Vilnietis prarado paskutinę viltį: žiūriu pro langą – prisigėręs važiuoja ir trenkiasi į mūsų namo sieną

Neatsargus vairuotojo elgesys kieme gali sukelti rimtų nuostolių – nesėkmingai parkuojantis, nukenčia tvoros, namo sienos ar kitas turtas. Netikėtai atsidūrus tokioje situacijoje, ne kiekvienas žino, kaip teisingai pasielgti, kad nuostoliai būtų atlyginti ir nelauktų bauda. Specialistai pabrėžia: nutikus įvykiui ir iškvietus policiją, svarbu vietą palikti tokią, kokia ji buvo įvykio metu, antraip žalos atlyginimas taps sudėtingesnis.

Neblaivus kaimynas sukėlė rūpesčių: teko kviesti policiją

Vilniuje, Žvėryne, gyvenantis Viktoras niekam nelinkėtų tokios kaimynystės, kokioje įsikūrė pats. Vyras pasakoja, kad jam tenka dalintis tuo pačiu kiemu su kaimynu, kuris dažnai sėdasi už vairo būdamas neblaivus – alkoholiniai gėrimai kaimynystėje liejasi nuo ryto iki vakaro, o tarp kaimynų netrūksta konfliktų.

Neramumai tęsiasi apie penkis metus – maždaug prieš tiek laiko alkoholiu piktnaudžiaujantis kaimynas atsikėlė gyventi pas sugyventinę.

Iš pradžių Viktoras delsė pranešti pareigūnams apie netinkamą kaimyno elgesį, tačiau nebeturėjo kitos išeities, kai pats skaudžiai nukentėjo.

„Kaimynas dažnai girtas važinėdavo pro šalį kieme. Mes jį perspėdavome, bet pyktis ir priduoti policijai nesinorėjo, juk žmonės amžiuje, ne maži vaikai – jiems apie 50 metų. Šią vasarą, sėdint namuose, prišokau prie lango pasižiūrėti, kaip kaimynas bando išvažiuoti iš kiemo. Pirmąkart važiavo – nesigavo. Antrąkart važiavo – davė gazo ir užkliuvo už namo, užkabino suoliuką, o tas trenkėsi į sieną. Namo fasadas buvo kaip tik neseniai padarytas, o jame jau atsirado skylė“, – piktinasi Viktoras.

Vyras teigia iškart išėjęs į lauką ir sustabdęs kaimyną, kuris mėgino pabėgti. Viktoras prisimena, kad nuo kaimyno sklido stiprus alkoholio kvapas, o vyro girtumą patvirtino ir atvykę policijos pareigūnai – kaimynas iš pradžių į alkotesterį įpūtė 2,5 promilės, o antruoju bandymu alkotesteris rodė 2,2 promilės.

Viktoras skaičiuoja, kad patirta žala siekia apie 600 eurų. Kadangi šią sumą jam apmokėjo draudimas, didesniu nuostoliu galima vadinti laiką, kurį iki šiol vyras skiria fasado tvarkymui.

„Susipykom su tuo kaimynu, bet kaimynė geranoriškai sakė „ačiū“, kad iškvietėm policiją, nes kiek ji sakiusi vyrui negerti, tas vis tiek gėrė. Šiandien jis nebeturi vairuotojo teisių, nes girtas padarė avariją. Problema jam su alkoholiu, matydavom, kad dieną geria, tada nuveža žmoną į darbą, grįžęs ir toliau geria. Konfliktiškas žmogus, be policijos čia niekaip neapsieisi“, – teigė Viktoras.

Patekusieji į panašias situacijas turi žinoti savo pareigas

Kaip dažnai stebimi panašūs eismo įvykiai, paklausėme ir policijos pareigūnų. Jų pateiktuose atsakymuose rašoma, kad, eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, šiais metais iki vasario 10 dienos policija užregistravo 2167 eismo įvykius. Tarp jų – 2031 įvykis, kuriuose nenukentėjo žmonės. Tai reiškia, kad vidutiniškai per parą fiksuojama 50 tokių įvykių.

Nurodoma, kad žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, nepriklausomai nuo to, kokia nuosavybe (fiziniam ar juridiniam asmeniui) priklauso transporto priemonė. Taip pat žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinis kodeksas.

„Eismo įvykiai įvyksta dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo, nesugebėjimo įvertinti nuolat besikeičiančios eismo situacijos, dėl vairavimo įgūdžių stokos, nereti atvejai – dėl per didelio pasitikėjimo savo „sugebėjimais“ vairuoti transporto priemonę“, – dažniausios panašių eismo įvykių priežastys įvardijamos policijos komentare.

Pridedama, kad eismo dalyvio pareigos, įvykus eismo įvykiui, reglamentuotos Kelių eismo taisyklių XXIX skyriuje. Įvykus tokiam atvejui, galima pildyti eismo įvykio deklaraciją, skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir klausyti operatoriaus nurodymų. Jeigu į įvykio vietą bus siunčiami ir atvyks policijos pareigūnai, svarbu vykdyti jų nurodymus.

Dažniausiai žalos pridaroma parkuojantis

Tuo metu BTA turto draudimo specialistė Vasarė Širmelytė pastebi, kad situacijos, kuomet eismo įvykio metu apgadinamas gyventojo kieme esantis turtas, nėra dažnos.

„Tokie įvykiai nutinka ne dažnai, per metus jų fiksuojame apie 40. Dažniausiai žmonės įvažiuoja į savo garažo ar kiemo vartus bei tvoras. Dažniausiai įvažiuojama parkuojantis ar važiuojant atbuline eiga. Rečiau fiksuojame atvejus, kai svetimu automobiliu yra atsitrenkiama į pastatą ar tvorą“, – teigia ji.

V. Širmelytė nurodo, kad tokiais atvejais nuostolių patiriama įvairių: jei automobiliu buvo užvažiuota ant kilnojamo turto, pavyzdžiui, vaikiško dviračio ar žolės pjovimo roboto, nuostoliai siekia apie 100-200 eurų. Jei įvažiuota į statinį ar tvorą ir padaryta tik estetinė žala, ji gali atsieiti vos kelias dešimtis eurų. Tokiu atveju padengiami sienos perdažymo nuostoliai. Tačiau, jei pažeidimas didesnis, nuostoliai gali siekti ir 300-500 eurų.

„Pavyzdžiui, pernai užfiksavome ir neeilinę žalą dėl transporto priemonės atsitrenkimo. Statybinė sunkioji transporto priemonė įvažiavo į statomo kotedžo sieną ir pramušė joje skylę. Apgadintas ne tik statinio fasadas, bet ir pažeista viso pastato konstrukcija. Tokio įvykio nuostoliai gali siekti ir 40 tūkst. eurų“, – sako V. Širmelytė.

Paklausus, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje, pašnekovė nurodo, kad tai pirmiausia priklauso nuo to, ar įvykio kaltininkas yra žinomas.

„Jei įvykio kaltininkas yra aiškus ir tai nesate jūs pats, reikėtų pildyti eismo įvykio deklaraciją. Jei kaltininkas nėra aiškus – fiksuoti visus įrodymus ir registruoti žalą, skambinant į skambučių centrą. Įvažiavus į pastatą ar tvorą su nuosava transporto priemone, derėtų stengtis kiek tik įmanoma palikti įvykio vietą tokią, kokia ji buvo įvykio metu, užfiksuoti visas aplinkybes, ir registruoti žalą telefonu bei vykdyti specialisto nurodymus“, – teigė V. Širmelytė.