aA
Lietuvos muziejai gyventojams siūlo būdą apsilankyti naujausiose parodose ir pamatyti eksponatus niekur neinant iš namų. Tokią galimybę suteikia mažai girdėta Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema. Kaip veikia ši e. paslauga?
Paroda internetu
© Shutterstock nuotr.

Informacija apie meno kūrinį kiekvieno kompiuteryje

Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema, trumpiau Limis, leidžia kiekvienam gyventojui be registracijos ir nemokamai peržiūrėti muziejų parodas ir eksponatus. Tiesa, tik tuos, kuriuos muziejai skaitmenizavo, t.y., pasidalijo Limis sistemoje. Naudotis Limis nėra sunku: reikia pasirinkti, kokia paieška norima naudotis ir suvesti raktinį žodį, kuris suras muziejaus pasidalintą paveikslą ar nuotrauką ir pateiks svarbiausią kiekvienam gyventojui žinotiną informaciją apie eksponatą. Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir Limis centro vedėja Danutė Mukienė pasakoja, kad į informacinę sistemą sukelti muziejų duomenys. Tiesa, ne visi.

„Tai yra informacinė sistema, kuria naudodamiesi muziejai kaupia duomenis apie kultūros paveldo objektus: skaitmenina, fotografuoja, skenuoja, sistemoje aprašo ir portale www.limis.lt viešina sklaidai skirtą informaciją. Tai yra tos informacinės sistemos internetinis portalas ir visa sklaidai skirta informacija, ta, kuria visuomenė gali naudotis“, – aiškina D. Mukienė.

Pasak Muziejų informacijos centro vedėjos, gyventojai Limis neras originalaus paveikslo saugojimo vietos arba informacijos, kiek kainuoja vienas ar kitas kūrinys. Sistema sukurta besidomintiems menu ir norintiems žinoti kūrinių pavadinimus, sukūrimo metus, kokia technika sukurtas meno kūrinys.

DELFI primena, kad ši elektroninė paslauga sukurta panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

Sistema nuolat tobulinama

Limis informacinė sistema gali būti panaši į e. paveldo internetinį tinklalapį, tačiau Lietuvos muziejų informacijos centro vedėja atkreipia dėmesį į šių dviejų meno vertybes reprezentuojančių tinklalapių skirtumus.

„E. paveldas buvo pradėtas kurti Lietuvoj kaip šalies kultūrą reprezentuojantis portalas, kitaip tariant, Lietuvos kultūros vertybes. Trys įstaigos iniciavo e. paveldo projektą, tai Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos dailės muziejus buvo kaip partneris, ir dar buvo archyvas. Ir tai, kas buvo vertinga, per tam tikrą laikotarpį buvo suskaitmeninta ir pateikta šiame tinklalapyje. O štai dabar, pagal praėjusiais metais kultūros ministro patvirtintą Skaitmeninio turinio sklaidos programą 2015 – 2020 metams, yra numatyta, kad e. paveldas taps elektroniniais Lietuvos kultūros paveldo vartais“, – sako D. Mukienė.

Ji patikslina, kad turėtų būti pradėtas įgyvendinti valstybinių informacinių sistemų, kuriose saugomas kultūros paveldas, pertvarkymas, po kurio gyventojai turės galimybę e. paveldo portale surasti informaciją apie kultūros paveldą iš visų informacinių sistemų.

„Aš, pavyzdžiui, darau užklausą Šventas Kazimieras ir man iš visur išmeta, kaip „Google“, visą informaciją, nes šiuo metu, įėjus į Limis svetainę, gaunama informacija ne iš visų informacinių sistemų“, – informuoja D. Mukienė.

Skaitmeninimas užtruks ilgai

Tačiau iki planuojamų naujovių Limis internetinė svetainė gyventojui gali būti naudinga ne tik norint sužinoti meno eksponatų pavadinimus ir sukūrimo datas, bet ir informaciją apie muziejus. Žmogus, gyvendamas viename Lietuvos krašte, turi galimybę virtualiai apžiūrėti kito šalies krašto muziejaus eksponatus. Be to, ne visos muziejuose saugomos vertybės yra parodų salėse – nemažai eksponatų saugomi kitose patalpose arba fonduose, todėl dalį jų pamatyti savo kompiuteriuose yra tikra prabanga. Tiesa, tik tuos, kurie suskaitmeninti, o jų yra vos 10 procentų. Skaitmeninimo ir Limis vedėja D. Mukienė sako, kad eksponatų perkėlimas į virtualią erdvę brangiai kainuoja ir reikalauja daug laiko, todėl visas procesas vyksta pakankamai lėtai.

„Tos skaitmeninimo veiklos yra neseniai pradėtos, o tam, kad jas vykdyti reikia daug intelektualinių, finansinių, darbo laiko sąnaudų. Pavyzdžiui, reikia objektą išimti iš ekspozicijos, ištyrinėti, aprašyti. Ir tas procesas yra gana ilgas. Mes esam paskaičiavę, kad dirbant dabartiniais tempais, su dabartine technika, reikės apie 40 metų, kad viskas būtų suskaitmeninta“, – pasakoja D. Mukienė.


