aA
„Dzūkijoje žemės prastos, smėlynai. Suvalkijoje bagotos, jie gali užsiauginti javų. O čia – bulvės antra duona. Reikėdavo gausias šeimas sočiai ir pigiai pamaitinti, mėsos neužtekdavo“, – sako Regina Zabitienė ir toliau ant kopūsto lapo formuoja bulvinę dzūkišką bandą.

Dzūkiškų bandų medžioklė

Tikslas paragauti tikros dzūkiškos bandos atvedė į Radžiūnų kaime esančią sodybą „Dzūkijos dvaras“. Nukulniavus į vidų mus pasitinka edukaciniam bandos gaminimo procesui pasiruošusi Regina. Akį patraukia jos apranga. Ji iškart nukelia bent jau šimtmečiu atgal ir suprantame, kad priešais stovi tikra dzūkų gaspadinė.

„Šiandien jums parodysiu, kaip pasigaminti dzūkišką bandą“, – su šypsena veide pareiškia Regina ir greitai priduria, kad ji nėra kulinarė. Viską išmoko iš močiutės, o tokie edukaciniai užsiėmimai dzūkei yra hobis.

Vien dėl šio patiekalo verta važiuoti į Dzūkiją: dėl jo net japonai pametė galvas
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot jos, retam banda nepatinka. Bandą, pasak Reginos, mėgsta net japonai ir šrilankiečiai. Dažniausiai, pasakoja dzūkė, žmonės stebisi, kad tokį skanų patiekalą galima pagaminti iš bulvių.

Bulvės, grybai, uogos ir grikiai – štai kuo šimtmečiais gyveno dzūkai. Patiekalai iš bulvių itin pamėgti šiame krašte. „Verdame net bandeles iš bulvių tarkių: išvirus cepelinams lieka tirštas, krakmolingas vanduo. Jei liko tarkių, galima padaryti kukuliukus, įleisti juos į vandenį. Jie paverda ir tada kukuliukus reikia užpilti pienu ar grietinėle. Išeina dar vienas patiekalas“, – moko Regina.

Paruoškite vietos skrandyje

Bet dabar ne apie bandeles iš tarkių – grįžkime prie bandos. Kepant tikrą bandą svarbiausi du dalykai – kopūsto lapas ir pečius. „Dzūkai sako ne krosnis, o pečius. Močiutė kepdavo bandas arba savaitgaliais, arba laukdama svečių. Dzūkiškos bandos yra svečio pagerbimas. Man atrodo, kad toks paprotys ir šiandien dar išlikęs“, – tikina kulinarinio paveldo puoselėtoja.

Vien dėl šio patiekalo verta važiuoti į Dzūkiją: dėl jo net japonai pametė galvas
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasiteiravus, ar bandą galima išsikepti ir orkaitėje, moteris nuramina – taip, galima. Ir ji pati taip namuose kepa.

Tačiau, jei dar turite seną duonkepį pečių, banda gausis itin skani, sako Regina. „Kaip žinoti, kad pečius jau išsikūreno? Atidarome pečių, žarijas patraukiame į kraštus ir žiūrime, ar viršus ir šonai pečiaus balti. Jei balti, vadinasi, pečius išsikūrenęs. Dar galima įmesti ir skiautę laikraščio. Jei ji greit užsiliepsnoja, tai tada galima kepti. Bandos kepa valandą, pusantros. O kai kepa – aromatas nenusakomas“, – teigia pašnekovė.

Šį kvapą, tvirtina Regina, suteikia ne kas kitas, o kopūsto lapas. „Jis suteikia tokį gerą kvapą, kad visi kaime žino, kurioje sodyboj kepama banda. Senovėje nebūdavo žiemą kur nusipirkti šviežių kopūsto lapų, tad gaspadinės juos džiovindavo. Jų prisirinkti stengdavosi iki Žolinių. Buvo sakoma, kad iki rugpjūčio 15 dienos surinkti ir sudžiovinti lapai lengvai atšoka nuo bandos pado.

Vien dėl šio patiekalo verta važiuoti į Dzūkiją: dėl jo net japonai pametė galvas
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip džiovinti? Nuskynus lapus, nupjovus storas gyslas, reikia padžiovinti lapus, pavartant, ant pievelės, ar kur kitur. Tada lapus nešdavo į daržinę, ant šieno, pavartydavo, kad nesupelytų. Kai lapai išdžiūdavo juos sudėdavo vieną ant kito ir uždėdavo ką nors sunkesnio, kad lapai būtų lygus. Tada ir banda graži“, – dzūkų gaspadinių paslaptį atskleidžia moteris.

