aA
Vilniuje avariją sukėlė už vairo sėdintis girtas nepilnametis – tokia žinia prieš kelias dienas apskriejo visą Lietuvą. Vos po kelių valandų kitas nepilnametis už vairo policijos pareigūnų buvo sustabdytas Kaune, sprukdamas iš įvykio vietos jis sužalojo pareigūnę.
Vilniuje girtas paauglys trenkėsi į policijos automobilį
© Vilniaus aps. VPK nuotr.

Nors apie vairavimą išgėrus kalbama nuolatos – vairuotojai nepasimoko. Už vairo girti ryžtasi sėsti net ir patys jauniausieji – paaugliai dar neturintys teisės vairuoti. Per 2015 metus, policijos duomenimis, neturintys teisės vairuoti asmenys sukėlė 69 eismo įvykius, iš jų 38 eismo įvykiai kilo dėl neblaivių, neturinčių teisės vairuoti asmenų. Šių incidentų metu žuvo 9 žmonės, o nukentėjo net 118 žmonių. 

Policija griebiasi už galvų nebežinodama, kaip dar vairuotojams pasakyti, kad už vairo sėsti girtam ne tik, kad draudžiama, bet ir itin pavojinga. Tuo tarpu psichiatrai tikina, kad dėl tokių įvykių kalta visuomenėje vyraujanti nuomonė, jog šiek tiek išgėrus vairuoti „nieko tokio“. Anot specialistų, tokia nuostata persiduoda ir paaugliams.

Vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė pastebi, kad paauglystė itin sudėtingas laikotarpis, kai kiekvienas bandymas maištauti ir patekti į suaugusiųjų pasaulį gali turėti skaudžias pasėkmes.

16-mečiui nustatytas lengvas girtumas

16-metis paauglys, rugpjūčio 17 dieną Vilniuje sukėlęs avariją, ne tik už vairo sėdo neturėdamas tam teisės, bet ir buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio – vaikinui nustatytas 1,05 prom. girtumas. Tokią informaciją vakar patvirtino policija.

Neblaivus 16-metis savo vairuojamu „Audi 80“ automobiliu pirmadienį apie 12 val. 53 min. Vilniuje, Savanorių pr.–Gerosios Vilties g. sankryžoje, rėžėsi į nežymėtą pareigūnų automobilį. Vaikinas iš įvykio vietos sprukti nebandė. Iš pradžių buvo informuojama, kad incidento metu nukentėjo trys policijos pareigūnai, tačiau kitą dieną patikslinta, kad rimtesnius sužalojimus patyrė tik vienas asmuo. 30-metis pareigūnas dėl galvos sumušimo gydomas ambulatoriškai, tuo tarpu 33-ejų jo kolegei ligoninėje rimtesnių sužalojimų nenustatyta, ji patyrė nežymius sumušimus.

Paauglio vairuojamas automobilis „Audi 80“ atsitrenkė į prie sankryžos, degant raudonam šviesoforo signalui, sustojusį Vilniaus apskr. VPK automobilį „Škoda Oktavia“. Po incidento paaiškėjo, kad už „Audi 80“ vairo sėdėjo 16-metis, buvo įtariama, kad jis neblaivus, todėl girtumui nustatyti buvo paimtas vaikino kraujas. Po kraujo tyrimo paaugliui nustatytas lengvas girtumas.

Avarijos metu „Audi 80“ automobilyje, kurį vairavo neblaivus paauglys, keleivio vietoje sėdėjo 17-metis, kuris taip pat buvo pristatytas į komisariatą. Jam surašytas Administarcinio teisės pažeidimo (ATP) protokolas dėl girto pasirodymo viešoje vietoje.

Vilniaus apsk. vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius DELFI patvirtino, kad dieną prieš tai tas pats 16-metis be teisės vairuoti sugautas Trakų r. savivaldybėje, Lentvaryje. Nepilnametis buvo sustabdytas Klevų al. Jis vairavo tą patį nedraustą ir automobilį „Audi 80“, kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Jaunuoliui surašytas ATP protokolas, byla perduota Trakų rajono apylinkės teismui.