Galima atsispausdinti ir įsirėminti

Anot skaitmeninimo ir Limis centro vedėjos, muziejai skatinami viešinti duomenis net jei neturi galimybės skaitmeninti vaizdo ar garso įrašo. Tokiu atveju siūloma pasidalinti bent eksponatų aprašais.

„Dar yra muziejų, kurie neturi fotografo, tai tokiu atveju yra skaitmeninimo kompetencijos centrai, nacionaliniai ar respublikiniai, regioniniai, ir štai jie ateina muziejams į pagalbą, važiuoja į juos, skaitmenina eksponatus, fotografuoja, padeda skenuoti ir tada muziejams jau lieka tik kurti metaduomenis ir suvedinėti. Taip mes stengiamės, kad tas procesas spartėtų“, – aiškina skaitmeninimo ir Limis centro vedėja.

Meno vertybių skaitmeninimas suteikia galimybę gyventojams nemokamai naudotis į informacinę sistemą įkeltais eksponatais. D. Mukienė pasakoja, kad kiekvienas, norintis savo referate, bakalauro darbe, prezentacijoje gali panaudoti, atsispausdinti eksponato nuotrauką, kurią randa Limis portale, nes šiuo metu teisės aktai reglamentuoja, kad valstybinėse įstaigose sukurtas skaitmeninis turinys, kuris yra saugomas informacinėse sistemose, turi būti pateikiamas nemokamai. Žinoma, tokiu atveju privaloma nurodyti meno kūrinio autorių, metus ir kitą informaciją, pateiktą kartu su eksponato kopija internete. Be to, griežtai draudžiama meno kūrinį perdirbti ar kitaip pažeisti autorystės teises.

Anot D. Mukienės, suskaitmenintais meno kūriniais dažnai naudojasi ir verslininkai, leidyklos, norinčios panaudoti vaizdus knygose, vadovėliuose.

DELFI primena, kad stokojantys kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturėtų nusiminti. Norėdami išmokti naudotis internetu arba pagilinti jau turimas žinias žmonės gali pasirinkti viešosios interneto prieigos taškus, kur dirba specialistai, kurie nusiteikę padėti. Šie taškai sukurti ir toliau bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas. Pagrindinis šių taškų tikslas yra teikti gyventojams galimybę pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis ir taip skatinti informacijos visuomenės plėtrą. Taigi visi norintys gali visoje šalyje surasti viešosios interneto prieigos taškus, kurie aprūpinti kompiuteriais ir interneto ryšiu.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Matijošaitis: aš dar jaunas, man tik 62-eji, spėsiu kandidatuoti į prezidentus kitą kartą (397)

Praėjusią savaitę laikęs intrigą dėl prezidento rinkimų Kauno meras pirmadienį paskelbė savo...

Po daugiau nei mėnesio tūkstančių emigrantų laukia lemtingas sprendimas: tai gali visiškai pakeisti Lietuvos veidą (268)

Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai jau dabar jaučia nerimo nuotaikas ir skuba į konsulatus...

Sergančiam „Žalgiriui“ skubiai reikia vaistų: ar įmanoma dar šį sezoną užbaigti kitaip? (244)

Ilgametis Lietuvos krepšinio karalius Kauno „Žalgiris“ neteko vienos regalijos – sekmadienį...

Orai: sušils, bet tik trumpam (2)

Vasario 19-os naktį žymesni krituliai nepasirodys. Vietomis suboluos rūkai. Iki ryto temperatūra...

Nausėda: sumažinus Seimo narių skaičių, pensijas būtų galima padidinti po 10 centų (685)

LRT „Dienos tema“ tęsia pretendentų į Lietuvos prezidentus prisistatymą. Pirmadienį studijoje...

Prekybos tinkluose – pirmosios lietuviškos daržovės: kaina ūkyje ir parduotuvėje skiriasi dvigubai (133)

Iki kalendorinio pavasario likus porai savaičių Lietuvos šiltnamiai jau ima pirmąjį derlių,...

Superturtingiems rusams – Kinijos jaunuolių atkirtis (64)

Ši tendencija užgimė Rusijoje ir ypač išpopuliarėjo tarp turtingų tėvų atžalų instagrame....

„Saldžiai“ išsimiegojęs Adomaitis kibo į darbus su rinktine (11)

Prabėgus mažiau nei parai po įspūdingo Karaliaus Mindaugo taurės finalo ir Vilniaus „Ryto“...

Psichologė: kodėl žodžiai „aš tave myliu“ kartais labiau skaudina nei džiugina (9)

Žiauriausias melas, kurį galima pasakyti kitam žmogui – prisipažinti meilėje, kai jos...

Žmona palūžusi: vyro priklausomybė nuo pornografijos išskyrė šeimą (77)

Jaučiuosi visiškai palūžusi, mūsų šeima baigia suirti. Suprantu, kad proceso jau...