Bandai kažkokių specialių, išskirtinių produktų nereikia, tačiau skrandyje vietos tikrai prireiks – patiekalas yra sotus. Tikslų reikalingų produktų sąrašą rasite straipsnio pabaigoje, o kepimo instrukcijas sužinosite peržiūrėję vaizdo įrašą viršuje.

Vien dėl šio patiekalo verta važiuoti į Dzūkiją: dėl jo net japonai pametė galvas
© DELFI / Andrius Ufartas

Dzūkų tarmė: ne visos d virsta dz

Tačiau Dzūkija garsi ne tik savo bandomis. Tad kol banda kepa, susėdame pakalbėti apie Dzūkijos kraštą. „Dzūkai išsiskiria savo betarpiškumu, nuoširdumu. Jie niekada ilgai nepyks, nelaikys užantyje akmens. Dzūkai yra draugiški. Yra patarlė: dzūkui svečias į namus, tai Dievas į namus. Už stalo sodina, kuo turi vaišina, kad ir biednai gyvena“, – apie savo krašto vaišingumą pasakoja Regina.

„Mano močiutė kepdavo duoną. Būdavo dideli kepalai. Pamenu, kad duona keisdavosi su kaimynais. Kai kaimynams baigdavosi duona, močiutė skolindavo. O kaimynė, kai išsikepdavo savo kepalą, atnešdavo atgal skolą. Buvo kaimyniškas ryšys. Dabar žmonės susvetimėję“, – pamąsto moteris. Tačiau tokiam bendruomeniškumui įtakos turėjo, anot Reginos, ir tai, kad pečių iškūrenti užtrukdavo 4-5 valandas.

Vien dėl šio patiekalo verta važiuoti į Dzūkiją: dėl jo net japonai pametė galvas
© DELFI / Andrius Ufartas

Taip šis kraštas turi ir išskirtinę tarmę, tačiau Regina juokdamasi sako, kad ne kiekviena d tampa dvigarsiu dz.

Dzūkai, pastebi Regina, išsiskiria ir savo garsiu šnekėjimui. Beveik visi dzūkai, tikina ji, dainuoja, groja. „Ne veltui Dzūkija dar vadinama Dainava“, – šypteli Regina ir priduria, kad pati gyventi be šokių ir dainų negalėtų.

„Esu technologė. Bet, matyt, mane Dievas vedė į kultūrą. Aš jau gražiame amžiuje ryžausi avantiūrai ir atėjau dirbti į kultūros sritį“, – pasakoja Regina. Moteris jau 12 metų dirba Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro Kultūrinių renginių organizatore. Ji taip pat vadovauja folkloro ansambliui „Rūta“ ir liaudiškos muzikos kapelai „Ūdra“.

Vien dėl šio patiekalo verta važiuoti į Dzūkiją: dėl jo net japonai pametė galvas
© DELFI / Andrius Ufartas

Stilizuoti tautiniai kostiumai arba: reikia kažką daryti

Anot jos, kultūros puoselėjimas, tokios edukacinės programos yra itin reikalingos ir moterį neramina jaunimo abejingumas. „Kalba ir liaudies dainos yra du perlai, kuriuos turime išsaugoti. Jei mūsų seneliai išsaugojo per šimtmečius, tai, manau, kad kažkaip turime ir mes susiimti. Kiekviena tauta įdomi kitiems savo savitumu, papročiais. Kol mes turėsime papročius – tol gyvensime", – sako Regina.

Prakalbus apie kultūrą, moters balsas iškart surimtėja. Regina tikina, kad vaikus reikėtų su etnokultūra supažindinti dar darželyje. Pasiteirauju Reginos, ką ji mano apie tautinius kostiumus, kuriuos, Ramūno Karbauskio iniciatyva, gavo darželinukai. „Sunku vertinti. Iš vienos pusės, tai neblogas sprendimas. Gal kažkiek suveikė čia ir politika. Žmonės mėgsta politiką neigti. Tačiau reikėtų atskirti, kas yra gerai ir kas yra blogai.

