant. Jokiu būdu valgant negalima žiūrėti televizoriaus ar skaityti laikraščių.

Neteisinga mityba skatina agresyvumą ir stresą

Su neteisinga mityba pašnekovė sieja ne tik ligotą žmonių savijautą, bet ir padidėjusį streso lygį visuomenėje bei jaunimo agresyvumą.

„Stresas padidėjęs dėl to, kad valgome per daug mėsos. Mus veikia stresas, kurį patiria pjaunamas gyvūnas. Savo likimą jis jaučia dar prieš tris dienas iki to įvykio. Todėl nieko keista, kad kartais iš pusiausvyros gali išvesti bet koks menkniekis. Aš kelis dešimtmečius neturėjau burnoje mėsos ir seniai manęs niekas nesutrikdo“, - tikino K. Vaištarienė. Mėsa, anot jos, skatina ir agresyvumą. Prie to prisideda dar ir saldumynai, kurie iš organizmo atima svarbius mikroelementus – pavyzdžiui, kalcį, magnį.

Paklausta, ar dažnai per paskaitas susilaukianti skeptiškų požiūrių, K. Vaištarienė pirmiausiai paminėjo vyrus-medžiotojus. Jiems itin nepatraukli mintis atsisakyti mėsos. „Tačiau apskritai žmonės dabar labai sujudę. Mūsų sveikuolių judėjimas turi per 30 tūkst. žmonių – nei viena partija tiek narių neturi. Gal mano mintys ir atrodo revoliucinės, bet, manau, 21-ame amžiaus mityboje turi įvykti perversmas. Turi nugalėti vegetarizmas. Ir iš tiesų žmonės, pasisotinę sintetinio maisto įvairove, vėl grįžta prie natūralumo. Ypač užsienyje“, - svarstė pašnekovė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ant branduolinio karo slenksčio: kodėl 2020-ieji gali tapti lemtingi (200)

Netikėtai kilus didelei tarptautinei krizei kurį laiką trunka apsižodžiavimai, raginimų sėsti...

Žydų gydytojas parodė dar nepažįstamą Aušvico pusę (13)

„ Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus...

Išskirtinį Europoje karaliavusios dinastijos atstovų veido bruožą nulėmė kraujomaiša: išnyko visa giminė (18)

Daugeliui karalių ir karalienių, priklausiusių Austrijos Habsburgų dinastijai, valdžiusiai...

Miestas, kadaise tituluotas prekybos sostine: prasiautęs pirmasis pasaulinis karas paliko tik apokaliptinius vaizdus (4)

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Tauragė turėjo beveik trylika tūkstančių gyventojų,...

Atėjus šeimyniniams džiaugsmams, išėjo vyriški: viskas dėl to prakeikto sekso... (55)

Rašau, nes nebeturiu ko prarasti. Tegu perskaito kas tik nori, tegu tai būna šauksmas į tyrus, bet...

Derbis, kurio galėjo ir nebūti: LKL lyderių galvose kirba kitokie klausimai

Kalbant juokais, Kauno „Žalgirio“ tritaškių pataikymo procentas nemeluoja. Žvelgiant į jį,...

Hobį darbu pavertęs panevėžietis: veikla prasidėjo todėl, kad valgyti norėjosi (21)

Panevėžio rajone gyvenantis menininkas Erikas Hincas jau trisdešimt metų užsiima keramika ir...

Kaip geriau nepakuoti dovanų, jei nenorite nuvilti

Kuklios dovanos, supakuotos į prašmatnias, daug žadančias pakuotes, sukuria apgaulingų...

„Maximos“ komercijos vadovė: slibinų manija dešimtimis kartų padidino prekių pardavimus (36)

Dėl prekybos centro „ Maxima LT “ vykdomų lojalumo programų, tokių, kaip „Kakė makė“...