aA
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Sociologijos katedros profesorė Vlada Stankūnienė teigia, kad Lietuvos demografinė situacija jau trečias dešimtmetis išlieka labai sudėtinga ir net blogėjanti, vyksta intensyvi depopuliacija.
Vlada Stankūnienė
Vlada Stankūnienė
© DELFI / Tomas Vinickas

„Nors gimstamumo situacija stabilizuojasi, tačiau gimstamumas išlieka labai žemas, neužtikrinantis kartų kaitos ir toliau lemiantis spartų populiacijos mažėjimą. Pavyzdžiui, mirtingumo rodikliai prieš keletą metų buvo pradėję gerėti, bet praėjusiais metais vėl prarado pozityvių pasikeitimų kryptį. Vyrų mirtingumo rodikliai jau daugelį metų išlieka blogiausi tarp Europos Sąjungos šalių ir tebėra tokio lygio, kuris Lietuvoje buvo prieš penkiasdešimt metų“, – konstatuoja demografė.

V. Stankūnienės teigimu, atsižvelgiant į labai sudėtingą ir toliau blogėjančią Lietuvos demografinę situaciją, trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, galinčių suprasti negatyvių demografinių pokyčių prielaidas ir veiksnius bei teikti situacijos gerinimui adekvačius siūlymus ir priimti viešosios politikos sprendimus. Trūkstamą spragą nuo šio rudens planuojama padės užpildyti nauja VDU inicijuojama tarpdalykinė Socialinės demografijos magistro programa. „Ši programa siekia proveržio iš esmės keičiant fragmentišką ar net klaidingą viešosios politikos atstovų, žiniasklaidos ir didelės visuomenės dalies sampratą apie demografinių problemų priežastis, pasekmes socioekonominei raidai bei galimus šių problemų sprendimo būdus“, – pasakoja VDU Sociologijos katedros profesorė ir priduria, kad, deja, iki šiol Lietuvoje šios srities specialistai nebuvo rengiami.

VDU profesorė: Lietuvoje trūksta demografų, kurie padėtų formuoti viešosios politikos sprendimus
© VDU

Blogėjant demografinei situacijai trūksta profesionalių ir adekvačių sprendimų

Demografė V. Stankūnienė pasakoja, kad emigracijos srautai ir toliau išlieka dideli, o praėjusiais metais net vėl padidėjo. „Pastarųjų penkiolikos metų periodu, nuo šio šimtmečio pradžios vidutiniškai kasmet iš Lietuvos emigruoja apie 38 tūkst. žmonių. Dėl toliau išliekančio žemo gimstamumo, neadekvačiai aukšto mirtingumo (ypač vyrų), intensyvios emigracijos ne tik sparčiai mažėja Lietuvos gyventojų skaičius (nuo šio šimtmečio pradžios vidutiniškai kasmet sumažėja beveik 40 tūkst. žmonių arba daugiau nei vienu procentu), bet susidarė ekonominei, socialinei ir demografinei raidai labai nepalanki gyventojų amžiaus struktūra“, – pesimistinius skaičius pateikia VDU profesorė.

V. Stankūnienė aiškina, kad ilgai trunkantis žemas gimstamumas suformavo labai neskaitlingas vaikų kartas, kurios yra beveik per pusę mažesnės nei dabartinės keturiasdešimtmečių ir penkiasdešimtmečių kartos. Skaitlingoms vyresnėms kartoms sulaukiant pensinio amžiaus, o darbingo amžiaus – daug mažesnėms priaugančioms kartoms, artimiausius tris dešimtmečius labai sparčiai mažės darbingo amžiaus žmonių ir didės pensinio amžiaus žmonių dalis. Be to, jau emigravus labai didelei daliai jaunimo, yra mažos dvidešimtmečių – trisdešimtmečių kartos, kurios galėtų kurti šeimas, susilaukti vaikų. „Vienas didžiausių iššūkių socialiniui ir ekonominiui sektoriams yra itin spartūs ir teritoriškai labai diferencijuoti Lietuvos gyventojų senėjimo procesai. Tokios amžiaus struktūros deformacijos yra grėsmingas iššūkis šių dienų ir ateinančių kelerių ateities dešimtmečių Lietuvos darbo rinkos subalansavimui, ekonominei ir socialinei plėtrai“, – įspėja ekspertė.

Pasak VDU mokslininkės, socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sferos, verslas turės neišvengiamai atsižvelgti į demografinių procesų kitimo ir gyventojų senėjimo tempų specifiką, profesionaliai projektuoti ūkio plėtrą ir viešąją politiką. VDU Socialinių mokslų fakulteto profesorė įsitikinusi – dabartinė situacija reikalauja profesionalios nuolatinės demografinių pokyčių stebėsenos, vertinimo ir adekvačių viešosios politikos veiksmų, nes tai yra būtina sąlyga Lietuvai siekiant ne tik stabilizuoti demografinę situaciją, bet ir užtikrinti tvarią ekonominę ir socialinę raidą.

VDU profesorė: Lietuvoje trūksta demografų, kurie padėtų formuoti viešosios politikos sprendimus
© VDU

Poreikis profesionaliai pagrįstos adekvačios demografinės politikos kūrimui

Lietuvoje sparčiai kintantys ir negatyvūs demografiniai procesai reikalauja naujausiomis žiniomis pagrįstos adekvačios socialinės ir demografinės politikos ekspertų. „Didėjantys demografinių problemų ir jų pasekmių mastai rodo tiek demografinės politikos fragmentiškumą ir pagrįstumo stoką, tiek ir ribotas viešosios politikos kūrėjų ir vykdytojų kompetencijas demografijos srityje bei profesionalių specialistų trūkumą“, –tikina VDU Demografinių tyrimų centro vadovė V. Stankūnienė.

