aA
„Neseniai nuskambėjęs metinis Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimas palietė daugybę aktualių šaliai problemų, pradedant nuo gynybos ir saugumo politikos ir baigiant tokiais skauduliais, kaip socialinės atskirties didėjimas, vaikų globos namų pertvarka, psichologinės pagalbos teikimas kriziniais atvejais. Tačiau savivaldos klausimai šiame pranešime nebuvo akcentuojami, išskyrus Vietos savivaldos įstatymo pataisas dėl savivaldybių prievolės steigti antikorupcines komisijas“, – pabrėžia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologė doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė.
VDU biblioteka
© VDU

VDU Socialinių mokslų fakulteto docentės J. Bučaitės-Vilkės teigimu, 2015 m. kovo mėn. tiesioginių mero rinkimų rezultatai jau gali duoti tam tikrų platesnių vertinimų, pasiekimų ar net nusivylimų vietos savivaldoje, ypač kalbant apie mero vaidmenį ir jo funkcijas savivaldybėse. Kad tai nustatytų, bendra VDU sociologų ir viešojo administravimo tyrėjų komanda atliko Lietuvos gyventojų dalyvavimo savivaldoje reprezentatyvią apklausą „Lietuvos merai: politinės lyderystės dėmenys vietos savivaldoje“.

Lygių galimybių įvairioms bendruomeninėms grupėms užtikrinimas – mažiausiai svarbus

2016 m. vasario-kovo mėn. vykdytoje apklausoje dalyvavusių gyventojų buvo klausiama, kaip jie vertina dabartinę savivaldos situaciją Lietuvoje, kokios, jų manymu, yra svarbiausios savivaldybių vykdomos funkcijos, kokiais būdais dalyvauja savivaldoje, ar aktyviai ir su kokių savivaldos institucijų pagalba sprendžia viešuosius reikalus. „Tyrime mūsų pagrindinis tikslas buvo sujungti kelių disciplinų kompetencijas, šiuo atveju, sociologijos, viešojo administravimo ir politikos mokslų, siekiant atskleisti kuo platesnį požiūrį į pasikeitusį mero vaidmenį savivaldoje, įvertinant pačių gyventojų nuostatas, požiūrius bei vertinimus“, – teigia projekto mokslinė vadovė bei VDU „Taikomosios sociologijos“ magistro programos vadovė Jurga Bučaitė-Vilkė.

VDU sociologė pasakoja, kad atliekant tyrimą buvo siekta nustatyti ir tai, kaip gyventojai bendrai vertina mero funkcijas, kokios savybės turėtų apibūdinti mero instituciją, su kokiomis svarbiausiomis vietos lygmenyje dirbančiomis interesų grupėmis reikėtų bendradarbiauti.

Kaip rodo apklausos rezultatai, į klausimą, ar Lietuvos gyventojai yra aktyvūs sprendžiant savivaldos klausimus, 42 proc. atsakė neigiamai. Tik 17 proc. gyventojų mano, kad visuomenės aktyvumas sprendžiant savivaldos reikalus yra pakankamas. Tačiau bendrai vertinant dabartinę Lietuvos savivaldą, gyventojai buvo kur kas pozityvesni (36 proc. pažymėjo dabartinę savivaldą vertinantys neutraliai, 33 proc. – teigiamai).

„Rezultatai rodo, kad didžioji dalis gyventojų prioritetines savivaldybės atsakomybės sritis išskiria tokias, kurios susijusios su socialinės gerovės užtikrinimu (socialinėmis paslaugomis, švietimu, sveikatos apsaugos, būsto klausimais, gyventojų užimtumo didinimu), tačiau viešosios infrastruktūros ir viešojo transporto sistemos vystymas, lygių galimybių įvairioms bendruomeninėms grupėms užtikrinimas laikomi mažiau svarbiomis savivaldos funkcijomis“, – tyrimo rezultatus pristato mokslininkė.

doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė
doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė
© VDU

Pasiguosti pas seniūną, problemas spręsti pas merą

Kitas įdomus klausimas yra susijęs su tuo, kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairių savivaldos institucijų galią spręsti problemas. Gyventojų buvo klausiama, jeigu iškiltų problema, susijusi su viešaisiais klausimais (pvz. dėl būsto, viešojo transporto, nuotekų ir vandens ūkio, gatvių tvarkymo, apšvietimo ir pan.), į ką jie kreiptųsi pirmiausiai. Kaip rodo apklausos rezultatai, pirmiausiai į seniūną kreiptųsi 28 proc. gyventojų, į savivaldybės specialistus – 15 proc., į savivaldybės merą – 13 proc.