Pasekmės galėjo būti skaudesnės

Sunku net spėlioti, kaip tragiškai galėjo baigtis nuo alkoholio apsvaigusio 16-mečio pasivažinėjimas didmiesčio gatvėmis. Nors policijos duomenimis, atvejų, kai avarijas sukelia neblaivūs nepilnamečiai per metus fiksuojami vos vienas kitas, iki šiol įvykę incidentai rodo – pasekmės mirtinos.

Šio mėnesio pradžioje Šiaulių apyardos prokuratūra Radviliškio rajono teismui perdavė baudžiąmąją bylą, kurioje jaunuolis kaltinamas mirtinai sužalojęs savo draugą. Byla iškelta po kraupaus incidento. 2014 metais gruodžio 21d. tuomet dar 17-metis kaltinamasis šventė draugo gimtadienį.

Nuo alkoholio apsvaigęs nepilnametis su dviem savo draugais nutarė pasilinksminti ir pasivažinėti automobiliu. Jaunuolių kelionė baigėsi kur kas liūdniau nei tokiu pačiu būdu Vilniuje norėjusio pasilinksminti 16-mečio. Važiuodamas gyvenvietės teritorijoje vairuotojo teisių neturintis vaikinas gerokai viršijo greitį, važiavo 79 km/h greičiu ir slidžiame kelyje nesuvaldęs automobilio rėžėsi į medį. Ant galinės automobilio sėdynės sėdėjusiam draugui medikai padėti nebegalėjo, nors pirmoji medicininė pagalba buvo suteikta, tačiau po dviejų dienų jaunuolio gyvybė užgeso.

Už vairo sėdėjusio girto dabar jau pilnamečio vaikino likimą spręs teismas. Ir tai tik vienas iš atvejų, kai girto nepilnamečio pasivažinėjimas baigėsi tragedija.

Gresia baudžiamoji atsakomybė

DELFI kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydama paaiškinti, kokia atsakomybė gresia nepilnamečiams sėdusiems už vairo neblaiviems. Policijos teigimu – šiuo klausimu vienareikšmiško atsakymo būti negali, nes labai svarbu, ar sustabdytas neblaivus nepilnametis padarė eismo įvykį, ar ne.

„Jei nepilnametis asmuo padarė eismo įvykį, atsakomybė priklauso ir nuo to, ar buvo sužeisti žmonės, o jei buvo – koks nustatomas sveikatos sutrikdymo sunkumas. Esant nukentėjusiems, nepilnamečiui gresia baudžiamoji atsakomybė. Jei padarytas eismo įvykis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą – baudžiamoji atsakomybė nepilnamečiui gresia nuo 14 metų. Taigi, svarbu kokie teisės pažeidimai padaromi ir kokią jie sukelia žalą, todėl apibendrintai kalbėti apie kylančią atsakomybę, atsisiejant nuo konkretaus įvykio aplinkybių, yra gana keblu“, - DELFI teigė Vilniaus apsk. vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius.

Policijos duomenimis, Vilniuje pirmadienį avariją sukėlusiam girtam nepilnamečiui surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 127 str. 3 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą. Iš avariją Vilniuje sukėlusio nepilnamečio paimtas rašytinis pasiaiškinimas dalyvaujant jo motinai.

„Įvykio tyrimas nėra baigtas, laukiama galutinių medikų išvadų dėl sveikatos sutrikdymo mąsto ir tuomet bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Pažymėtina, kad visa teisinė atsakomybė tenka jau pačiam nepilnamečiui“, - sako P. Radvilavičius.

Kaune už vairo sėdėjęs 17-metis papustė padus

Kitas panašus incidentas įvyko Kauno rajone. Praėjus vos kelioms valandoms po avarijos Vilniuje, Kauno rajone, Ežerėlio miestelyje, už vairo sėdėjęs nepilnametis ne tik atsisakė policijos pareigūnams parodyti dokumentus, bet ir spruko iš įvykio vietos sužalodamas pareigūnę.

