Vilnietė atsisakė stabilių pajamų ir atsidavė menui: papasakojo, kokios dovanos džiugina ilgiausiai

Palikti stabilias pajamas teikiantį darbą ir atsiduoti kūrybai – rizikingas žingsnis, kuriam ryžtasi ne daugelis. Vilnietė menininkė, iš meilės spalvoms ir prancūzų kalbai pasirinkusi pseudonimą – Idalija Šeštokaitė – viena tokių. Šypsena ir gera energija užkrečianti kūrėja pasakoja, kaip ėmėsi drastiškai keisti gyvenimą ir apie tai, kaip savo gyvenimo kelią ir net meilę atrado pėsčiomis nuėjusi 800 kilometrų, rašoma pranešime spaudai.

Nuo vaikystės spalvų pasaulyje gyvenanti Ida nesiryžo to paversti profesija ir pasirinko vadybos studijų kryptį: „Manau, kad daugumai jaunų žmonių sunku tiksliai žinoti, kuriuo keliu eiti, kad tas pasirinkimas teiktų džiaugsmą daugelį metų – tuo metu per menkai save pažįstame. Nors nuplaukiau pasroviui su dauguma į vadybos mokslus, kūryba pačiomis įvairiausiomis formomis visada buvo šalia manęs. Fotografavau, piešiau, tapiau, lipdžiau, mokiausi interjero dizaino, groti gitara ir pianinu. Dėl noro gyventi su menais prieš 8 metus išvykau mokytis į Daniją ir kiekvieną savaitgalį šaltam vėjui pučiant į veidą mindavau 25 kilometrų į kitą miestelį pas savo piešimo mokytoją. Jos studijoje aš pirmą kartą patikėjau, kad galiu piešti. Ji man pasakė: „You are good“, o aš rausdama iš gėdos sukau akis į šoną. Toks didelis tas nepasitikėjimas savimi tada buvo“, – pasakoja Ida ir mielai dalinasi savo istorija, kad įkvėptų ir padrąsintų kitus nebijoti keisti savo gyvenimą, jei jaučia, jog to norisi.

Po studijų mergina net 8 metus dirbo reklamos srityje. Tapusi gera savo srities specialiste, vis dažniau ėmė savęs klausti: „Ar aš laiminga būdama ten, kur esu?“, „Ar mano širdis džiaugiasi šia veikla?“, „O kaip menai?“. Klausimų tik daugėjo ir vidinis balsas kalbėjo vis garsiau.

„Vieną rytą atsikėliau ir viskas tapo labai aišku – jei noriu pokyčių, turiu pati juos paskatinti. Jaučiausi tarsi užmerkusi akis nerčiau stačia galva žemyn nuo uolos, nematydama, kas apačioje. Tai buvo gana sunkus etapas: nemigos naktys su mintimis, o kas bus toliau, kaip gyvensiu, bet kartu širdies balsas ir intuicija mane ramino – viskas bus gerai, viskas bus gerai. Ir aš ja pasitikėjau”, – apie sudėtingą pradžią pasakojo kūrėja.

Atsirado ir daugiau ženklų, kad Ida teisingame kelyje: „Vieninteliai dalykai, kurių tuo metu norėjau, tebuvo kūryba ir ramybė. Išvykau gyventi į pajūrį ir tapyti – ruoštis parodai. Prisiminiau ir vieną savo seną svajonę – nueiti Piligrimų kelią Ispanijoje – ir tinkamesnio laiko jai išpildyti būti negalėjo“.

Mergina pasakoja, kokį palengvėjimą ir darną su pačia savimi tuo metu atrado – tai buvo geriausias įrodymas, jog jos sprendimas teisingas, o sunkiausias tebuvo pirmas žingsnis. Tyloje ir ramybėje gimė spalvingi ir ekspresyvūs darbai – laisvės ir troškimo gyventi išraiška.

„Ir tuomet visiškai netikėtai sutikau savo mylimąjį. Abu kišenėse jau turėjome bilietus į Ispaniją, kur kiekvienas ketinome nueiti savo Kelią. Bet nutiko taip, kad likimas suvedė mus dar iki išvykstant ir turėjome laiko suprasti, jog norime tuos 800 kilometrų nueiti kartu. Piligriminė kelionė buvo vienas gražiausių ir stipriausių potyrių mano gyvenime tiek asmeniškai, tiek santykių prasme. Po šios patirties daug dalykų surado savo vietas „lentynose“, tapo aišku, kokia mano tolimesnė veikla ir kas man svarbiausia gyvenime“, – pasakoja Ida ir kiekvienam ieškančiam rekomenduoja nerti į šį nuotykį.

Kūryba, spalvos, naujų technikų ir formų ieškojimas – tai tie dalykai, kurių pripildyta menininkės kasdienybė. „Man patinka mokytis, dalintis mintimis, tobulėti, išbandyti vis kažką naujo, nes manau, kad svarbiausia gyvenime – nugyventi jį įdomiai ir taip, kaip norisi tau pačiam, o ne tėvams, močiutėms, visuomenei. Praktikuoju dėkingumo ritualą prieš miegą – tai padeda įprasminti savo dieną, surasti joje „perliukų“ bei sau priminti, kad gyvenimą kuriu pati ir galiu turėti jį tokį, kokio noriu. Šiuo metu esu visa galva pasinėrusi į tapymą. Džiaugiuosi, jog darau tai, ką labai mėgstu, jog mano paveikslai randa šeimininkus ne tik Lietuvoje. Žmonės manimi pasitiki ir prašo sukurti paveikslą būtent jiems – man tai labai didelis įvertinimas. Savo darbuose skatinu visus svajoti, nešvaistyti brangaus gyvenimo laiko ir išdrįsti būti savimi – netobulais, bet unikaliais, klausytis savo širdies balso – jis geriausiai žino, ko mums norisi. Ir būkime atviresni vieni kitiems, kalbėkime garsiau, įkvėpkime vieni kitus, pastumėkime į priekį žengiant pirmuosius žingsnius. To labai reikia“, – gerų žodžių nestokojo kūrėja.

Su menininke galėsite susitikti Gruodžio 1-2 dienomis vyksiančioje žiemos dovanų mugėje „Love Winter“ viešbutyje „Pacai“ (renginio nuorodą rasite čia), kurioje Ida dalinsis savo kūryba: darbo ir užrašų knygomis su savo pačios tapytais viršeliais, tapytomis vazomis, keramikos lėkštėmis bei paveikslais. „Noriu, kad atėję žmonės atrastų kažką išskirtinio, kuo Kalėdų proga galės nustebinti savo mylimus žmones, o gal net ir pačius save. Originali užrašų knyga – puikus paskatinimas žmogui susirašyti, kokių ateinančių metų ar pokyčių sau linki. Gal mugės lankytojai pamatys ryškią, spalvotą vazą ir supras, jog būtent tokio interjero akcento trūko jų namuose. O galbūt kažkas ieškos ir rimtesnės dovanos – išskirtinio paveikslo, kuris džiugins ilgus metus“, – kalėdinių dovanų asortimentą atskleidė mergina.

Svarbiausiu dalyku laukiant Kalėdų ir prieš pasiduodant prieššventiniam skubėjimui Ida įvardija mus supančius žmones, su kuriais ir gali dalintis artumu bei šiluma. „Svarbiausia – dėmesys ir dėkingumas už tai, kad esate kartu. Labai linkiu to nepamiršti.”