Tie kostiumai yra stilizuoti, man jie atrodo keistai. Bet, jei norime išsaugoti senovinius pavyzdžius, tai tada gal taip ir reikėtų daryti", – svarsto etnokultūros puoselėtoja.

Vien dėl šio patiekalo verta važiuoti į Dzūkiją: dėl jo net japonai pametė galvas
© DELFI / Andrius Ufartas

Regina sukryžiuoja rankas ant krūtinės ir po kelių sekundžių pauzės sako: „Kai nuvažiuojame į Ameriką ir norime pamatyti indėnus, kur keliaujame? Jie rezervatuose. Ar mes norime išgirsti lietuviškas dainas ir išvysti papročius tik pas saviveiklininkus?"

Bet kultūrininkė nepraranda vilties. Anot jos, etnokultūra dar gyvuos. „Jaunimas išvažiuoja. Bet matau tendenciją: jie ten ieško savo šaknų, jie nori švęsti užsienyje lietuviškas šventes. Jie laukia Joninių, Užgavėnių, įkuria bendruomenes. Žmogus turi žinoti savo šaknis, o šaknys yra papročiai, maistas, šventės, dainos, šokiai", – tikina Regina. Po šių žodžių moteris atsistoja – bandos jau turėtų būti iškepusios.

Tiems, kurie mano, kad banda tai prašmatnus kugelis, Regina sako, kad banda nuo kūgelio skiriasi ne tik gaminimo procesu, bet ir skoniu.

Vien dėl šio patiekalo verta važiuoti į Dzūkiją: dėl jo net japonai pametė galvas

Dzūkiškai bandai jums reikės:

  • Tarkuotų bulvių;
  • Šutytų bulviukių (virtų bulvių);
  • Svogūno;
  • Druskos pagal skonį.

Mirkalui:

  • Sviesto;
  • Grietinės;
  • Pieno;
  • Miltų.

Spirgučių užpilui:

  • Sūdytų lašinukų (tikras dzūkas, anot Reginos, valgo tik sūdytus lašinius);
  • Svogūno;
  • Grietinės.

Daryciniui:

  • Varškės;
  • Pieno arba grietinėlės;
  • Prieskonių (druskos, pipirų, krapų) pagal skonį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Brundza siūlo nesustoti su automobilių mokesčiu: apie tai kalbu daugiau nei 10 metų (376)

„Tai tik nedidelis žingsnelis, ir tai, ne į priekį, o įstrižai“, – taip apie trečiadienį...

Alytaus meras apie milžinišką gaisrą: rytoj miestas gyvens normalų gyvenimą (61)

Sutemus Alytuje tęsiasi gaisro padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ gesinimo darbai,...

Orai: po saulėtų dienų trumpam sugrįžta lietus (4)

Šiandien Lietuvos orus lems nedidelio per Baltiją keliaujančio ciklono pietinis pakraštys. Per...

Apžvalgininkai: tai buvo pagrindinė ir esminė Karbauskio klaida (294)

„Klaida buvo į savo rinkimų sąrašą priimti labai skirtingus žmones, turbūt orientuojantis tik...

„Real“ paskolintas Europos čempionas išplėšė pergalę metimu nuo priešingos tritaškio linijos (3)

Klemenas Prepeličius paliko be žado visą Stambulo „ Daruššafaka “ komandą. 26-erių...

Lavija Šurnaitė. Gniuždantis laimės kultas (58)

Nuolat girdime kalbas, o kartu ir pačios kalbame apie tai, kad mūsų visuomenėje (visas pasaulis...

Širdį verianti ištikimybė: prie degalinės paliktas šunelis šeimininkų laukė 4 metus (38)

Su posakiu, jog šuo yra geriausias žmogaus draugas, sutiktų daugybė žmonių. Šimtai istorijų...

„Lietkabelis“ iki pabaigos nepasidavė gęstančių žvaigždžių ir debiutavusio lietuvio kompanijai (5)

Panevėžio „Lietkabelis“ vos nepasekė Klaipėdos „Neptūno“ pėdomis ir FIBA Čempionų...

Sostinėje – prabangių drabužių išpardavimas, į kurį veržėsi net per užrakintas duris (86)

Trečiadienio rytą sostinėje kelioms dienoms duris atvėrė vardinių drabužių pop-up...