aA
Kaupti pensijai per darbovietę Lietuvoje ryžtasi vienetai. Profesinių sąjungų atstovai tikina, kad iki tokių iniciatyvų mūsų šalyje – labai tolimas kelias. To pasiekti būtų galima nebent masiškai reikalaujant patiems darbuotojams.
Parduodami automobiliai Kijeve (Ukraina)
© Reuters/Scanpix

Vietoj pensijų - abonementai į sporto klubus ir tarnybiniai automobiliai

DELFI kalbintas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius, sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka yra sakęs, kad privačios pensijos iš pradžių atsirado kaip darbdavių ir darbuotojų susitarimas. Darbdaviai paprastai tokią alternatyvą pasiūlydavo siekdami konkuruoti dėl darbo jėgos

„Žinome, kad, pavyzdžiui, jau ir pas mus darbdavys perka savo darbuotojams abonementą į sporto klubą, į kitus būrelius, duoda automobilį naudoti ne tik darbo reikalams, bet ir savaitgaliais, po darbo ir pan., tas pats buvo ir su pensijų fondais. Pensijos žmonėms buvo svarbu, o darbdaviams buvo aktualu konkuruoti tarpusavyje dėl darbuotojų ir tokiu būdu juos pririšti. Yra taip vadinama „žlunganti konkurencija", kai vienas darbdavys, tarkime, fabrike pakelia algą ir gretimo fabriko darbdavys irgi pakelia, taip perviliojami darbuotojai, sukeliamos algos, bet darbuotojų vis tiek trūksta.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tuomet yra paprasčiau ne padidinti algą ir ją išmokėti, o tą algos padidinimo išmokėjimą atidėti tam tikram laikui (iki senatvės) su sąlyga, kad žmogus išdirbs pas darbdavį 10-15 ar 20 m. Taip ir atsirado privačios profesinės pensijos, kurios šiuo metu yra labiausiai paplitusios Vakarų šalyse", - sakė R. Lazutka.

Leidžia darbuotojams kaupti pensiją privačiame fonde

Ekonomistas R. Lazutka teigė girdėjęs kalbų, kad profesinius pensijų fondus lygtai bandžiusios įsteigti „Philip Morris Lietuva" ir „Achema" bendrovės, tačiau jų likimo jis nežinąs. „Achemos grupės" atstovai spaudai paneigė šią informaciją - tokių iniciatyvų įmonėje niekada nebūta. Savo ruožtu „Philip Morris Baltic" Korporacijos reikalų vadovas Lietuvai Laurynas Bučalis patvirtino, kad įmonėje darbuotojams suteikta tokia galimybė.

„Rūpindamasi ilgalaike darbuotojų gerove, Philip Morris nuo 2009 m. kaupia darbuotojams pensijas trečios pakopos pensijų fonduose. Norintiems dalyvauti pensijų kaupime darbuotojams yra atidaroma pensijų fondo kaupiamoji sąskaita. Į sąskaitą įmonė kiekvieną mėnesį perveda įmoką, kuri darbuotojui nieko nekainuoja ir sumokama įmonės lėšomis. Darbuotojui nusprendus kaupti papildomai - įmonė iki nustatytos ribos prie anksčiau savo mokėtos sumos prideda dar tiek, kiek darbuotojas moka savo lėšomis", - įmonėje veikiančią sistemą aiškino L. Bučalis.

Anot jo, visos bendrovės sumokėtos sumos į darbuotojo pensijų sąskaitą pagal pensijų kaupimo sutartį yra darbuotojo nuosavybė nuo pirmos kaupimo dienos. Savanoriškai galima kaupti ir toliau, net ir pakeitus darbovietę. Kaupiamos investicijos pensijų sąskaitoje yra paveldimos ir gali būti išmokamos pinigais.

„Manome, kad didesnės socialinės garantijos padeda kurti palankią darbo aplinką. Tai atsispindi ir darbuotojų nuomonėje - absoliuti dirbančiųjų dauguma kompaniją vertina optimistiškai, o savo rolę kompanijos veikloje - pozityviai. Tai patvirtina ir kiti įvertinimai - 2012 m. „Philip Morris Baltic" buvo įteiktas geriausio darbdavio apdovanojimas,"- sako L. Bučalis.