Kauno rajone rugpjūčio 17 d. 14 val. 30 min. pareigūnai sustabdė jauniuolių automobilį „Honda Civic“. Automobilyje už vairo sėdėjo 17-metis. Unoformuotai policijos pareigūnei priėjus prie automobilio ir paprašius 17-mečio vairuotojo parodyti dokumentus, šis papustė padus.
Kaip informuoja Policijos departamentas, paauglys užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti bei atidarytomis vairuotojo pusės durelėmis parbloškė pareigūnę.

Vaikinas iš įvykio vietos paspruko. Pareigūnė dėl įvairių nubrozdinimų ir sumušimų gydoma ambulatoriškai.

Kauno policijos atstovė Odeta Tumelytė DELFI patvirtino, kad minėtas nepilnametis jau nustatytas - antradienį jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Tačiau daugiau jokių detalių nei apie įtariamojo tapatybę, nei apie sulaikymo detales neatskleidžiama.

Gali tekti sumokėti virš 3000 eurų

Nepilnamečiams, kurie ryžosi sėsti prie vairo išgėrę, tokios būklės sužalojo kitus asmenis ir apgadino svetimą turtą gali grėsti ne tik baudžiamoji atsakomybė, bet ir tekti gerai papurtyti savo kiaulę taupyklę.

KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, vairuotojams užtraukia baudą nuo 144 iki 289 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Tuo tarpu asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 579 iki 868 eurų.

KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), vairuotojams užtraukia baudą nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, tačiau nepilnamečiams ar kitiems asmenims, neturintiems teisės vairuoti, sumokėti teks kur kas daugiau - bauda siekia nuo 289 iki 579 eurų.

Šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1158 iki 1448 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės atėmimu nuo trijų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti, baudą nuo 1448 iki 1592 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Vairuotojai, kurių keliuose geriau nesutikti: juos vadina potencialiais žudikais
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Paaugliai imituoja suaugusius

Vaikų ir paauglių psichiatrės Godos Bačienės teigimu, vairavimas ir alkoholis – tai vieni iš dažniausių būdų, kaip paaugliai imituoja suaugusiuosius. Paauglystė yra toks laikotarpis, kai jaunuoliai visomis išgalėmis bando parodyti, jog yra suaugę, pastebi specialistė.

Stengdamiesi patekti į suaugusiųjų pasaulį paaugliai dažnai peržengia ribas, kurias įstatymiškai perlipti galima tik sulaukus 18-kos metų, ir dėl šios priežasties neretai atsiduria sveikatai ar net gyvybei pavojingose situacijose.

„Jie demonstruoja, kad yra suaugę: prisigeria, parūko, kažką nemandagaus pasako, kažką užkabina. Dažnai lygybė su suaugusiais demonstruojama provokuojančiais ir pavojingais būdais. Vairavimas yra saugumo garantas, kuris tarsi reiškia, kad aš jau suaugęs, nes turiu teisę vairuoti. Kol nesi suaugęs, bet vairuoti jau moki, labai norisi pademonstruoti. Paaugliams ši sfera yra labai svarbi, jie nori įrodyti, kad „aš jau pajėgus, aš toks pats subrendęs“. Mes suaugusieji galime suprasti, kad paaugliai šito nori, bet viskam yra ribos. Tam ir yra teisės, egzaminai, draudimai ir panašūs dalykai. Šioje vietoje ir susikerta tai, kad yra natūralu rodyti savo brandumą, bet pavojingi dalykai labai dažnai yra šalia“, - aiškina G. Bačienė.

Vairuotojai, kurių keliuose geriau nesutikti: juos vadina potencialiais žudikais
© Asmeninio albumo nuotr.

