Gegužės 6 dieną prasidėjo „Tvoros“ akcija. Jos metu bus tikrinamos ežerų pakrantės, o jas aptvėrusių sklypų savininkų bus prašoma susimokėti už gamtai daromą žalą.
Pagal papildytą Saugomų teritorijų įstatymą pakrantėse esančių tvorų kontrolė taps paprastesnė. Dėl biurokratinių procedūrų, norint nugriauti neleistinai pastatytą tvorą, prireikdavo ištisų mėnesių. Teismai, ekspertizės, griovimai, išieškojimai – Aplinkos ministerija rado paprastesnį sprendimą.
Nuo gegužės pirmos tvora pakrantėje yra traktuojama kaip žalos gamtai darymas, todėl nuolat kapsintis žalos atlyginimas privers pačius tvorų savininkus nusigriauti tvoras.
Visgi, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis duoda laiko pasitaisyti savavališkai apsitvėrusiems tvoromis.
„Visoje Lietuvoje vykdysime reidus. Įspėsime įstatymui nusižengiančius gyventojus, kad jie per mėnesį susitvarkytų savo tvoras. Po mėnesio bus raštiškas įspėjimas ir bus nustatinėjimas žalos dydis“, – sakė ministras.
Ministerijai nereikės rūpintis nei teisinėmis procedūromis, nei griovimais. Tik absurdiškai turtingi žemvaldžiai galės sau leisti turėti tokias tvoras. Laikyti metrą tvoros pakrantės apsaugos zonoje kiekvieną mėnesį kainuos 500 litų.
„Mes griovimais neužsiimsime, mes prašysime, kad jie mokėtų pinigus už žalos atlyginimą. Praėjimas pakrante turi būti bent po penkis metrus iš kiekvienos sklypo pusės. Jei jo nebus, kas mėnesį reikės atlyginti žalą gamtai – 5000 litų. Žinoma, žmonės galės gyventi kaip gyvenę, bet ir turės mokėti atitinkamas pinigų sumas“, – kalbėjo V. Mazuronis.
Aptvertos pakrantės iki šiol buvo neišsprendžiama problema. Viena tų, kur susiduria Konstitucijoje garantuojama teisė į nuosavybę ir viešasis interesas.
„Čia vienas iš tų klausimų, kurių jau dvidešimt metų neišsprendžiame. Vandens telkiniai nėra savininkų nuosavybė. Mano giliu įsitikinimu kažkada neteisingai padarytas žemės privatizavimas, bet nieko dabar nepakeisi. Čia revoliucijų ar nacionalizavimų nepadarysi. Skatinsim ardyti tvoras ekonominėmis priemonėmis“, – kalbėjo ministras.
Pasak ministro, dėl tvorų kenčia ne tik gamtos mylėtojai, o žala gamtai nėra išgalvota ir nėra dirbtinis pretekstas sutramdyti sklypų savininkus.
„Ir ežiai, ir stirnos negali laisvai judėti. Čia kalbama ne tik apie tvoras, bet bet kokias kliūtis – gyvatvores, spygliuotą vielą ir panašiai. Šiandien mes turim įstatymus, pagal kuriuos turi būti praeinama laisvai“, – sakė ministras.
Ministras neužsimojo prispausti žemių savininkus po padu. Įstatymas parengtas taip, kad ne viena pusė nebūtų nuskriausta.
„Žmonės, kurie vaikščios pagal tuos telkinius, turės būti pagarbūs žemės savininkų atžvilgiu. Būna – atvažiuoja, pasistato palapines, leidžia muziką ir palieka šiukšles išvažiuodami“, – kalbėjo V. Mazuronis.
Su šiukšlėmis pakrantėse rimtai kovojama jau kuris laikas. Nuo praeitų metų žvejai privalo susirinkti ne tik savo šiukšles, bet ir kitų žvejų paliktas 5 metrų spinduliu nuo savo meškeriojimo vietos. Tokią pat praktiką bus siūlomą įteisinti ir poilsiautojų atžvilgiu, nors sklypų savininkai gali jaustis ramiai šiuo klausimu – niekas neleis jų pašonėje daryti iškylų.
„Kažkas bando šaržuoti. Sako, kad nebus galima net įbristi į vandenį. Bus galima. Ir įbristi, ir nusimaudyti, bet ilgesniam laikui užsibūti ne. Negalima daryti pliažo, kurti stovyklos be susiderinimo su savininku“, – sakė ministras.
Anot V. Mazuronio, atlaisvinti pakrantes tėra pirmas žingsnis. Ministerija ketina ieškoti būdų, bendradarbiauti su savivaldybėmis ir bandyti išpirkti kuo daugiau žemių aplink vandens telkinius ir kurti rekreacinę infrastruktūrą.