Įvairios institucijos sukaupia daugybę informacijos, prieinamos tik siauram žmonių ratui, tačiau galinčios praversti ir visuomenei. Pastaruoju metu stengiamasi, jog šie duomenys taptų atviri ir lengvai pasiekiami kiekvienam. Tiesioginės DELFI konferencijos metu svečiai paaiškino, kaip pasiekiami atviri duomenys ir kam jie gali praversti.
Internetas
© Shutterstock

Atviri duomenys neatsirado staiga – tai ilgalaikio skaitmenizavimo proceso rezultatas. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Andrijauskas pastebi, kad esant masei įvairiai pritaikomos informacijos atsiranda natūralus poreikis ja dalintis. „Informacija yra nematerialus turtas. Netampame turtingesni, kai pasidaliname materialiu turtu, tačiau pasidalinę informacija tampame vis turtingesni“, – tiki pašnekovas.

K. Andrijauskas išskiria pagrindinius požymius atviriems duomenims apibūdinti:

1. Atviri duomenys yra lengvai prieinami – tai reiškia, jog niekas nedraudžia jais naudotis;
2. Ši informacija turi būti paprastai randama ir perskaitoma naudojantis kompiuteriu, planšete ar telefonu;
3. Už atvirus duomenis nereikia mokėti arba mokėti minimaliai;
4. Atvirus duomenis galima laisvai naudotis, t.y. platinti, sujungti, apdoroti ir kt.

Tuo metu Lietuvos informacijos verslo asociacijos vadovas, UAB „Creditreform“ vadovas Saulius Žilinskas atkreipia dėmesį į tai, jog dar praeitame amžiuje Europos Sąjungoje pastebėta, kad esama labai daug duomenų, kurie nėra pasiekiami visiems žmonėms.

„Dėl to netrukus atsirado ES direktyva, kuri numatė paprastą dalyką – jeigu valstybė sukaupė kažkokius duomenis, ji privalo juos grąžinti atgal visuomenės naudojimui, kuriuos pasiims verslininkai, privatūs asmenys“, – teigia smulkaus ir vidutinio verslo tarybos narys.

Vis dėlto S. Žilinskas nemano, jog atviri duomenys labiausiai praverčia išskirtinai verslininkams. „Verslas visuomenėje labai dažnai yra aktyvesnė žmonių dalis. Savaime suprantama, kad tuo naudojasi aktyvesnė žmonių dalis, tačiau yra labai didelis kiekis privačių iniciatyvų, kurių nepavadinsi verslu, bet jie naudojasi atvirais duomenimis“, – tikina pašnekovas.

Anot jo, atvirų duomenų skleidimo tikslas yra paprastas – kiekvieną gyvenimo įvykį žmonės įvertina skirtingai. „Valstybei verta padaryti vieną dalyką – įvairių įvykių duomenis patalpinti laisvai prieinamoje erdvėje. Tuomet be jokios papildomos valstybės institucijų veiklos ir investicijų, žmonės patys padarys tam tikras išvadas ir galėsime gyventi geriau“, – mano S. Žilinskas.

Tauras Pėstininkas, Kęstutis Andrijauskas, Saulius Žilinskas
Tauras Pėstininkas, Kęstutis Andrijauskas, Saulius Žilinskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pašnekovas neabejoja: kiek mes išsikovosime iš valstybės institucijų lengvai prieinamų duomenų, tiek turėsime ir iniciatyvų iš visuomenės ir paties verslo. Šis, savo ruožtu, atvirus duomenis galės pritaikyti, pavyzdžiui, kiekvienam naudingų aplikacijų kūrimui.

S. Žilinskas užsimena ir apie konkrečius pavyzdžius – KTU ketina padaryti žemėlapį, kuris rodytų, koks fiksuojamas įvairių kelių avaringumas skirtingu paros metu. Galėdamas lengvai prieiti prie paprasto šių duomenų pateikimo, saugiai į darbą norintis nuvažiuoti žmogus gali pasirinkti mažiau avaringą, saugesnį maršrutą.