Itin svarbų vaidmenį paauglystėje atlieka bendravimas su tėvais. G. Bačienės teigimu, labai svarbus tėvų pasitikėjimas vaiku, nes tuomet vaikas mažiau linkęs slėpti savo planus, norus ir ketinimus. Be to, specialistė pastebi, kad tėvai turėtų susirūpinti ir paauglio užimtumu vasaros metu, stebėti, ką jis veikia laisvu laiku. Vis dėlto net ir skiriant daug dėmesio paaugliui, psichiatrė pataria nepamiršti, kad paauglystė labai pavojingas periodas, kai natūralus noras kažką pabandyti yra atliekamas rizikingai ir gali baigtis rimtomis pasėkmėmis.

„Kai yra pasitikėjimas, paaugliui nereikia slapčia imti mašinos, nes jis žino, kad savo laiku jis tai gaus. Bet jei yra nepasitikėjimas, žinai, kad aš negausiu, tėvai vistiek neleis, tai aš geriau paimsiu, kai nemato. Tas pasitikėjimo – nepasitikėjimo santykis su tėvais labai priklauso nuo bendravimo kultūros namuose, kiek paauglys įtraukiamas į šeimos gyvenimą, šeimos problemų sprendimą, kiek jam teikiama savarankiškumo ir kiek pasitikima jo sprendimais, kiek išklausoma jo nuomonė“, - sako G. Bačienė.

Nereikia skubėti kaltinti tėvų

Vaikų ir paauglių psichiatrė G. Bačienė pastebi, kad pagal vieną įvykį negalima spręsti, kokia padėtis yra paauglio šeimoje, kadangi tai gali būti tik vienetinis paauglio maišto atvejis arba iš tiesų rimtų problemų šeimoje atspindys. Specialistės teigimu, bene kiekvienai šeimai auginančiai paauglį vaiką nėra lengva, kadangi šiuo maištavimo laikotarpiu su vaiku susikalbėti, jį suprasti yra pakankamai rimtas iššūkis.

„Vien iš įvykio tikrai negalima nieko pasakyti apie šeimą. Labai sunku ir skaudu būtų, jeigu tą šeimą, kurią palietė tokia nelaimė, lengvai apkaltintume. Svarbu įsigilinti ir visapusiškai suprasti, kas dėjosi to paauglio galvoje, kokioje jis šeimoje auga ir panašiai. Su paaugliais mes turime būti labai atsargūs, nes ir jie yra jautrūs ir begalo pažeidžiami. Laikmetis keičiasi, tai, kas mums tiko, nebetinka šiai kartai. Tai, ko mes siekėme ir bijojome, ši karta nebesiekia ir nebebijo. Tėvams yra labai didelis spaudimas ir iššūkis auginti paauglį tokiu metu, kai yra tiek pagundų ir galimybių“, - aiškina specialistė.

Paklausta, kaip tėvams derėtų reaguoti įvykus panašiems incidentams, G. Bačienė tikina, kad tėvai visą laiką turi būti vaiko pusėje ir padėti jam spręsti problemą. Jos teigimu, tėvai jokiais būdais neturėtų apsimesti, kad vaikas nepadarė nieko blogo, kad nieko neįvyko, neturėtų bandyti meluoti ar išsisukti.

„Neatsakingas elgesys baigėsi tragišku įvykiu ir dabar tėvai kartu su paaugliu turi protingai ieškoti sprendimo, bet visose kitose gyvenimiškose situacijose to nepriminti, neerzinti. Kaltės išpirkimas turėtų būti kažkoks suplanuotas, kad ta bausmė ugdytų žmogų, kad jis jaustų, jog atpirko savo kaltę. Jei jis sugadino kažkokį daiktą, galėtų prisidėti prie vertės sukūrimo – atidirbtų, remontuotų ar dar kažką darytų. Galbūt reikėtų dar kartą pakalbėti apie alkoholį, išklausyti policijos mokomųjų priemonių apie tvarką ir alkoholio poveikį, kad paauglys suprastų, kad dėl tokių poelgių žūsta žmonės, pamatytų, kaip atrodo tos avarijos. Bausmė turėtų būti aklėjamoji, o ne smerkiančioji“, - aiškina vaikų ir paauglių psichiatrė G. Bačienė.

Problema prasideda ne nuo vaikų

Specialistai pastebi, kad alkoholio vartojimo ir sėdimo už vairo išgėrus problema prasideda ne nuo vaikų. Vaikai, anot psichiatrų, dažniausiai pavyzdį ima iš suaugusiųjų ir pradeda tokį elgesį vertinti kaip normą, kuri yra toleruotina.

G. Bačienės teigimu, svarbu ne tik kalbėti apie alkoholio poveikį, bet ir rodyti paaugliams atitinkamą pavyzdį: „Žinoma, kad reikia kalbėti apie alkoholio poveikį, bet labiausiai auklėja pavyzdys, o ne žodžiai. Tėvų įpročiai, tėvų bendravimas su vaiku yra labai svarbu. Paauglystė yra tas laikas, kada yra pabandoma ir vienas pabandymas gali būti labai lemtingas“.

Vairuotojai, kurių keliuose geriau nesutikti: juos vadina potencialiais žudikais
© Shutterstock nuotr.

LSMU profesorius, Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, psichiatras Aurelijus Veryga pabrėžia, kad greičiausiai taip besielgiantys vaikai savo praktikoje turėjo pavyzdžių, kai buvo formuojama nuostata, jog šiek tiek išgėrus už vairo sėsti  „nieko tokio“. 

„Mes parodome, kad tai yra toleruotinas elgesys ir jeigu tų vaikų paklaustume, ar jie yra matę suaugusius žmones sustabdant ką nors prieš sėdant už vairo išgėrus, ar kam nors yra atimti rakteliai, neleista važiuoti, greičiausiai jie pasakytų, kad ne. Greičiausiai jie matę, kad tie atvejai baigiasi gerai. Iš tikrųjų tai taip ir būna, juk ne visi įvažiuoja į policijos mašiną, ne visi padaro auto įvykį. Jie greičiausiai turi tokias patirtis ir jiems atrodė, kad viskas yra gerai“, - aiškina pašnekovas.

Specialistai pastebi, kad įtakos tokiam elgesiui taip pat galėjo turėti ir bendraamžių įtaka. Verta pastebėti, kad visuose tekste paminėtuose incidentuose šalia buvo draugų, jaunuolių kompanija.
„Svarbus dalykas, kad kuo daugiau paauglių vienoje vietoje, tuo didesnis atsiranda spaudimas: „nebijok, vairuok ir aš taip dariau“. Tokie dalykai irgi provokuoja“, - sako G. Bačienė.

Svarbus klausimas, kur gavo alkoholinių gėrimų

Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatyme numatyta, kad asmenims iki 18-kos metų alkoholinius gėrimus parduoti draudžiama.

Už šio draudimo nesilaikymą, pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, įmonės baudžiamos nuo 500 litų (145 eurų) iki 2000 litų (579 eurų) bauda. Už pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, skiriama bauda nuo 2000 litų (579 eurų) iki 5000 litų (1448 eurų).

Visgi, kad alkoholio nepilnamečiams gauti nėra sunku, įrodo neseniai nepilnamečių atliktas eksperimetas degalinėse. Jo metu, 17-metis Vilniaus degalinėse bandė įsigyti alkoholinių gėrimų. Iš 17 degalinių vaikinui alkoholio pavyko įsigyti net 14-oje. Negana to, filmuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip net pabandytos sugėdinti, kad alkoholį parduoda nepilnamečiams, pardavėjos skuba teisintis, kad vaikiną žino, esą alkoholio jis pirko ankščiau, todėl dokumento ir neprašo. 

Specialistai primena, kad alkoholis itin stipriai veikia žmogaus psichiką ir daro neigiamą įtaką logiškų bei adekvačių sprendimų priėmimui. Paradoksalu, bet tai virsta ir viena svarbiausių priežasčių, kodėl girtiems žmonėms vairuoti draudžiama, ir dažniausia priežastimi, kodėl jie šio draudimo nepaiso.

„Kai žmogus yra girtas, tai jo problemų sprendimas yra prastas. Prastėja visi gebėjimai logiškai mąstyti, dėl to ir neturėtų sėsti už vairo. Bet būtent alkoholis ir paveikia smegenis taip, kad situacija vertinama nerealistiškai, pasidaro per daug maža rizika, jūra iki kelių, todėl ir sėda girti už vairo. Tai yra tiesioginis alkoholio poveikis“, - aiškina G. Bačienė.

Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius, psichiatras Emilis Subata pabrėžia, kad alkoholis - pagrindinis neadekvačių sprendimų kaltininkas. Išgėrusiems vairuotojams dažnai atrodo, kad jie viską daro net geriau nei įprastai: geriau vairuoja, orientuojasi aplinkoje ir t.t. E. Subata pastebi, kad tai - savo galimybių neįvertinimas, kurį paskatina alkoholis. 

„Išgėrus alkoholio žmonės pajunta euforiją ir jie gali neadekvačiai vertinti aplinką, savo galimybes, dėl to dažnai ir susiduriame su atvejais, kai žmonės pavartoję alkoholinių gėrimų dažnai patenka į pavojingas situacijas ir ne išimtis - vairavimas, neįvertinant, kokią žalą gali padaryti sau ir kitiems eismo dalyviams. Kitaip sakant pats apsvaigimas suponuoja, kad žmogus neadekvačiai vertina rizikingas situacijas“, - sako E. Subata. 

Alkoholis dažnai tampa ir bene didžiausių paauglių problemų bloguoju pranašu. Anot A. Verygos, daug neadekvačių sprendimų blaivūs nepilnamečiai nepriimtų – pradedant neplanuotu nėštumu, baigiant vairavimu išgėrus.

„Jie gal iš viso nebūtų sėdę už vairo, jei būtų buvę blaivūs. Išgėrusiems viskas ima atrodyti kitaip“, - teigia specialistas.

Vairavimas išgėrus rodo nebrandumą arba priklausomybę

Psichiatrai pastebi, kad jei vairavimas išgėrus tampa tendencija, tai gali reikšti, jog žmogus nevertina savo saugumo ir nėra pakankamai sąmoningas arba yra priklausomas nuo alkoholio. G. Bačienė pastebi, kad brandžiam žmogui būdinga nuostata, jog savo saugumu rizikuoti negalima, todėl tokiems žmonėms už vairo sėsti išgėrus nė nekyla mintis.

„Į daugelį dalykų mes reaguojame labai individualiai – vienas išgėręs yra linksmas, kitas agresyvus, trečias mieguistas ir panašiai. Tos reakcijos yra sunkiai nuspėjamos. Bet brandus žmogus turi nuostatą, kad tokiu atveju negali vairuoti. Jeigu aš turiu savo automobilį, savo šeimą, esu stabilus žmogus ir žinau, kad tai yra pavojinga, aš apsisprendžiu, kad aš to niekada nedarysiu“, - sako G. Bačienė.

Tuo tarpu Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius, psichiatras E. Subata pastebi, kad už įpročio vairuoti girtam gali slėptis kur kas rimtesnė problema – priklausomybė nuo alkoholio.

„Jei tai vyksta pakartotinai, labai tikėtina, kad tai yra priklausomybė. Nes priklausomybei yra būdinga, kad asmuo gali mažiau valdyti savo elgesį, kuomet jis vartoja alkoholinius gėrimus. Jis mažiau gali valdyti ir alkoholinių gėrimų vartojimą - vartoja dažniau, negali laiku sustoti ir panašiai“, - teigia E. Subata.

Emilis Subata
Emilis Subata
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nors visuomenėje nuo alkoholio priklausomas žmogus dažnai įsivaizduojamas kaip asocialus, specialisto teigimu, tai tik stereotipas, kuris nuolatos klaidina visuomenę.