Tačiau atsakydami į klausimą, kurios grupės, darančios įtaką savivaldos gyvenimui, turėtų daugiausiai galios priimant sprendimus savivaldybėje, dauguma gyventojų nurodė merą, Tarybą, vietos politines partijas. O seniūnai, seniūnaičiai ar bendruomenės tarybos sprendimų galios prasme vertinamos kur kas mažiau. „Tai iš dalies rodo tam tikrą savivaldos disfunkciją, kuomet arčiausiai gyventojų esančios institucijos (pavyzdžiui, seniūnai ar seniūnaičiai), geriausiai išmanančios seniūnijos gyventojų problemas, iš esmės turi itin mažai galių tas problemas spręsti. Tad ir gyventojų nuomonė formuojasi tokia, kad neva seniūnui galima pasiguosti, bet reikalus gali spręsti aukštesniame lygyje“, – vyraujančią nuomonę apibendrina J. Bučaitė-Vilkė.

VDU Sociologijos katedros docentė, kalbėdama apie mero instituciją, pabrėžia, kad tiesioginių mero rinkimų reforma atliekant tyrimą buvo įvertinta labai palankiai (net 82 proc. gyventojų reformą įvertino kaip reikalingą pokytį). Siekiant atsakyti, kokiomis svarbiausiomis savybėmis turėtų pasižymėti meras, dauguma gyventojų pritaria, kad meras turi būti kilęs iš tos pačios savivaldybės (47 proc. ), turėtų turėti administracinio darbo ir darbo savivaldybės Taryboje patirties (atitinkamai 79 proc. ir 68 proc.), o priklausymas politinei partijai nėra vertinamas kaip itin svarbus aspektas (trečdalis gyventojų, t. y. 28 proc., pažymėjo kaip svarbų).

J. Bučaitė-Vilkė akcentuoja ir tai, kad 54 proc. gyventojų mano, kad dalies savivaldos galių suteikimas seniūnijoms taip pat būtų reikalinga reforma. VDU sociologės teigimu, šis mokslinis tyrimas tarsi simbolizuoja sinergiją tarp dabartinių šalies savivaldos aktualijų ir mokslinių tyrinėjimų lauko. „Nors viešasis diskursas perpildytas nuogąstavimais dėl mokslinių tyrimų šalyje ateities ir jų reikalingumo, vis dėlto norisi tikėti, kad bet kuris mokslininkų bandymas dekonstruoti socialinę realybę papildo mūsų kasdienį žinojimą, kuris palaipsniui akumuliuojasi į intelektinę vertę. Šio tyrimų projekto atveju, ketiname dekonstruoti mero instituciją, kad visuomenė prieš kitus savivaldos rinkimus turėtų svarų pagrindimą renkantis kitos kadencijos savivaldybių Tarybų narius ir merus“, – apibendrina projekto mokslinė vadovė.

Tyrimas „Lietuvos merai: politinės lyderystės dėmenys vietos savivaldoje“, kurio apklausą atliko UAB „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1006 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai), yra viena iš numatytų Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo Mokslininkų grupių projekto Nr. MIP-031/2015 „Lietuvos merai: politinės lyderystės dėmenys vietos savivaldoje“ veiklų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prekybos centrų plėtra nestoja: po paslapties skraiste planuojamos dešimtys naujų parduotuvių (8)

Milijoninės investicijos , dešimtys naujų prekybos vietų – tokie laukia 2019 metais prekybos...

Noah Smith. Taip, bitkoinas buvo klasikinis burbulas. Ir jis sprogo (6)

Regis, kiekvieną finansinį burbulą lydi koks nors visiems žinomas anekdotas apie tai, kaip kažkas...

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (431)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...

„Bayern“ vedlys įsidėmėjo „Žalgirio“ pasiųstą žinutę, žvaigždė – agresyvų kauniečių stilių specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (5)

Penktadienio vakarą Eurolygos 12-ojo turo rungtynėse Miunchene akis į akį susirems du vienodą...

Traumą patyrusiam Valančiūnui atlikta operacija – „Raptors“ pasikvietė kitą centrą (25)

Absoliutūs NBA lygos lyderiai Toronto „Raptors“ (23/7) neribotam laikui neteko savo centro iš...

Dėl atnaujintos gatvės pasiskundę Kauno vairuotojai tokio valdininkų atsakymo nesitikėjo (117)

Kauno centre esanti Kęstučio gatvė yra svarbi miesto transporto linija. Lygiagrečiai Laisvės...

Šaltiniai policijoje: Strasbūro šaulys nukautas (77)

Šaltiniai iš Prancūzijos policijos praneša, kad Strasbūro šaulys nukautas. Jis buvo sandėlyje...

„Valstiečiai“ kandidatu į Vilniaus merus išsirinko Sinkevičių (152)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyrius ketvirtadienio vakarą nusprendė, kad...