Populiaru Skandinavijoje, bet ne Lietuvoje

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas DELFI patvirtino, kad pavyzdžiai, kuomet Lietuvoje egzistuotų praktika kaupti pensijas per darbovietes ar profesinius fondus, - vienetiniai. Jo teigimu, tokie dalykai labai populiarūs užsienio šalyse, ypatingai Skandinavijoje.

Artūras Černiauskas
Artūras Černiauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Ten yra ne tik pensinis draudimas, bet ir bedarbio draudimas. Vyksta jis per profesines sąjungas, per įmones, per šakines įmones - ten tai tikrai populiaru. Mes šitą sistemą žinome, bet Lietuvoje to nėra. Lietuvoje pabandėme pensinį aprūpinimą per fondus, anksčiau ir pati valstybė reklamavo tuos fondus, kad jie bus išsigelbėjimas, bet dabar vėl jų atsisakoma. Niekas nežino, kaip atrodytų per profesines sąjungas. Gal fondus būtų geriau steigti prie įmonių, bet vėlgi verslas nėra pastovus... Turėtų ne vieną įmonę apimti, bet daug daugiau- keletą ar keliasdešimt", - situaciją komentavo A. Černiauskas.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Juozas Neverauskas taipogi purtė galvą paklaustas, ar tarp pramonės įmonių yra tokių, kurios siūlytų savo darbuotojams kolektyvinį pensijų kaupimą.

„Vienijame didžiausias pramonės įmones, tokias kaip „Achema", „Lifosa", „Orlen Lietuva", „Lesto", „Ligrid" ir kol kas apie tokias iniciatyvas kaupti pensiją per profesines sąjungas nesu girdėjęs. Pačios profesinės sąjungos gyvena iš narių mokesčio ir kol kas lėšų, kad galėtų kaupti savo nariams pensijoms tikrai neturi. Kiek mes bandėme per kolektyvines sutartis derėtis su darbdaviais, kad bent sveikatos draudimas papildomas būtų, tai dažniausiai susiduriame su tuo, kad atsisakoma. Pavyzdžiui, energetikos įmonių tarifai yra tvirtinami Kainų energetikos ir kainų kontrolės komisijoje, todėl ji stengiasi pabaksnoti įmonėms pirštu, kad tai įmonėms būtų pernelyg gerai, kad tarifas didėtų. Nelabai sutinka kainų reguliatorius šituos dalykus leisti įmonėms", - dėstė J. Neverauskas.

Pašnekovo teigimu, jeigu darbdaviai pasiūlytų tokią galimybę, darbuotojai tikrai neatsisakytų. Profesinės sąjungos taryba artimiausią mėnesį planuoja daryti posėdį, į kurio darbotvarkę galimai įtrauks ir šį klausimą, tačiau kol kas bendra praktika rodo, kad darbuotojams ko nors išsireikalauti iš darbdavių savo iniciatyva sekasi sunkiai.

„Dažniausiai darbuotojai labai nori šiandien turėti kokias nors išmokas, bet kurie logiškiau galvoja, manau, neatsisakytų ir į ateitį turėti pliusų", - sakė pramonės įmonių profesinės sąjungos atstovas.

Pirma darbuotojams reikia uždirbti bent 2500 Lt

Panašiomis mintimis dalijosi ir Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos atstovai. Jų pirmininkė Gražina Gruzdienė DELFI pripažįsta girdėjusi, kad užsienyje pensijų fondai per darbovietes yra gana populiarūs, bet Lietuvoje, jos nuomone, iki to dar tolimas kelias.

Gražina Gruzdienė
Gražina Gruzdienė
© DELFI / Audrius Solominas

„Labai gaila, bet reikia žiūrėti, kokie atlyginimai pas mus. Pajamos mūsų žmonių dar tiesiog yra per mažos. Retoje įmonėje žmogus į rankas gauna 2500 Lt ar 3000 Lt. Tada jau galima galvoti. O kai vidurkis pas mus yra labai mažas, žmogus savo kasdienių poreikių negali patenkinti", - sakė G. Gruzdienė.

