Įvairios draudimo bendrovės gana panašiomis sąlygomis siūlo apsidrausti savo būstą ir jame esančius daiktus. Galima rinktis dalinį draudimą arba visą paketą nuo visų galimų pavojų ir grėsmių. Ar apsidraudęs būsite ramus – kitas klausimas. Pasitaiko atvejų, kai draudimo bendrovės ne visuomet pateisina lūkesčius ir atlygina patirtus nuostolius.

Kokios išeitys?

Draudimo kompanijos norintiems apsaugoti savo būstą ir turtą nuo ilgapirščių, stichijų, elektros instaliacijos gedimų sukeltų nelaimių siūlo draustis. Draudimo rūšių yra daug, dažnai draudikai savo klientams pritaiko individualų draudimo būdą.

Edvardas Skupas, „PZU Lietuva“ produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius, pastebi, kad gyventojai vis atidžiau vertina turto draudimo apsaugą. Dvejų pastarųjų metų duomenys rodo, jog klientų, kurie renkasi plačiausią draudimo apsaugą, skaičius išaugo 3 kartus.

„Galima rinktis platesnę ar siauresnę draudimo apsaugą, viskas priklauso nuo žmogaus poreikių“, - pasakojo E.Skupas.

Štai, pavyzdžiui, gamtos jėgos sukelia vis daugiau ir įvairesnių nuostolių žmonių būstams ir turtui. Tai skatina gyventojus pasirūpinti platesne draudimo apsauga, kad nelaimės atveju gauta kompensacija atitiktų lūkesčius ir atlygintų patirtą žalą.
Reikia nuoširdžiai įvertinti savo turtą ir drausti jį tokia suma, kuri tikrai padės nelaimės atveju. Ir rinktis reiktų kompleksinį draudimą – juk, jei apdraustos sienos, o turtas ne – tai draudimas kompensuos tik stogo nuplėšimą.

Dažniausiai platesnės apsaugos pageidauja nuosavų namų gyventojai – per dvejus metus tokių sutarčių skaičius šioje bendrovėje išaugo 3 kartus. Vienas svarbiausių pasirinkimo motyvų – šiame variante numatyta vandens prasiskverbimo į pastatą rizika. „Tai nuosavų namų gyventojams svarbu ir žiemą, ir vasarą – tirpstant sniegui ar lyjant. Pernai lietus ir tirpstantis sniegas sukėlė 10 kartų daugiau tokių įvykių negu ankstesniais metais“, - skaičiuoja draudimo ekspertas.

Nelygu kokią apsaugą pasirinksite, ekspertai visgi siūlo netaupyti ir rinktis kuo universalesnį sprendimą.

„Ūkininkas, apsidraudęs namų valdą, kartu apsaugos ir ūkiniuose pastatuose esančią žemės ūkio techniką, verslinius gyvūnus. Miestų ir miestelių namų savininkams svarbu pasirūpinti statiniais namo kieme – tvoromis, pavėsinėmis, lauko židiniais. Tokia apsauga numatyta sutartyje be papildomo mokesčio“, - pabrėžia E.Skupas.

Gaisras – baisi bėda

Ne vienam apsidraudusiajam teko įsitikinti, kad apgalvotai pasirinktos draudimo rizikos gali išvaduoti nuo didelių finansinių nuostolių. Įprasta manyti, kad būsto savininko civilinės atsakomybės draudimas reikalingas tik butų gyventojams dėl didelės tikimybės užpilti kaimynus.

„Neseniai registravome įvykį, kai ugnis iš degančio namo persimetė pas kaimynus. Jei nebūtų apsidraudęs, namo šeimininkas būtų privalėjęs savo lėšomis atlyginti kaimynui gaisro padarytą žalą – beveik 80 tūkst. litų“, - prisimena „PZU Lietuva“ atstovas.