Demografė pasakoja, kad naujoji VDU Socialinės demografijos magistro studijų programa kelia tikslą parengti naujos kartos specialistus, turinčius profesionalias žinias demografijos srityje, kurie, remdamiesi pažangiausia tarptautine moksline patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais pagrįstomis žiniomis, galėtų priimti praktinius sprendimus optimizuojant viešosios politikos veiksmų schemas, sprendžiant aktualiausias demografines problemas, jų pasekmes jau artimiausioje ateityje ir tolimesnėje perspektyvoje.

„Socialinės demografijos magistro studijų programos turinyje numatytas tarpdisciplininių žinių suteikimas, leisiantis suprasti ne tik demografinius procesus, bet socialinių, ekonominių, politinių, kultūrinių veiksnių poveikį demografinei situacijai. Studijų programos struktūrą numatoma organizuoti taip, kad studentai įsisavintų išsamias ir naujausias žinias ne tik apie visų demografinių procesų (migracijos, šeimos pokyčių, gimstamumo, mirtingumo, gyventojų senėjimo) raidą, bet ir šiuos procesus atitinkančias viešosios politikos dalis – migracijos politiką, šeimos politiką, visuomenės sveikatos politiką, gyventojų senėjimo politiką, galinčias spręsti susidariusią labai nepalankią demografinę situaciją“, – apibendrina programos vadovė V. Stankūnienė.

Pasakodama apie naujosios Socialinės demografijos magistro studijų programos turinį, V. Stankūnienė akcentuoja tarpdiscipliniškumą: „Analizuojant skirtingas demografinių procesų sritis, bus pasitelkiamos skirtingos procesų aiškinimo sampratos (demografinė, teisinė, sociologinė, politologinė), visa tai sudarys pagrindą, kad programą baigę studentai turės plačias karjeros galimybes ir praktinių bei teorinių žinių pritaikymo perspektyvas, todėl įgis tarptautinius reikalavimus atitinkančias kompetencijas darbui vyriausybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose bei privačiose bendrovėse (draudimo kompanijose, bankų analizės skyriuose, marketingo ir rinkos tyrimų bendrovėse) bei tolesniam mokslo-tiriamajam darbui švietimo ir mokslo institucijose.

VDU Socialinės demografijos magistro studijų programos dėstytojai – aukščiausio lygio mokslininkai, gerai susipažinę ir turintys didelę mokslinio, edukacinio ir praktinio darbo patirtį demografinės raidos, jos veiksnių ir socioekonominių pasekmių tyrimų srityse.

Studijų programos dėstytojai – stipriausi Lietuvos demografai, lietuviai demografai, dirbantys garsiausiuose pasaulio demografinių tyrimų institutuose, užsienio demografai iš Makso Planko Demografinių tyrimų instituto (Vokietija); Nacionalinio demografinių tyrimų instituto (Prancūzija) bei stipriausi gretutinių specialybių dėstytojai (ekonominės demografijos, visuomenės sveikatos ir pan.).

Socialinės demografijos magistro studijų programa skirta studentams, baigusiems įvairias bakalauro programas: socialinių mokslų (socialinės politikos, sociologijos, socialinio darbo, ekonomikos, politikos mokslų), fizinių mokslų (statistikos, matematikos), biomedicinos mokslų (visuomenės sveikatos.

VDU
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kasiulevičius ir Ambrozaitis apie naują COVID-19 bangą rudenį: gali būti, kad vaistai jau bus (213)

Lietuviams pakankamai neblogai laikantis karantino, sveikatos apsaugos sistema kol kas nepatiria itin...

Greitųjų koronaviruso testų jau galima rasti internete: ką būtina apie juos žinoti (169)

Greituosius koronaviruso COVID-19 testus nesunkiai jau galima rasti ir internete, oficialiose ir...

Užkalnis. Kaip gyvensime, kai karas baigsis? (320)

„Kada baigsis visos tos nesąmonės? Kada viskas sugrįš, kaip buvo iki šiol?“ – tokį...

Po mirčių Ukmergėje – administracijos direktoriaus atsakas: nematau nė vienos padarytos klaidos (100)

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas laidoje Delfi diena...

Stiprėjantis vėjas ir krituliai į kiemą nevilios

Ketvirtadienį nuo Skandinavijos atkeliaujančios debesų juostos į daugelį Lietuvos rajonų atneš...

Tragiška avarija prie Lentvario: automobilis keliskart vertėsi ir sustojo prie užrašo „Hell“, vairuotojas žuvo (40)

Tragiška avarija Vilniaus pakraštyje, prie Lentvario, Lentvario g. , įvykio trečiadienio vakarą,...

Atidėjus ministerijų jungimą, kartojasi kraustymosi į Kauną scenarijus (74)

Vyriausybei atidėjus Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijų jungimą, valdančiųjų...

Eurolygos čempiono patarimas „Panathinaikos“: jums reikia ne Obradovičiaus, o Šaro (3)

Atėnų „Panathinaikos“ klube praeityje rungtyniavęs ir 2011-aisiais Eurolygą laimėjęs Aleksas...

COVID-19 atvejų pasaulyje – 913 tūkst., mirčių nuo šios ligos – per 45 tūkst. (18)

Pasaulio sveikatos organizacija trečiadienį vakare paskelbė naujausią naujojo koronaviruso...

PSO kelia nerimą koronaviruso pandemijos „greita eskalacija“ (25)

Pasaulio sveikatos organizacija ( PSO ) trečiadienį pareiškė, kad jai kelia nerimą pastaruoju...

|Maža didelių žinių kaina