Anot jos, būtų gerai tokią iniciatyvą įvesti, bet, deja, šių dienų realybė - kitokia.

„Tai būtų geresnis sprendimas negu tie privatūs pensiniai fondai. Tada būtų ir priežiūra fondų geresnė, ir parengti žmonės. Kaip aš įsivaizduoju, jeigu tu arčiau fondo, gali labiau kontroliuoti - būtų galima stebėti, kur investuojama, ar prasminga. O dabar gi - palaida bala", - kritiškai situaciją vertino pašnekovė.

Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė svarsto, kad darbuotojai stengiasi kelti panašius klausimus, bet kol nėra masiškumo - dažnas darbdavys nereaguoja.

„Žiūrėkite, kiek daug žmonių išvažiavo dėl mažų atlyginimų. Dabar jau darbdaviai šaukia, kad nėra kvalifikuotų. Bet pirmiausia reikia sutvarkyti Lietuvos atlyginimų sistemą. Nėra nė vienos šalies Europoje, kur 25 proc. gautų minimalią algą. Žmogus yra neįvertinamas pagal savo kvalifikaciją, atsakomybę. Iniciatyvos yra keliamos, buvo ir tam tikri įstatymų pakeitimai, bandėme apie tai diskutuoti, bet dar turbūt per anksti. Negali dar prispausti darbdavio, nėra žmonių vienybės. Jeigu žmonės suprastų, kad tik kartu galima tą padaryti, tai gal ir pavyktų", - svarstė G. Gruzdienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Puteikis: esu patyręs praktiškai viską, kuo gyvena daugelis lietuvių (42)

„Aš ne tik kad žinau, kas yra turėti polinkį alkoholiui, žinau, kaip tai susitvarkyt, žinau...

Tapinas: jeigu jau galime žveją nukelti girtą nuo ledo, tai gal galime ir prezidentę į Rygą nuskraidinti (276)

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas dėl lėktuvo gedimo nevykti į Latvijos...

Skvernelis įstrigo Briuselyje: atskristi pasisekė. Grįžti, deja, jau nepavyks papildyta (128)

Belgijoje viešintis premjeras Saulius Skvernelis susidūrė su nemalonumais.

(Ne)skanūs lietuvio nuotykiai Berlyne: teko valgyti skalbykloje, autobuse ir net pasakų namelyje

Dažniausiai keliaudami kur nors pavalgyti galvojame tik apie maistą – kad jis būtų skanus,...

Panevėžio ir Prienų klubų siekiams pasipriešino „Žalgiris“ (10)

Pirmadienį vykusiame Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) visuotiniame susirinkime netrūko įtampos....

Ne visi lietuviai norėtų dirbti trumpiau už tą patį atlyginimą (89)

Didžioji dauguma lietuvių norėtų, kad jų darbovietė sutrumpintų darbo valandas , palikdama tą...

Rusijos samdinius traukia iš „pilkosios zonos“: mes reikalaujame, prašėme jau užtektinai (57)

Rusijos kariuomenės veteranams atstovaujantis forumas sekmadienį nutarė žengti neįprastą...

Anksti mamos netekusi studentė Agnė atvėrė širdį: sunkiausiu metu ją išgelbėjo šuo (3)

Studentei Agnei Puraitei – vos 21, tačiau jaunai merginai teko išgyventi labai daug. Vaikystėje...

Mitybos specialistė pabrėžia pagrindinius mitybos principus: svoris taps normaliu, o savijauta ir nuotaika bus puiki

Vis daugiau žmonių nežino, ką valgyti, ir vis daugiau produktų išbraukia iš savo raciono,...

Įsivaikinusi moteris: tiesa, kad vaikas auga ne biologinėje šeimoje, turi savo kainą (56)

Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau nepavykus natūraliu keliu susilaukti...