aA
Niekas tiksliai nežino, kiek Lietuvoje gyvena lūšių. Pesimistai šių vaiduokliškų pasalūnių suskaičiuoja tik keliolika, o oficialiais skaičiavimais Lietuvoje jų gali gyventi tarp 50 ir 200. Garantuoti galima tik dėl keliokos Lietuvos Gamtos fondo į laisvę paleistų lūšių, kurios ne tik žavios katės, bet ir gyvybiškai svarbios reguliuojant visą Lietuvos ekosistemą.
Kauno zoologijos sodo lūšų šeimyna pagausėjo dviem mažyliais
Kauno zoologijos sodo lūšų šeimyna pagausėjo dviem mažyliais
© GRYNAS

Lietuvos Gamtos fondas per trejus metus vykdytą projektą į miškus paleido 18 šių didžiųjų kačių. Didžiuma jų – žemaitės. Veistos Telšių urėdijos žverinčiuje, Kelmės rajono medžiotojo Petro Adeikio voljere, Klaipėdos zoologijos sode, taip pat dalis lūšiukų gimė Kauno zoologijos sode.

Fondo vykdantysis direktorius Edmundas Greimas pasakojo, kad didžioji lūšių dalis išgyveno, buvo tik keli nelaimingi atvejai.

„Tik viena lūšis iš 18-os į buvo paleista be telemetrinės apykaklės. Jos veikė metus, o kartais ir ilgiau. Per tą laiką viena lūšis krito dėl kirmėlių žarnyne. Lūšys itin jautrios joms, taip pat turėjo vieną lūšį pagauti ir užmigdyti“, – pasakojo E. Greimas.

Pastaroji nelaimėlė susilaužė koją ir, nebegalėdama susimedžioti grobio, pradėjo vagiliauti iš vienkiemio gyventojų – grobti vištas, susipjovė su šunimis.

„Lūšis patyrė atvirą kojos lūžį. Veterinarijos daktarai bandė nustatyti jo priežastį, bet žaizdos būklė jau buvo bloga ir jiems tai nepavyko. Turime tris versijas. Lūšis ilgai vaikščiojo palei vieną upelį ir medžiojo bebrus. Ji galėjo pakliūti į senus spąstus ir susižaloti bandydama ištrūkti. Ją taip galėjo kliudyti automobilis, o mažiausiai tikėtina versija, kad ją pašovė brakonierius“, – sakė fondo direktorius.

E. Greimo žiniomis, likusios 16 lūšių išgyveno. Tai jau didelis laimėjimas, nes pagal Aplinkos ministerijos, kuri inicijavo projektą, reikalavimus, sėkmingas lūšies paleidimas laikomas, jei laisvėje ji išgyveno dvi savaites. Projekto finansavimas baigėsi, tačiau fondas pasiryžęs tęsti savo pradėtą darbą ir jau vasaros pradžioje planuoja į laisvę paleisti dar penkias lūšis.

„Mes esame pasižadėję tęsti projektą dar penkerius metus. Dauguma veisėjų gavo pradinę finansinę injekciją ir galėjo pasistatyti adaptacinius voljerus. Didžiuliuose voljeruose lūšys pratinamos prie gamtos, prie gyvo maisto, joms sukuriamos sąlygos nematyti žmonių. Darbas kaip ir įsibegėjo ir mes nenorime jo nutraukti“, – sakė E. Greimas.

Lūšys yra vienišės. Jos vaikšto po vieną, joms reikia didelių teritorijų, tačiau jų katiniškos savybės – efektyvumas ir šaltakraukiškumas, kompensuoja jų mažą skaičių reguliuojant gyvūnų populiacijas.

Pastaraisiais metais Lietuvoje pagausėjo bebrų. Jie tvenkia upelius, gadina melioracijos įrenginius – rausia sankasas, užverčia pralaidas ir gadina sausinimo sistemas. Pasėlius, jaunuolynus semia vanduo, didėja drėgmė miškuose. Griovimais bebrų architektūros užmojų nesustabdysi. Jie itin darbštūs ir nesunkiai atkuria savo įrengimus. Būtent čia ir pasitarnautų lūšys.

„Jei katinui pelė yra grobis, tai lūšiai bebras yra pelė. Šiandien bebrų populiacija yra išsikerojusi. Jų gali būti apie 100 000, labai didelis skaičius ir jie pridaro daug bėdos ūkininkams, o lūšys reguliuoja būtent bebrų populiaciją“, – pasakojo E. Greimas.

Pagrindiniais miško plėšrūnais laikomi vilkai, tačiau bebrai jiems yra itin nepalankus grobis. Vilkai medžioklėje naudoja kolektyvinę strategiją. Vieni užvaiko gyvūną, kiti jo laukia pasaloje. Bebrai savo įpročiais ir gyvenama vieta yra netipiškas vilkų grobis. Tuo tarpu individualistės lūšys neturi problemų praleisti valandų valandas tykant šių graužikų.

Žinoma, lūšys neatsisako pasmaguriauti ir kanopiniais gyvūnais ir medžiodamos silpniausius jų atstovus prisideda prie miško sanitarijos ir natūralios atrankos.

Visgi, nepaisant gausybės riebių bebrų Lietuvoje, lūšys nyksta ir yra įrašytos į Raudonąją knygą. Pažeidžiamiausios jos kol dar jaunos, o pavojų joms kelia ne tik įspūdingo trofėjaus įsigeidę brakonieriai, bet ir kiti gyvūnai.

„Labai didelis jauniklių mirtingumas. Jiems labai kenkia ramybės trikdymas – miško darbai. Pradėję keliauti iš vienos vietos į kitą lūšiukai tampa lengvu grobiu priešams – krankliams, varnoms, vilkams, kurie yra pagrindiniai jų konkurentai gamtoje. Jauniklių mirtys yra pagrindinis trikdys šios populiacijos augimui“, – pasakojo E. Greimas.

Kaip lūšys reaguoja į miškininkystę, E. Greimas galėjo išvysti savo akimis.

„Planinės ekonomikos laikais miškai buvo kertami kitaip nei dabar. Brigada kirsdavo tik vieną miško dalį, vėliau persikeldavo į kitą. Dabar daugybė privačių sklypų ir miško darbai vyksta visur vienu metu. Mes nesupratome kodėl lūšis pasitraukė iš stirnomis gausaus 200 hektarų ploto miško. Nuvykus paaiškėjo – visame miške vyko darbai“, – kalbėjo fondo direktorius.

Projektas „Aplinkosauga“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pablo Escobaro našlė: buvau paralyžiuota iš baimės ir kaip moteris, ir kaip mama (10)

„Nesu tikra, ar Pablas mirdamas suvokė, kiek iš tikrųjų žalos padarė. Dabar paprašyčiau jo,...

Nufilmuota: Rusijos ir JAV pajėgos aiškinasi santykius Sirijoje (125)

Viename iš Sirijos kelių buvo nufilmuotas incidentas, įvykęs tarp Rusijos ir JAV šarvuotų...

Kraupiai nužudytos Strazdauskaitės byla – baigta: pusbroliai savo kaltę pripažįsta tik iš dalies (103)

Kauno apygardos teismas penktadienį baigė nagrinėti didelio atgarsio sulaukusią jaunos...

Piktnaudžiaujate aikštele prie namų? Jūsų automobilis gali būti konfiskuotas (245)

Prie namų laisvos vietos automobiliui pastatyti nerandantys miestiečiai gali kaltinti...

Viceministras: šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 žmonių, su kuriais kasdien bendraujama dėl koronaviruso

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos viceministras Algirdas Šešelgis informavo, kad šiuo metu...

„Baskonia“ vedlys gyrė Ulanovą ir pliekė išsiblaškiusius saviškius: gynėmės tik 28 minutes (3)

Vitorijos „Baskonia“ (9/16) strategas Duško Ivanovičius po pralaimėjimo 60:74 Kauno...

Aktorė Emilija Latėnaitė-Bieliauskienė pažėrė argumentų, kodėl skiepija savo vaiką: nenoriu, kad jis patirtų tai, ką teko išgyventi man (3)

Ar tikrai visuomenės primestomis normomis ir skiepų nauda tiki tik „avys“? Sėkmingi, protingi...

Nuo koronaviruso mirė vesti besiruošęs jaunas kinų gydytojas (13)

Nuo koronaviruso mirė epidemijos protrūkio epicentre Uhane dirbęs 29-erių gydytojas. Jis tapo...

Vairuotojai rado priešnuodį prieš trikojus – susidomėjimas išaugo kartais (478)

Vairuotojų tarpe paniką sukėlę trikojai greičio matuokliai gali tapti nebe tokie veiksmingi, kaip...

Liaupsės ne tiems: Kuodis apie vieną svarbiausių šalies mokesčių ir tikruosius jo mokėtojus (10)

Su PVM (pridėtinės vertės mokesčiu) susiduriame beveik kasdien – jo eilutę dažniausiai...

|Maža didelių žinių kaina