Kiekviena sritis neišvengia pokyčių – jie galioja ir kalbant apie atvirų duomenų pateikimą. Asociacijos „Infobalt“ valdybos narys, UAB „Lexnet“ vadovas ir teisinės informacijos sistemų ekspertas Tauras Pėstininkas teigia, jog ši sritis taip pat vystosi evoliuciškai.

„Didelis duomenų kiekis ir kokybė sudaro tokį sniego kamuolį, kurie vienas kitą didina. Tai vertė, kuri susikuria iš tokios kombinatorikos, kai duomenys iš skirtingų šaltinių yra sujungiami pačiais netikėčiausiais būdais. Būtent todėl labai dažnai privačios iniciatyvos turi pranašumą prieš valstybės iniciatyvas“, – teigia asociacijos „Infobalt“ valdybos narys.

Dar vienas atvirų duomenų panaudojimo pavyzdys – kurgyvenu.lt. Šiuo adresu galima rasti Lietuvos gyvenimo kokybės žemėlapį, kuriame atsispindi pasirinktos vietovės nusikalstamumas, oro tarša, šildymokainos ir daug kitų aktualių duomenų.

„Valstybės paskelbtą duomenų masę galima sujungti skirtingomis kombinacijomis, kurių gali būti keletas milijonų, jei ne daugiau. O tai, kurie susijungimai yra prasmingi, pasako jų vartojimas. Atviri duomenys yra žavūs tuo, nes sunku nuspėti, koks gi bus tas teigiamas rezultatas, ką sugalvos žmonės, kokiais būdais juos sujungti, kad būtų nauda“, – teigia T. Pėstininkas.

Nuotraukos iš konferencijos

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Aprūpino darbu, automobiliu ir butu kurorte: išskirtinės sąlygos kelia dar didesnių įtarimų (2)

Vyriausybei vis garsiau kabant apie valstybinių įmonių veiklos optimizavimą, aiškėja, kad kai...

Lietuvoje mįslingai daugėja pinigų iš Rusijos (10)

Daugiausia mūsų tautiečių yra turtingose Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje. Ilgai pinigų...

Jasikevičius prakalbo apie serijos pabaigą, bet komandai turi sąlygą (49)

Kas prieš šešis mėnesius būtų pasakęs, kad Kauno „Žalgiris“ brausis į Eurolygos finalo...

Šlykšti kiaulystė: „Žalgirio“ krepšininką su pergale „pasveikino“ vagys (36)

Džiaugsmas įveikus Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) klubą ir priartėjus prie Eurolygos finalo...

Priklausomybė nuo sekso skelbiama pasiekusi epidemijos lygį: politikai mano, kad atėjo laikas tai sutvarkyti atlikite testą (579)

Kasdien galvojate apie seksą ir galbūt kone nuolat? O pačiu seksu užsiimti nepraleidžiate...

Skyrybų dramą išgyvenančiai Monikai Šedžiuvienei sukako 26-eri: materealūs dalykai negali atnešti laimės (1)

Trečiadienį 26-ąjį gimtadienį sutinkanti atlikėja Monika Šedžiuvienė sako, jog nieko...

Pasakiškas vakaras Kaune ir „Žalgiris“ – per žingsnį nuo Eurolygos finalo ketverto (584)

Žalia sirgalių jūra dar nesibaigus rungtynėms traukė pergalės skanduotes: į namus po antrųjų...

„Olympiakos“ strategas skaičiavo aukas: žaidėjams teko leisti vaistų nuo skausmo (5)

Belgradas pavojingai tolsta nuo Pirėjo „Olympiakos“ komandos: Eurolygos ketvirtfinalio serijoje...

Po naujausio Kim Jong Uno žingsnio – įspėjimas: tai spąstai (104)

Šiaurės Korėjos lyderiui vien susitikimas su JAV prezidentu yra didžiulis pasiekimas, nes taip...

Prieš vidurnaktį Telšių turguje užsiliepsnojo prekybos paviljonai (10)

Vėlų antradienio vakarą, 23.35 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu...