2000–aisiais metais Prancūzų institute Pilies gatvėje pradėjusio veikti baro idėja buvo atkurti mažą Paryžių Vilniuje ir suburti jaunų menininkų ir kūrėjų bendruomenę. Kone kiekvieną penktadienį vilniečiai susirinkdavo kavinėje paklausyti įvairiausių žanrų muzikos: nuo lengvos elektronikos iki disko stiliaus. Dienos metu čia buvo galima papietauti ir paragauti įvairių prancūziškų patiekalų. „Cafe de Paris“ socialiniame profilyje matoma, jog paskutinį kartą kavinė informacija dalinosi tik rugsėjo 18 d.
DELFI susisiekus su viena iš kavinėje dirbusių darbuotojų paaiškėjo, jog šių metų vasara kavinei buvo paskutinė.
„Pradėjau dirbti vasaros pradžioje, tad dirbau visai neilgai. Baras užsidarė rugsėjo vidury, tačiau aš neturiu informacijos, kodėl užsidarė. Buvo tokia situacija, kad ėmė trūkti alkoholio, kas barui niekada nebūdinga. Tiesiog dirbome iki paskutinės akimirkos, kad ir kokia prasta situacija būdavo.
Prieš užsidarymą buvo savaitė, kai nereikėjo eiti į darbą ir tik po to šiaip ne taip pasakė, kad užsidarome. Mums dar bandė įpūsti optimizmo, kad viskas susitvarkys ir situacija gerės, bet taip ir nepagerėjo, todėl galiausiai užsidarėme“, – pasakojo buvusi darbuotoja.
Kavinės vadovas apgailestauja
Vienas iš pagrindinių kavinės savininkų, ilgą laiką Lietuvoje gyvenantis prancūzas Jonathas Rollandas pripažino, jog kavinė uždaryta dėl išaugusios konkurencijos ir dėl išsiskyrusių požiūrių su patalpų savininkais.
„Cafe de Paris“ nebeveikia dėl to, kad labai pasikeitė Vilniaus barų ir restoranų aplinka. Per pastaruosius dvejus metus kas savaite atsidaro naujas restoranas ir baras, ir pas mus labai sumažėjo lankytojų. Be to, mums nepavyko susitarti su Prancūzų institutu, iš kurių mes nuomojam patalpas, kad duotų vidinį kiemelį. Kavinė anksčiau turėjo terasą, tačiau mums jau trejus metus buvo uždrausta ją naudoti, o Lietuvoje yra taip, kad vasarą visi nori būti lauke.
Kelerius metus iš eilės turėjome nuostolingus, o ši vasara iš viso buvo tragiška, dėl to atėjo tas laikas, kai nebeturėjome galimybių šios veiklos vykdyti toliau“, – apgailestauja J. Rollandas.
Vyras pasakoja, kad jam labai gaila, kad taip įvyko, nes tai yra pirmoji jo įkurta vieta Vilniuje. Tiesa, šiuo metu jis yra kavinių „Le Butcher“ , „Vasaros terasos“ ir kt. savininkas ir bendrasavininkas.
Anot jo, Prancūzų institutas jau paskelbė naują konkursą Pilies gatvėje esančioms patalpoms užimti.
„Įvyko konkursas ir išrinktas naujas savininkas, negaliu pasakyti, kas tai bus, nes tai konfidencialu. Galiu pasakyti tai, kad aplinka pasikeis ir tai nebebus taip pat, kaip buvo beveik 20 metų veikusioje „Cafe de Paris“.
Mes visada žiūrėjom į „Cafe de Paris“ kaip į vietą, kur būdavo smagu ateiti ir kur vykdavo svarbūs renginiai, susiję su kultūra, pavyzdžiui, būdavo rodomi studentų filmai“, – pasakoja verslininkas ir apgailestauja, kad pastaruoju metu kultūra pasidaro vis mažiau svarbi.
Tiesa, vyras sako, jog negali nieko blogo pasakyti apie institutą ir esą dėl kavinės užsidarymo prancūzų institutas tikrai nėra kaltas.
„Iš pradžių mes turėjome sutartį, kurioje buvo rašoma, jog ši vieta yra skiriama jaunimui, tačiau kai pasikeitė direktorius (šiuo metu pareigose dar kitas), jis nusprendė, kad baras turėtų tapti arbatos salonu, o ne vieta, kur galėtų groti didžėjai“, – teigia „Cafe de Paris“ savininkas ir priduria, jog ilgainiui jam pasidarė per sunku ginčytis.
Tuo tarpu Prancūzų institutas atsisakė plačiau pakomentuoti situaciją esą tai yra vidiniai reikalai.
„Paryžius Vilniaus širdyje“
Paklaustas, ar planuoja ateityje sukurti panašių projektų, J. Rollandas tikina, kad apie tai galvoja, tačiau kol kas tam neturi laiko.
„Aš galvoju ir svarstau apie tai. Kai užsidaro vieta visada atsiranda daug popierizmo ir reikalų, tai mes kol kas vis dar esame šiame procese. Kadangi turiu ir kitų kavinių, tai dabar visai neturiu laiko. Aš norėčiau kažką panašaus padaryti ateityje, tačiau negaliu pasakyti kada“, – pasakoja verslininkas.
Vienas iš kavinėje ilgą laiką grojusių didžėjų prisimena, jog tai buvo unikali vieta. Anot jo, būna tik baras, arba tik klubai, o ši kavinė buvo per vidurį.
„Pamenu, buvo sakoma, kad „Cafe de Paris“ yra tarsi dalelė Paryžiaus Vilniaus širdyje. Man patiko, kad šioje vietoje draugai ateidavo šokti ir linksmintis ir sutikdavo ne tik bendrakursius, bet ir dėstytojus. Čia buvo tokia glaudi bendruomenė.
Aš tik žinau, kad jiems buvo sunki vasara. Mums tada nieko nesakė, bet, matyt, jau žinojo, nes esu girdėjęs iš barmenų, kad buvo sunkus metas. Aišku, gaila, kad užsidarė. Galbūt dėl to, kad atsidarė šimtai kitų vietų, o ta bendruomenė, kuri eidavo į „Cafe de Paris“ užaugo ir paseno“, – svarsto vaikinas.
Panašiai mąsto ir DELFI kalbinta barmenė, anot jos, kavinėje visuomet buvo jaučiama ypatinga nuotaika.
„Kai tik atsikrausčiau į Vilnių vienas pažįstamas mane nuvedė būtent į „Cafe de Paris“ ir nuo tos akimirkos tiesiog įsimylėjau tą vietą. Pradėjau ten lankytis, kol pavasario pabaigoje radau skelbimą, jog ten ieškomi darbuotojai.
Baras unikalus tuo, jog ten lankėsi labai paprasti žmonės. Kartais juokauju, kad stovėdama už baro daugiau šnekėdavau su žmonėmis, o ne pilstydavau gėrimus. Tas baras turėjo kažką savito, nešė kažkokį tą vadinamą „vaibą“, kurio dabar labai trūksta“, – pasakoja buvusi uždarytos kavinės darbuotoja.
