aA
Niekas tiksliai nežino, kiek Lietuvoje gyvena lūšių. Pesimistai šių vaiduokliškų pasalūnių suskaičiuoja tik keliolika, o oficialiais skaičiavimais Lietuvoje jų gali gyventi tarp 50 ir 200. Garantuoti galima tik dėl keliokos Lietuvos Gamtos fondo į laisvę paleistų lūšių, kurios ne tik žavios katės, bet ir gyvybiškai svarbios reguliuojant visą Lietuvos ekosistemą.
Kauno zoologijos sodo lūšų šeimyna pagausėjo dviem mažyliais
Kauno zoologijos sodo lūšų šeimyna pagausėjo dviem mažyliais
© GRYNAS

Lietuvos Gamtos fondas per trejus metus vykdytą projektą į miškus paleido 18 šių didžiųjų kačių. Didžiuma jų – žemaitės. Veistos Telšių urėdijos žverinčiuje, Kelmės rajono medžiotojo Petro Adeikio voljere, Klaipėdos zoologijos sode, taip pat dalis lūšiukų gimė Kauno zoologijos sode.

Fondo vykdantysis direktorius Edmundas Greimas pasakojo, kad didžioji lūšių dalis išgyveno, buvo tik keli nelaimingi atvejai.

„Tik viena lūšis iš 18-os į buvo paleista be telemetrinės apykaklės. Jos veikė metus, o kartais ir ilgiau. Per tą laiką viena lūšis krito dėl kirmėlių žarnyne. Lūšys itin jautrios joms, taip pat turėjo vieną lūšį pagauti ir užmigdyti“, – pasakojo E. Greimas.

Pastaroji nelaimėlė susilaužė koją ir, nebegalėdama susimedžioti grobio, pradėjo vagiliauti iš vienkiemio gyventojų – grobti vištas, susipjovė su šunimis.

„Lūšis patyrė atvirą kojos lūžį. Veterinarijos daktarai bandė nustatyti jo priežastį, bet žaizdos būklė jau buvo bloga ir jiems tai nepavyko. Turime tris versijas. Lūšis ilgai vaikščiojo palei vieną upelį ir medžiojo bebrus. Ji galėjo pakliūti į senus spąstus ir susižaloti bandydama ištrūkti. Ją taip galėjo kliudyti automobilis, o mažiausiai tikėtina versija, kad ją pašovė brakonierius“, – sakė fondo direktorius.

E. Greimo žiniomis, likusios 16 lūšių išgyveno. Tai jau didelis laimėjimas, nes pagal Aplinkos ministerijos, kuri inicijavo projektą, reikalavimus, sėkmingas lūšies paleidimas laikomas, jei laisvėje ji išgyveno dvi savaites. Projekto finansavimas baigėsi, tačiau fondas pasiryžęs tęsti savo pradėtą darbą ir jau vasaros pradžioje planuoja į laisvę paleisti dar penkias lūšis.

„Mes esame pasižadėję tęsti projektą dar penkerius metus. Dauguma veisėjų gavo pradinę finansinę injekciją ir galėjo pasistatyti adaptacinius voljerus. Didžiuliuose voljeruose lūšys pratinamos prie gamtos, prie gyvo maisto, joms sukuriamos sąlygos nematyti žmonių. Darbas kaip ir įsibegėjo ir mes nenorime jo nutraukti“, – sakė E. Greimas.

Lūšys yra vienišės. Jos vaikšto po vieną, joms reikia didelių teritorijų, tačiau jų katiniškos savybės – efektyvumas ir šaltakraukiškumas, kompensuoja jų mažą skaičių reguliuojant gyvūnų populiacijas.

Pastaraisiais metais Lietuvoje pagausėjo bebrų. Jie tvenkia upelius, gadina melioracijos įrenginius – rausia sankasas, užverčia pralaidas ir gadina sausinimo sistemas. Pasėlius, jaunuolynus semia vanduo, didėja drėgmė miškuose. Griovimais bebrų architektūros užmojų nesustabdysi. Jie itin darbštūs ir nesunkiai atkuria savo įrengimus. Būtent čia ir pasitarnautų lūšys.

„Jei katinui pelė yra grobis, tai lūšiai bebras yra pelė. Šiandien bebrų populiacija yra išsikerojusi. Jų gali būti apie 100 000, labai didelis skaičius ir jie pridaro daug bėdos ūkininkams, o lūšys reguliuoja būtent bebrų populiaciją“, – pasakojo E. Greimas.

