Nemaloni patirtis, kai žvėris iššoka tiesiai prieš automobilį, pažįstama ne vienam vairuotojui. Tiesa, kai kuriems jų tokie incidentai baigiasi rimtomis traumomis ar net tragedija.
Bandydama išvengti žvėries nuvažiavo nuo kelio
Vienas tokių incidentų savaitgalį užfiksuotas Varėnos rajone. Vėlų šeštadienio vakarą kelyje Jieznas-Alytus-Merkinė 21-erių metų merginos vairuojamas BMW automobilis bandė išvengti į kelią išbėgusio laukinio gyvūno, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.
Pirminiais duomenimis, vairuotoja bandė išvengti briedžio, tačiau Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Kristina Janulevičienė DELFI informavo, kad kol kas nenustatyta, ar į kelią iš tiesų išbėgo briedis. Anot jos, vairuotojai buvo šokas ir ji iš karto po įvykio įvardijo šį žvėrį, tačiau kol kas to patvirtinti nepavyko.
Policijos duomenimis, mergina vairavusi automobilį buvo blaivi, tačiau nepasirinko saugaus greičio ir bandydama išvengti susidūrimo su į kelią išbėgusiu laukiniu žvėrimi, nesuvaldė mašinos, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.
Avarijos metu automobilyje buvo dar du keleiviai. Vairuotojai ir 22 metų keleiviui nustatyti nesunkūs sužalojimai, tačiau kitam keleiviui kelionė baigėsi kur kas liūdniau. 19- mečiui diagnozuota koma, jis paguldytas į reanimacijos skyrių.
Nepataria daryti staigių manevrų
Kaip reikėtų elgtis į kelią išbėgus laukiniam gyvūnai DELFI klausė dykumų vilku tituluojamo Dakaro ralio lenktynininko Antano Juknevičiaus.
Pašnekovas pastebi, kad bene visi vairuotojai kelyje sutikę laukinį žvėrį jo instinktyviai bando išvengti darydami staigų manevrą. Tai, anot lenktynininko, ir būna didžiausia klaida, kurios pasekmės gali būti labai skaudžios.
„Tikrai nesiūlyčiau labai stipriai mėtytis, nes kartais trenkimasis į tą žvėrį turi mažesnes pasekmes nei nuvažiavimas nuo kelio kaip šiuo atveju. Tai yra labai pavojinga. Vasarą dar viskas tvarkoj, bet rudenį ir žiemą, kai yra drėgnas kelias ir šalta kelio danga, sukibimas su padangomis žymiai prastesnis. Žiemą jis visada blogesnis. Net su gerom žieminėmis padangomis jis blogesnis nei vasarą. Tai reiškia mašinos čiuožimo kelias yra ilgesnis ir šansas, kad tavo mašiną užmes darant staigų manevrą, daug didesnis nei vasarą“, - aiškina A. Juknevičius.
A. Juknevičius primena, kad padangoms praradus sukibimą su keliu automobilis tampa nevaldomas, o kartais netgi gali imt suktis „vilkeliu“ ir tuomet nebeįmanoma prognozuoti, kur jis bus nuneštas. Tai gali būti griovys, smūgis į medį ar dar blogiau išvažiavimas į priešingą eismo juostą, kurioje, didelė tikimybė įvyks avarija su priešpriešai atvažiuojančiu automobiliu.
„Tada geriau stabdyt, pumpuot stabdžius. Aišku, čiuožimas ne pats geriausias dalykas, bet pumpuodamas stabdį tu numesi greitį ir tada atsitrenksi į tą gyvūną. Bet koks staigus metimasis į kairę ar dešinę ne profesionalo rankose gali išprovokuot automobilio sukimąsi vilkeliu. Tai yra mes visiškai neprognozuojam, kur jis nuslys“, - tikina pašnekovas.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad į kelią išbėgęs briedis – išimtis, nes šis gyvūnas labai pavojingas ir tokia situacija tiesiog nedėkinga: „Labai svarbu, ar tai yra kiškis, ar ežiukas, ar stirna, ar šernas. Jie yra tikrai nebaisūs. Net su šernu susitrenkti yra nebaisu. Briedis yra pats baisiausias dalykas. Briedžio kūno masė yra didelė, o kojos jo ilgos ir kai automobilis jam trenkia per kojas, tai jos lūžta ir visa kūno masė užkrenta ant automobilio stiklo. Pasekmės nebūna geros“.
Lenktynininkas laikosi nuomonės, kad šlapiojo ir šaltojo sezono metu išvengti žvėries ir suvaldyti automobilį gali pavykti tik labai patyrusiems vairuotojams.
