aA
Žirmūnai yra Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante.
Žirmūnai
© DELFI

Teritorija turi seniūnijos statusą. Mikrorajono pavadinimas kilęs nuo mažos gatvelės, buvusios Žirmūnų teritorijoje dar Lenkijos – Lietuvos karalystės laikais, pavadinimo. Gatvelė buvo įtraukta į miesto planus jau XVI a.

Žirmūnų mikrorajonas užima 8,5 kv. km arba 2,1 proc. visos Vilniaus teritorijos. Ji yra didžiausia gyventojų skaičiumi seniūnija Vilniuje – čia gyvena apie 47400 žmonės arba 9 proc. Viso miesto gyventojų. 

XIX a. Žirmūnai dar buvo vadinami lenkiškai, Losiuvka. Tokio pavadinimo kilmė siejama su vienu iš 1863 m. sukilimo slopintojų, generolo Aleksandro Losevo pavarde. XIX a. Viduryje jis čia turėjo žemės sklypą.

Seniausias, iki šių dienų mikrorajone išlikęs pastatas – centriniai Tuskulėnų dvaro rūmai, pastatyti maždaug 1825 m. Pagal to meto garsaus architekto Karolio Podčašinskio projektą.

Iki XX a. Septintojo dešimtmečio seniūnijoje daugiausiai stovėjo nedideli mediniai namai. Tarpukariu metais čia daugiausiai telkėsi miesto darbininkai, buvo ir keletas kareivinių. Tai atskleidžia ir iki šiol išlikę gatvių pavadinimai: Apkasų, Kareivių, Trimitų, Rinktinės.

Po Antrojo pasaulinio karo, 1948 m., Žirmūnuose iškilo vokiečių karo belaisvių pastatytas Žalgirio stadionas. Stadiono talpa – 15000 žiūrovų. Atgavus nepriklausomybę čia treniravosi ir žaidė Lietuvos vyrų futbolo rinktinė, bet vėliau stadionas prarado nacionalinio stadiono statusą ir tarptautinės futbolo rungtynės pradėtos rengti Kaune ir Vilniaus „Vėtros“ stadionuose.

Statybos buvo baigtos 1969 m. Tai buvo pirmosios masinės gyvenamųjų namų statybos visoje Tarybų Sąjungoje.

Dabartinį veidą Žirmūnams pradėta „piešti“ sovietmečiu, 1962 m. Statybos buvo baigtos 1969 m. Tai buvo pirmosios masinės gyvenamųjų namų statybos visoje Tarybų Sąjungoje. Mikrorajono išplanavimo autoriai – L. Burneikienė, N. Chlomauskienė ir B. Kasperavičienė, pastatus sukūrė architektai A. Nasvytis, E. Tamoševičius, B. Krūminas ir V. Zubrus. Idėjos autoriams ir statybininkams 1968 m. Buvo suteikta TSRS valstybinė premija, kuri labai pakėlė lietuvių architektų prestižą visoje Sąjungoje.

Sovietmečiu Žirmūnuose taip pat buvo ir visuomenei neprieinama kareivinių teritorija vadinama Šiaurės miesteliu. Karinių bazių steigimas tankiai apgyvendintose teritorijose buvo visuotinio TSRS gynybos plano dalis. Buvo bijoma, kad branduolinio karo atveju pirmiausia būtų smogta kariniams taikiniams. Sovietų Sąjungos kariškiai stengėsi šiuos statyti kaip galima arčiau miestų, kad atbaidytų priešą panaudoti branduolinį ginklą ant civilių. Šiaurės miestelio pavadinimas išliko, nors teritorijos paskirtis absoliučiai pasikeitė.

Šiandien Žirmūnuose galite rasti Vilniaus sporto rūmus (pastatyti 1971 m.), ilgą laiką buvusius miesto veidu, Šiaurės miestelio technologijų parką, per Nerį nutiestus 4 tiltus: Valakampių, Šilo, Žirmūnų ir Mindaugo. Mikrorajone įsikūręs autobusų parkas, Vidaus reikalų ministerijos rūmai, Tuskulėnų rimties parkas su kolumbariumu – suformuotu piliakalniu ir koplytėle, kur ilsisi 740 aukų, 1944 – 1947 m. sušaudytų KGB.

2008 m. seniūnijoje iškilo prieštaringai vertinamas modernios architektūros pavyzdys: kubo formos Lietuvos generalinės prokuratūros pastatas (architektas K. Lupeikis).

Žirmūnai taip pat dažnai minimi ir kultūroje: poetai E. Kelmickas, S. Lygutaitė-Bucevičienė, B. Mackevičius, A. Musteikis ir kt. sukūrė mikrorajonui eilėraščių, apie šią vietovę parašyta daug atsiminimo knygų tarpukario, Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, 2010 m. išleistas filmas „Anarchija Žirmūnuose“ (rež. Saulius Drunga, 2010 m.).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (294)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...

Dėl atnaujintos gatvės pasiskundę Kauno vairuotojai tokio valdininkų atsakymo nesitikėjo (43)

Kauno centre esanti Kęstučio gatvė yra svarbi miesto transporto linija. Lygiagrečiai Laisvės...

„Valstiečiai“ kandidatu į Vilniaus merus išsirinko Sinkevičių (6)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyrius ketvirtadienio vakarą nusprendė, kad...

Klausiamas dėl pažymų Skvernelis įkando Grybauskaitei, konservatoriams ir prisiminė dešimtmečio įvykius (1062)

Klausiamas dėl mįslingo kreipimosi į specialiąsias tarnybas ir pareiškimų apie galimą Kremliaus...

Dovanų kortelės: nuo „McDonalds“ pinigų iki universalių elektroninių (5)

Dovanų kortelių pasaulinė rinka siekia šimtus milijardų eurų ir kasmet paauga po beveik 16 proc....

Evelina Anusauskaitė-Young: man sakė, kad su tokia figūra niekada nebūsiu popmuzikos atlikėja (139)

Lietuvą Evelina Anusauskaitė-Young paliko prieš penkerius metus, tačiau susidomėjimas ja, regis,...

„Le Mirage“ gimtadienį švenčianti Justina Stambrauskaitė jaučia apmaudą: man nėra pikta, man skauda (14)

Ketvirtadienio vakarą jaukiai, tik pačių artimiausių žmonių būryje Justina Stambrauskaitė...

Prabangus viešbutis sostinės širdyje užsitarnavo kelis ypatingus įvertinimus (3)

Praėjusią savaitę viešbutis „Pacai“ sulaukė pagrindinio prizo komercinio objekto kategorijoje...

Tėvas feisbuke šaukiasi pagalbos: paviešino 5-metės dukros prisipažinimą, kad ją muša patėvis (92)

Feisbuke tėvas paviešino įrašą, kuriame jo penkiametė dukra pasakoja, kad prieš ją smurtauja...