Dabar vis dažniau pasitaiko įvykių, kurių priežastis elektros įtampos svyravimai. Ši rizika yra įtraukta į pagrindinius draudimo sprendimus. Gyventojas nebeturi sukti galvos dėl papildomos apsaugos – apdrausdamas savo namus, jis gauna ir apsaugą nuo įtampos svyravimų sukeltų nuostolių.

Pastebima, kad tokių įvykių nutinka vis dažniau. 2010 m. jų bendrovė užfiksavo beveik 4 kartus daugiau, negu 2009 m. Vidutinis nuostolis sudaro apie 1200 litų.

Dažniausiai įtampos svyravimus sukelia žaibas, audra, tačiau neretai tai būna ir elektros instaliacijos gedimo pasekmė. Tai ypač aktualu daugiabučiuose, kur svyravimus gali sukelti daug vienu metu įjungtų prietaisų.

Apsaugos net svečio rankinę

Andrius Gimbickas, AB „Lietuvos draudimas“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas, pasakojo, kad bendrovė siūlo kelis būsto draudimo sprendimus.

Būsto draudimas skirstomas į šias tris pagrindines grupes:

Pastatų draudimas: apdraudžia sienas, lubas, grindis, duris, t. y. visa, kas stacionaru.
Namų turto draudimas: apdraudžia po stogu (ir ne tik) esantį turtą: baldus, kilimus, TV, vaizdo ir garso aparatūrą, net mobiliuosius telefonus.
Civilinė atsakomybė: apdraudžia atsakomybę prieš trečiuosius asmenis, jei dėl būste kaltas dėl įvykusios avarijos ir jiems būtų padaryta žala (pratrūkus skalbimo mašinos žarnelei užliejate kaimynus).

Pilną apsaugą suteikia visų šių pagrindinių grupių draudimas, tačiau Lietuvoje iš visų apsidraudusių 24 proc. namų ūkių, pusė yra pasirinkę tik bazinį – pastatų draudimo variantą. „Tokiu draudimu visuomet savo būstą draudžia tie, kurie perka jį išsimokėtinai, taip yra dėl privalomo bankų reikalavimo. Kita pusė pasirenka visų trijų rūšių apsaugą“, - pasakojo A.Gimbickas.

Visgi jis priduria, kad visišką saugumą garantuoja kelių būsto draudimo paslaugų kompleksas.

„Lietuvos draudimas“ siūlo tris būsto draudimo variantus. Pasirinkus pilną draudimo paketą galima apsidrausti ir nuo stiklo dūžio rizikos (pavyzdžiui stiklo, stiklinio elektrinės plytelės paviršiaus, kriauklės, vonios suskilimo ir pan.), taip pat nuo dviračio vagystės už draudimo vietos ribų, netgi nuo to, jei vagys, atsitiktinai užėję į butą, pavogtų jūsų svečių rankines su pinigais ar dokumentais.

Būsto draudimas – viena iš tų draudimo rūšių, kuri turi didžiulį potencialą augti, pastebi draudimo ekspertai.

„Tai sąlygoja kelios priežastys – visų pirma, būsto išdraustumas Lietuvoje vis dar yra santykinai mažas, palyginus su išsivysčiusiomis Vakarų Europos ir ypač Skandinavijos šalimis. Pavyzdžiui, Skandinavijoje būsto išdraustumas siekia net 95 proc. Taip yra todėl, kad žmonės žino, kaip skaudžiai atsiliepia netikėti nuostoliai šeimos biudžetui, įmonėms. Skandinavai įpratę savimi pasirūpinti patys ir atsitikus nelaimei nesitiki, kad jiems padės valdžia, atriekdama dalį visų gyventojų sumokėtų mokesčių, paskolins kaimynas ar draugas“, - pasakoja A.Gimbickas.
Kainos prasme visuomet patraukliausia rinktis pilną draudimo apsaugą – tuomet ji kainuos pigiau nei drausti atskirai kiekviena rūšimi.

Antra svarbi priežastis: žmonės susirūpina savo saugumu tik tada, kai kas nors atsitinka kaimynams ar pažįstamiems, iki tol jie linkę manyti, kad nelaimė jų nepalies. Pastaraisiais metais mūsų šalį siaubusios audros, škvalai ir potvyniai paskatino žmones kreiptis į draudimo bendroves ir sudaromų sutarčių kiekis išaugo.

Butų ir namų draudimas

Privačių namų gyventojai yra dažniau linkę draustis nuo stichinių nelaimių negu butų gyventojai, tačiau butų gyventojai linkę rinktis platesnį draudimą, t.y. apdrausti tiek būstą, tiek namų turtą bei pasirūpinti civilinės atsakomybės draudimu, kuris galioja jei, tarkime, jūsų bute trūkęs vamzdis sukėlė užliejimą ir nukentėjo žemiau gyvenantys kaimynai.

Privačių namų gyventojams dažniausiai padaromos žalos yra gamtos žalos ir vagystės, tuo tarpu butų savininkams ypač dažnai nuostolių atneša vagystės ir užliejimai, kai trūkę vamzdžiai užlieja sienas ir kitą namuose esantį turtą. Pinigine prasme didžiausius nuostolius būstams sukelia gaisrai.

„Taip pat labai svarbu, kad draudimas būtų ne dėl bankų reikalavimų ir ne dėl to, kad turiu popieriuką ir esu ramus. Reikia nuoširdžiai įvertinti savo turtą ir drausti jį tokia suma, kuri tikrai padės nelaimės atveju. Ir rinktis reiktų kompleksinį draudimą – juk, jei apdraustos sienos, o turtas ne – tai draudimas kompensuos tik stogo nuplėšimą, sienų sugriovimą, langus, o kur ilgus metus kauptas turtas – gaisrai, vanduo ir ilgapirščių veikla pridaro daugiau nuostolių nei gamtos jėgos“, - perspėja A.Gimbickas.

Nuo kokių rizikų žmogus gali apsidrausti savo turtą?

Pastatų ir namų turto draudimai apsaugo apdraustą pastatą ir/ar namų turtą nuo ugnies (gaisras, dūmai ir suodžiai, žaibo įtrenkimas, sprogimas ir kitų) , vandens (šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų) gamtos jėgų rizikų (audros, liūties, krušos, sniego slėgio, potvynio, grunto suslūgimo, nuošliaužų), vagystės.
Taip pat namų turto draudimas ir už draudimo vietos ribų esantį apdraustą turtą nuo apiplėšimo.

Kiek tai kainuoja?

Būsto draudimo kaina priklauso nuo daugelio konkretaus būsto savybių. Tik jas visas įvertinus, pateikiamas draudimo pasiūlymas. Skaičiuojant įmoką, atsižvelgiama į apdraudžiamo objekto amžių, jo vietą, plotą, draudžiamo turto draudimo sumą.

Tarkime, šiuo metu standartinio buto (iki 70 kv. metrų ploto) namų turto ir civilinės atsakomybės draudimas „Lietuvos draudime“ kainuoja 12 litų per mėnesį. Tokia draudimo apsauga apsaugos namuose esantį turtą nuo ugnies, vandens, gamtos žalų, vagystės rizikų bei suteiks apsaugą ir atlygins nuostolius, jei jūsų bute trūkęs vamzdis aplies kaimynus (civilinės atsakomybės draudimas). Beje, taip vadinamosios užliejimo žalos (kai trūkę vamzdžiai ar skalbimo mašinų žarnelės sukelia vandens išsiliejimą ir aplieja ne tik jūsų, bet ir žemiau gyvenančių kaimynų butą), yra pačios dažniausios daugiabučiuose pasitaikančios žalos.

Kainos prasme visuomet patraukliausia rinktis pilną draudimo apsaugą – tuomet ji kainuos pigiau nei drausti atskirai kiekviena rūšimi.