Pagrindiniais miško plėšrūnais laikomi vilkai, tačiau bebrai jiems yra itin nepalankus grobis. Vilkai medžioklėje naudoja kolektyvinę strategiją. Vieni užvaiko gyvūną, kiti jo laukia pasaloje. Bebrai savo įpročiais ir gyvenama vieta yra netipiškas vilkų grobis. Tuo tarpu individualistės lūšys neturi problemų praleisti valandų valandas tykant šių graužikų.

Žinoma, lūšys neatsisako pasmaguriauti ir kanopiniais gyvūnais ir medžiodamos silpniausius jų atstovus prisideda prie miško sanitarijos ir natūralios atrankos.

Visgi, nepaisant gausybės riebių bebrų Lietuvoje, lūšys nyksta ir yra įrašytos į Raudonąją knygą. Pažeidžiamiausios jos kol dar jaunos, o pavojų joms kelia ne tik įspūdingo trofėjaus įsigeidę brakonieriai, bet ir kiti gyvūnai.

„Labai didelis jauniklių mirtingumas. Jiems labai kenkia ramybės trikdymas – miško darbai. Pradėję keliauti iš vienos vietos į kitą lūšiukai tampa lengvu grobiu priešams – krankliams, varnoms, vilkams, kurie yra pagrindiniai jų konkurentai gamtoje. Jauniklių mirtys yra pagrindinis trikdys šios populiacijos augimui“, – pasakojo E. Greimas.

Kaip lūšys reaguoja į miškininkystę, E. Greimas galėjo išvysti savo akimis.

„Planinės ekonomikos laikais miškai buvo kertami kitaip nei dabar. Brigada kirsdavo tik vieną miško dalį, vėliau persikeldavo į kitą. Dabar daugybė privačių sklypų ir miško darbai vyksta visur vienu metu. Mes nesupratome kodėl lūšis pasitraukė iš stirnomis gausaus 200 hektarų ploto miško. Nuvykus paaiškėjo – visame miške vyko darbai“, – kalbėjo fondo direktorius.

Projektas „Aplinkosauga“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pati išgyvenusi pragarą, perspėja kitus: į mokyklas įsileido sektą, sąraše – ir prestižinės ugdymo įstaigos (240)

Iš pradžių viskas prasideda nuo nekaltai atrodančių kvėpavimo, jogos ir meditacijos pratimų....

Lietuviai dėl atostogpinigių nepersistengia: gerai gyvename, kai nebereikia galvoti apie 10 eurų (56)

Tinkamai pasirinkus atostogų laiką, galima gauti didesnį atlyginimą, nes atostoginiai pinigai...

Koronavirusui sparčiai plintant už Kinijos ribų, mirčių skaičius toliau auga Italijoje uždaromi miesteliai; papildyta (81)

Kinijoje mirusiųjų nuo naujojo koronoviruso infekcijos pirmadienį padaugėjo iki 2 592,...

Orai: ciklonai apsiraminti nežada (8)

Pirmadienį vėjas rims. Tik kai kuriuose rajonuose vakarinių krypčių vėjo gūsiai užsiliks iki...

Susirgus įprastos mitybos taisyklės negalioja: dietistė įvardijo, kokios klaidos tik apsunkins savijautą (19)

Sergančiųjų gripu vis daugėja, o peršalimo simptomai – itin dažni palydovai visą žiemą....

Kinų bendrovės: mes neišgalime mokėti darbuotojams (42)

Vis daugiau privačių kinų bendrovių mažina atlyginimus, vėluoja sumokėti algas arba apskritai...

Plokščios Žemės šalininką pražudė savadarbė raketa: norėjo savomis akimis „patikrinti“ planetos apvalumą (28)

Vienas Kalifornijos gyventojas, sakęs, kad nori nuskristi iki kosmoso pakraščio ir savomis akimis...

Vyrą Vidą palaidojusios Rimos Antonovienės gyvenime netrūksta permainų (48)

Neseniai vyro Vido Antonovo netekusi Rima Antonovienė sako, kad pokyčių jos gyvenime netrūksta....

Fatima Bhojani

Sėkmės istorija valstybėje, kurioje sėkmės istorijų reta

Kaip atgijo Talibano nuniokotas Svato slėnis.

Sabonio dvigubas dublis nepradžiugino skaudžiausią nesėkmę per 30 metų patyrusių „Pacers“ (6)

Košmarišką vakarą NBA pirmenybėse išgyveno Indianos „Pacers“ (33-23) ekipa. Indianapolio...

|Maža didelių žinių kaina