aA
„Atsiprašau – mes paprastų dalykų nedarome“, - sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto direktorius Sigitas Tamulevičius. KTU „Santakos“ slėnyje gimsta tokie projektai, kuriais domisi NASA ir prestižinės Japonijos mokslo įstaigos. Tačiau Lietuvos verslininkai į naujos kartos mokslą žiūri pakankamai įtariai.
 KTU Mokslo ir technologijų centras ir Technologinio verslo inkubatorius
KTU Mokslo ir technologijų centras ir Technologinio verslo inkubatorius
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Kas trukdo sulaužyti stereotipus ir žengti į naujos kartos verslą? DELFI pasidomėjo, kokie projektai gimsta didžiausiame ir brangiausiame Lietuvoje KTU „Santakos“ slėnyje.

Sėkmės istorijos įkvepia

„Santakos“ slėnis duris atvėrė praėjusių metų pabaigoje. KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro direktorius Edmundas Šalna įsitikinęs, kad dabar svarbiausia sulaužyti vyraujančią pasenusią nuomonę apie mokslininkus.

„Pirmiausia reikia pasitikėjimo iš verslo pusės. Truputėlį verslo įmonės prisibijo. Žinote, dar likęs senas senovinis stereotipas: na ką tie mokslininkai – žiūri tik savo darbus ir to ko reikia jie mums tikrai nepadarys. Tačiau mes laužome stereotipus, nes turime vis daugiau ir daugiau sėkmės istorijų. Galime pasakyti, kad konkreti įmonė su konkrečiu mokslininku sukūrė konkretų produktą. Tai yra tikrai didelė vertė. Kaip pavyzdys galėtų būti mūsų realaus laiko kompiuterinių sistemų centras, kuris su viena bendrove padarė valdymo modulį pramoniniams šaldytuvams. Labai geras sėkmės pavyzdys“, - DELFI teigė E. Šalna.

Kiti Lietuvoje esantys Slėniai svarsto, kad išsilaikymas būtų pakankamai geras rezultatas. Tačiau „Santakos“ vadovas sau kelia ambicingus tikslus.

„Tikrai esu įsitikinęs, kad Slėnis atsipirks. Tiesiog tai yra ilgalaikė investicija ir tai mūsų skaičiavimais yra 15 metų. Po 15 metų turėtų Slėnis atsipirkti“, - sako E. Šalna.

Mokslininkai savo darbą padaro

Visame pasaulyje Slėniai susiduria su ta pačia problema – mokslininkų išradimų komercializacija. Šiuo atveju mokslininkai savo darbą padaro iki pat pabaigos.

„Yra visa eilutė nuo mokslinės idėjos iki produkto, kurį jūs padedate ant stalo ir juo prekiaujama. Tam reikalingi bandymai ir panašiai. Sakykime taip: prototipą mes turime. Dabar reikia investicijų, kad būtų galima jį tiražuoti – čia jau ne mokslininkų darbas. Kažkas turi prisiimti riziką – tai vėlgi ne mokslininkų darbas. Aišku, mes visame tame dalyvaujame, bet šiai dienai mes padarėme tai, ką privalo padaryti mokslininkas – pats aukščiausias lygis yra prototipo sukūrimas“, - sako habil. dr., prof. S. Tamulevičius.

„Santakos“ slėnyje jau veikia „vieno langelio“ sistema. Netrukus apie ją bus galima sužinoti daugiau.

„Turime „vieno langelio“ principą. Tai yra interneto svetainė, kurioje matyti, kokią mes įrangą turime, kokias paslaugas mes galime suteikti, įrangos aprašymas. Taip pat yra užklausų formos – verslui tereikia įrašyti užklausą ir atsiųsti mums. Toliau mūsų žmonės sukontaktuos ir su verslininkais, ir su mokslininkais, suderins sąlygas, suderins darbus. Galbūt trūksta informacijos išviešinimo, kad informacija pasiektų kiekvieną verslo įmonę. Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais planuojama plačią kompaniją, kad visiems pasakytume, jog mes galime, jog mes turime labai paprastą įrankį, o jums tereikia žinoti vieną internetinį adresą“, - DELFI teigė E. Šalna.

Susidomėjimas nuo Šveicarijos iki Japonijos

Nors „Santakos“ slėnis duris atvėrė vos prieš 7 mėnesius, čia įsibėgėja eilė itin sudėtingų projektų. Vienas iš pavyzdžių - aukšto našumo nanodalelių manipuliavimo įrenginys.

„Šio įrenginio pagalba iš koloidinių tirpalų, tai yra tirpalas, kuriame yra nanodalelės, išdėliojamas tvarkingas piešinys. Tam, kad tą tvarkingą piešinį sudėlioti, pirmiausiai reikia jį pasidaryti, reikia mokėti. Mes turime tas technologijas. Tos vadinamos kaukės piešinį parinkus nanodaleles galima sudėlioti į tam tikrą piešinį. Tai dar viena apsaugos priemonė, kurią planuojama dėti ant ypatingai brangių daiktų, prekių“, - aiškina prof. S. Tamulevičius.

Planuojama, kad šis įrenginys galėtų pasitarnauti dedant specialius ženklus ant itin brangių šveicariškų laikrodžių.

„Jis atrodytų kaip labai mažas lipdukas – vos keleto milimetrų dydžio, taškelio dydžio. Jis uždedamas specifinėje vietoje. Šis ženklas naudojamas identifikavimui, kad tai būtent tas daiktas ir jis yra autentiškas. Tai yra vienas iš galimų taikymo būdų. Kitas dalykas – optinės struktūros. Joms reikalingos tvarkingai išdėliotos nanodalelės. Tai vadinamos fotoninės struktūros. Taip pat kalbėjome apie sustiprintą Ramano sklaidą. Jei nanodalelės yra tvarkingai išdėliotos, tai ten galima padėti medžiagą, molekulę, kurią jūs norite identifikuoti, tai ji yra naudojama kaip pagrindas“, - DELFI teigia prof. S. Tamulevičius.