Gali tekti susimokėti baudą
Savo patirtimi ir akistata su stirna su DELFI pasidalino ir vienas skaitytojas. Vilnietis Marius pasakoja, kad incidentas nutiko spalio pradžioje, tamsiuoju paros metu: „Buvo apie 19 – 20 valanda. Prieš pat Varėnos r. ženklą į kelią iššoko stirna. Žvėris šoko prieš pat automobilį, badžiau išvengti susidūrimo, tačiau nepavyko. Automobilio šonu kliudžiau ją, ši nudaužė veidrodėlį, apibraižė automobilio šoną“.
Anot skaitytojo, žvėris nuskrido apie kelis šimtus metrų. Po avarijos stirna dar buvo gyva, tačiau atsidūrė važiuojamojoje kelio dalyje ir vairuotojas jos patraukti nespėjo, žvėrį pervažiavo kitas automobilis.
„Kadangi žvėrį partrenkiau pirmą kartą, nežinojau, ką tokiu atveju reikia daryti, todėl paskambinau 112. Dispečerė man pasakė, kad reikia sulaukti policijos ir medžiotojo, kuris turi patraukti gyvūną nuo kelio“, - pasakoja vaikinas.
Belaukdamas, kol tarnybos atvyks į įvykio vietą, Marius teigia telefonu kalbėjęs su savo draugu alytiškiu, kuris ji prigąsdino, jog jei gyvūną partrenki kelio ruože, kuriame yra įspėjantis ženklas „Laukiniai žvėrys“, gali tekti pakrapštyti ir piniginę, mat dėl tokio incidento gresia bauda.
„Kol laukiau, paskambino draugas. Jis yra alytiškis. Papasakojau, kas nutiko ir jis paklausė ar toje vietoje, kurioje nutrenkiau stirną, yra kelio ženklas įspėjantis, kad kelio ruože gali būti žvėrių. Patikinau, kad ne. Jis man sako: „Gerai, nes kitaip gali įpaišyti baudą“. Likau nustebęs. Greitis buvo saugus, tačiau tu niekada negali žinoti, kada prieš pat automobilį iššoks žvėris. Be to pastebėjau, kad tame kelio ruože ženklų „Atsargiai žvėrys“ yra kone kiekviename kilometre. Taip jau sutapo, kad bembis iššoko ten, kur jo nebuvo. Tačiau, jei jau vieta tokia pavojinga, ar nereikėtų imtis papildomų saugumo priemonių tokiuose ruožuose? Ar tikrai vairuotojas daro žalą valstybei, jei neužtikrinamas kelio saugumas. Leidžiamas greitis ten 90. Jei iššoktų briedis, situacija būtų kur kas prastesnė, kaži ar būtume likę gyvi“, - piktinosi vaikinas.
Kad bauda dėl eismo įvykio iš tiesų gali būti skiriama DELFI patvirtino ir Alytaus VPK atstovė K. Janulevičienė. Tuo tarpu Lietuvos kelių direkcijos ekspertai tikina, kad visų kelių nuo miško atitverti nėra galimybių, o kai kuriose vietose net ir negalima imtis šios saugumo priemonės.
„Būna atvejų, kai tinklo tvorų nuo gyvūnų statyti negalime: derinant tam tikrose vietovėse esančio kelio rekonstrukcijos projektą su atsakingomis aplinkos apsaugos struktūromis būname informuoti, kad vienoje ar kitoje vietoje yra susiformavę natūralūs laukinių žvėrių migracijos takai ir pastarųjų užtverti negalima. Tokiu atveju turime imtis tik prevencinių priemonių: pastatant įspėjamuosius ženklus, numatant greičio ribojimus, papildomai informuojant eismo dalyvius apie gresiantį pavojų“, - DELFI komentavo Lietuvos kelių direkcijos ekspertai.
Baudomis nesižarsto
Tuo tarpu Lietuvos kelių policijos atstovai tikina, kad visų vairuotojų, kurie turėjo susidūrimą su žvėrimi, tikrai nebaudžia, ir kad vairuotojas dėl tokios avarijos būtų pripažintas kaltu retas atvejis.
Policijos teigimu, įvykus avarijai, kai partrenktas žvėris, vertinama, koks buvo greitis, ar vairuotojas žvėrį matė ar ne, koks buvo matomumas ir kitos aplinkybės. Jeigu vairuotojas laikėsi KET taisyklių, paisė kelio ženklų ir neviršijo tame ruože leistino greičio – bauda jam neturėtų būti skiriama.
Kiek kitokios nuomonės laikosi gamtininkas Deividas Makavičius. Jo teigimu, jei gyvūnas partrenktas ruože, kur ženklas yra, vairuotojas už tai turėtų atsakyti.