„Tai yra stereotipas. Visi, kaip priklausomus nuo alkoholio, pažįsta žmones, kurie jau yra iškritę iš socialinio gyvenimo, yra prasčiau apsirengę, skursta ar yra benamiai. Tai yra tik paskutinės priklausomybės sindromo stadijos atvejai. Tai jau yra užleisti atvejai, kai visiems aišku, ir gydymas, pagalba būna mažiau efektyvus. Tačiau šalia to mes turime daug įvairių socialinių sluoksnių žmonių, tame tarpe ir turtingų, ir besivažinėjančių geromis mašinomis ir turinčių gerus darbus. Priklausomybės sindromą pas mus gydėsi ir dainininkai, ir aktoriai, ir politikai, ir kunigai. Tai yra sutrikimas ir tai nebūtinai susiję su socialine padėtimi“, - sako E. Subata.

Jis taip pat pastebi, kad žmonių, kurie suvokia ir pripažįsta, jog pavartoję alkoholio negeba savęs kontroliuoti labai nedaug. Vis dėlto jei prie vairo girtas linkęs sėsti žmogus suvokia savo problemą, specialistai pataria einant į vakarėlį ar vietą, kur bus vartojamas alkoholis, turėti išankstinį planą: važiuoti ir grįžti ne savo automobiliu, mašinos raktelius padėti į šalį, paprašyti draugų, kad, ketinant sėsti už vairo, jį sudrausmintų ar pasiūlytų kitu būdu grįžti namo.

Kiekvieną savaitę – 40 girtų vairuotojų

Policija dar kartą kreipiasi į visuomenę prašydama vairuotojų nesėsti už vairo išgėrus ir nelikti abejingais matant neblaivius asmenis keliuose, o psichiatrai atkreipia dėmesį, kad kol kas Lietuvoje nėra normalios sistemos, kuri skatintų nusižengusių vairuotojų sąmoningumą.

„Kiekvieną savaitę Vilniaus apskrities kelių policijos pareigūnai nustato apie 40 atvejų, kai transporto priemones vairuoja neblaivūs vairuotojai. Ši nerimą kelianti informacija plačiai skelbiama žiniasklaidoje, susilaukia didelio visuomenės dėmesio, viešų aptarimų. Bet faktai rodo: nepaisant įspėjimų apie planuojamas policijos kontrolės priemones ir jų rezultatus, pernelyg daug vairuotojų nevengia vairuoti išgėrę. Kreipiamės į tuos, kam iš principo nepriimtinas potencialių žmogžudių už vairo elgesys ir tikimės, kad tokių žmonių yra absoliuti dauguma. Prašome Jūsų ryžtingo nusistatymo netoleruoti girtų vairavimo ir pagalbos, kad būtų kuo geriau išgirstos ir suvoktos jau ne kartą išsakytos, atrodytų paprastos tiesos“, - sako Vilniaus apsk. vyriausiojo policijos komisariato atstovas P. Radvilavičius.

Tuo tarpu A. Veryga teigia, kad šiuo metu egzistuojančios vairuotojų sąmoningumą turinčios skatinti priemonės – neveiksmingos ir siūlo remtis užsienio praktika: „Yra tos pamokėlės vairuotojams, bet aš jau ne iš vieno mokytojo, kuris tas paskaitas skaito, esu girdėjęs, kad žmonės ateina girti net pažymėjimo atsimti, kad jie išklausė pamokas apie tai, kaip yra negerai gerti ar vairuoti išgėrus. Skandinavai turi tokią praktiką, kad tokie žmonės įpareigojami įsitaisyti alkospynas, vadinamus „alkolockus“ automobilyje, kai norėdami užvesti automobilį turi pūsti į alkotesterį ir tik tada jei ten yra nulis, galima važiuoti“, - sako psichiatras.