Mokslininkas teigia, kad vienas iš didžiausių įrenginio privalumų - universalumas.

„Mes kalbame ne šiaip sau apie nanodaleles, o apie nanodalelelių tvarkingą rinkinį ir jo galimą taikymą. Tai tas prietaisas ir skirtas nanodalelių išdėliojimui. Ten taip pat sumontuotas didelės skiriamosios gebos mikroskopas. Nanodalelių su juo nematome, bet jei dirbame su keliais šimtais nanometrų, tai tas prietaisais yra universalus – su juo galima dėlioti ir nanometrines, ir mikrometrines daleles. Jis tam puikiausiai tinka“, - sako profesorius.

Prietaiso kūrimas finasuotas ES lėšomis. Jame panaudotas standartinis mikroskopas, visos kitos dalys – KTU mokslininkų kūrinys. S. Tamulevičius įsitikinęs, kad trūksta labai nedaug, kad šis įrenginys pasiektų rinką, o juo jau domisi Japonijos mokslo įstaigos.

„Mes konstravome mechaninę dalį, elektroninę dalį, programinę įrangą ir viską surinkome į vieną vietą. Galų gale mes turime prietaisą. Mes turime parodyti jo galimybes. Pirmas atsakas į tai, ką mes turime, jau yra. Susidomėjo Nacionalinis Japonijos medžiagų mokslo institutas. Tai yra pati prestižiškiausia Japonijos mokslo įstaiga, kuri dirba medžiagų moksle ir inžinerijoje. Jiems reikia tvarkingai išdėstytų nanodalelių įvairioms reikmėms. Viena kaip minėjau yra Ramano sklaida. Kita – fotosintezei“, - sako profesorius.

Dar vienas „Santakoje“ gimęs projektas – sudėtingas įrenginys, kuriam naudojama deimantiškoji anglis.

„Vienas iš prietaisų – optinis jutiklis, biojutiklis. Tai toks jutiklis, kuris suderinamas su biologine aplinka. Jis gali dirbti bet kokioje aplinkoje – kraujyje, seilėse. Gali dirbti agresyvioje aplinkoje – šarmuose, rūgštyse. Mes padarėme pilną prietaisą, kurį lygiai taip pat galime pasiūlyti rinkai – galime padaryti kopiją, galime tiražuoti. Taip, tokių prietaisų rinkoje yra, bet tai, ką mes siūlome, yra keliom eilėm gudresnis, nei yra rinkoje. Jei yra žmonės, kurie supranta to svarbą ir mato, kad iš to galima daryti verslą, mes galime padaryti, pagaminti, parduoti“, - sako prof. S. Tamulevičius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Delfi PliusVladimiras Laučius

Ukrainos politologas: konflikte su Ukraina Rusija yra grobis

Baigiantis karui Ukrainoje, Vakaruose turėtų formuotis nauja saugumo sąjunga, kurią sudarytų JAV...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Iš Barščio nusipirko ne tik „Kauno grūdus“, bet ir keturias problemas: prasidėjus karui skuba atsikratyti

Praėjusiais metais Lietuvą sudrebino įspūdingas sandoris – „ Linas Agro Group “ už 73 mln....

Karas Ukrainoje. Ukrainoje pratęsta karinė padėtis, uždrausti simboliai „Z“ ir „V“ per sprogimą sunkiai sužeistas Maskvos paskirtas Zaporižios miesto vadovas (7)

Ukraina atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų ir pareiškė, kad nesutiks su...

Sinoptikai nurodė, kada vėl sulauksime šilumos: savaitės viduryje orai keisis

Šiandien Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Dangų dengs pakankamai storas debesų...

Gydytojas atsakė, ar gali išsivystyti alkoholinė kepenų cirozė per porą mėnesių

Kepenų cirozė yra lėtinė liga, kai pažeistų kepenų ląstelių vietą užpildo jungiamasis...

Verslas PliusBloomberg News

Netikėtas žingsnis Kinijoje: technologijų įmonėms – viltis dėl mažesnio reguliavimo

Kinijos aukšto rango ekonomikos pareigūnas žengė neįprastą žingsnį ir viešai pademonstravo...

Delfi PliusVaidas Saldžiūnas

Kaip pralaužti Rusijos blokadą Ukrainoje: dėl bado grėsmės Vakarai gali ryžtis ir ypač rizikingam planui

Ko neprivertė karas, privers badas. Tokių svarstymų – vis daugiau, mat Rusijos agresija prieš...

„Tokia mano istorija“: daugybę kartų girtas prie vairo įkliuvęs Viktoras dėkoja, kad pagaliau buvo įkalintas (4)

„Kai pirmus kartus ėjau į teismą, bijojau, bet po to baimė dingo – jeigu prieš tai manęs...

Amerikiečiai negali patikėti, kaip pigu Lietuvoje: tai svajonių šalis! (8)

Verkiantiems dėl Lietuvoje beprotišku greičiu kylančių kainų reikėtų nuvykti į Kaliforniją...

Šiluvoje užuovėją nuo karo radusi Tatyana dirba piligrimų centre ir taip maldo ilgesį Ukrainoje likusiai šeimai – anūkui vos 3 mėnesiai

Nors Lietuvos šventvietė Šiluva garsėja kaip traukianti religines bendruomenes, ji apjungia visus...