„Tas ženklas įspėja, reikia sumažinti greitį ir būti labai atsargiam. Jeigu matomumas prastas, iš viso reikėtų judėti gana lėtai. Jeigu yra padėtas ženklas, tai ne veltui. Matyt, ten yra buvęs ne vienas susidūrimas. Taip ir yra, jeigu yra ženklas ir žmogus įvažiuoja į žvėrį taip, kad jis nebegali važiuot ir žvėris nebegyvas, tai iš tikrųjų jam reikėtų už gyvūno nužudymą susimokėti, nes buvo įspėjimo ženklas. Tas pats, kas ir pėsčiųjų perėjoje“, - sako pašnekovas.
Vis dėlto gamtininkas pripažįsta, kad ženklai nelabai efektyvi priemonė siekiant išvengti tokių incidentų mat ar pavyks išvengti staiga į kelią iššokusio žvėries – milisekundžių klausimas: „Geriausia, apsauga, aišku būtų atitvarai. Ypač tuose kelio ruožuose, kur yra pastatyti įspėjamieji ženklai. Važiuojant tamsiu paros metu tai milisekundžių reakcijos reikalas, ar pavyks išvengti to staigiai iššokusio gyvūno. Tas ženklas nieko neapsaugos, jis tiesiog informuoja vairuotojus. Bet aš manau, kad tose vietose turėtų būti kitokios apsaugos: ar kelio atitvarai, kad žvėrys nepraeitų, ar tvoros. Ypač tose vietose, kur jau yra buvęs susidūrimas su vairuotoju“.
Skaitytojas Marius stebisi, kad kam tuomet apie partrenktą gyvūną pranešti policijai, jei pareigūnai dar lieps ir susimokėti: „Keista ir tai, kad vairuotojai, žinodami, kad gali gauti baudą, patys ir turi pranešti apie incidentą. Nenuostabu, kad daug žvėrių tiesiog paliekami ant kelio ar šalikelėj. Kam pranešti, jei dar turėsi susimokėti? Bet to, man juk niekas nesumokėjo už automobilio remontą, kad nutrenkiau stirną ten, kur nėra ženklo. Jei vairuotojai nutrenkę žvėrį turi atsakyti už padarytą žalą valstybei, tai gal ir valstybė turėtų atlyginti už padarytą žalą automobiliui, jei ten ženklo nebuvo“.
Pavojus mažėja
DELFI jau anksčiau yra domėjęsis, ar vairuotojas partrenkęs laukinį gyvūną, gali tikėtis kokios nors kompensacijos dėl padarytos žalos. Tuo metu kalbinti draudimo įmonių atstovai sutiko, kad laukiniai žvėrys yra laikomi valstybės turtu, tačiau prisiteisti kompensaciją iš valstybės už laukinio gyvūno padarytą žalą žmogui ar jo turtui, jų teigimu, daugiau tik teorinė galimybė nei realiai įgyvendinamas veiksmas.
Anot draudimo ekspertų, vairuotojas norėdamas gauto kompensaciją dėl padarytos žalos turėtų įrodyti, kad susidūrimas su laukiniu žvėrimi įvyko dėl valstybės kaltės, t. y., kad pavojingoje vietoje nesiimta būtinų priemonių, suteikiančių galimybę išvengti nelaimės.
Tačiau gamtininkas D. Makavičius atkreipia dėmesį, kad į kelią neretai išbėga ir naminiai gyvuliai tokie kaip karvės ar arkliai. Už jų padarytą žalą turėtų atlyginti patys gyvulių savininkai. Pašnekovo teigimu, nors ruduo ir žvėrių migracijos metas, tačiau lapkritį keliuose jų pavojus jau mažėja mat laukiniai žvėrys jau ruošiasi žiemai.
„Tas pavojingumas išlieka, bet jis yra kiek mažesnis negu buvo prieš tai. Nes oras atšalo ir dalis gyvūnų, tie kurie ruošėsi žiemoti, kaupdami maisto atsargas daug maitinosi, judėjo, emigravo ir šiek tiek yra jau kaip ir aprimę. Lapkričio mėnuo jau kaip ir yra pasiruošimas žiemai, bet keliuose vis dar matosi nutrenktų ir usūrinių šunų, ir kitokių žinduolių“, - sako gamtininkas.
Policija visų vairuotojų, susidūrus su laukiniu gyvūnu, prašo skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pareigūnams suteikti kuo detalesnę informaciją. Tai yra, ar įvykio metu nukentėjo žmonės, kurioje kelio atkarpoje nutiko įvykis ir t.t. Jei partrenktas negyvas žvėris guli važiuojamojoje kelio dalyje, kiekvienas vairuotojas automobilyje turėtų turėti avarinius ženklus ir jais pažymėti kliūtį iš abiejų pusių. Vairuotojas taip pat turėtų įjungti avarinį automobilio signalą, o išlipęs iš jo vilkėti šviesą atspindinčią liemenę.