Daugėja gerų pavyzdžių

Policija pastebi, kad net nedidelis suvartoto alkoholio kiekis sėdus už vairo gali baigtis tragiškais įvykiais ir turėti itin skaudžių pasekmių ne tik vairuotojams, bet ir keleiviams ar artimiesiems.

Transporto priemonių savininkai, neduokite neblaiviems vairuotojams naudotis jums priklausančiomis transporto priemones ir imkitės priemonių užtikrinti, kad taip neatsitiktų. Keleivių prašome jokiu būdu nevažiuoti su neblaiviais vairuotojais ir išnaudoti visas turimas galimybes juos sudrausminti. Pastebėjus neblaivius vairuotojus, prašome nedelsiant pranešti policijai“, - visuomenės bendradarbiavimo prašo Vilniaus kelių policija.

Atsakingais būti kviečiami ne tik vairuotojai, bet ir visi Lietuvos piliečiai.

„Kviečiame būti atsakingais ir pilietiškais ne tik vairuotojus, bet ir visus kitus. Daugėja pavyzdžių, kai girtą vairuotoją pastebėję piliečiai aukoja savo laiką ir pastangas, važiuoja paskui pažeidėją, praneša kur jis yra ir šitaip padeda policijai kuo greičiau jį sustabdyti. Pastebimai daugiau gaunama pranešimų apie ketinimus vairuoti išgėrus ar girtų vairavimą. Bendromis jėgomis sprendžiant šią eismo saugumui svarbią problemą, policija iš visuomenės ir tikisi bendradarbiavimo teigiamo suvokimo, žmonių dalyvavimo ir prisidėjimo prie bendrojo gėrio“, - sako Vilniaus apsk. vyriausiojo policijos komisariato atstovas P. Radvilavičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po skandalo Pravieniškėse – košmaras Alytuje: „bachūrai“ pademonstravo, kas zonoje yra valdžia (31)

Alytaus pataisos namuose , kur bausmę atlieka už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteisti...

Kandidatų į prezidentus reitinguose – paskutinė didelė mįslė (198)

Kandidatų į prezidentus reitinguose į antrą vietą stipriai padidinusi savo populiarumą iškopė...

Daugybę metų prekyboje skaičiuojantys Lietuvos verslininkai: sumažinti kainų – neįmanoma (84)

Beveik 19 metų prekybos verslu Lietuvoje užsiimantys Valdas Čeilutka ir Saulius Jurkus įsitikinę...

Robotai gviešiasi europiečių darbo vietų – ypač pažeidžiama – Lietuva (40)

Robotai taikosi į žmonių darbo vietas Europoje, ir ypač pažeidžiamos atrodo šalys iš...

Orai: plikledis primins apie artėjančią žiemą (2)

Artėjantis savaitgalis bus žiemiškai vėsus, tačiau termometro stulpelis į minuso pusę persiris...

15 kg priaugusi Natalija Bunkė dabar save vadina plius dydžio modeliu: dar niekada tiek daug nesvėriau (82)

Atlikėjai Natalijai Bunkei tikrai galima pavydėti žavesio. Tačiau pati dainininkė savo grožio...

Vairuotojus įspėja apie plikledį: priminė, kurios vietos pavojingiausios (2)

Lapkričiui nebūdingus ganėtinai šiltus orus, teigia sinoptikai, netruks pakeisti šaltukas. Jau...

11 didžiausių klaidų, kurias daro bandantys maitintis sveikai

Nesvarbu, kiek sveikų užkandžių suvalgote ar kaip dažnai sportuojate, kaip ir daugelis žmonių,...

Gražiausiame Lietuvos rezervate pjaunami visi medžiai iš eilės: miškininkai sako, kad tai būtina

Naglių gamtiniame rezervate jau kurį laiką darbuojasi medkirčiai su pjūklais – kertamas per...

Ar lėktuvas galėtų tęsti skrydį, jei sugestų trys iš keturių variklių?

„Boeing 747“ – tai laineris kartais vadinamas dangaus karaliene. Šis įspūdingas lėktuvas...