„Daržovės yra pagrindinis vitaminų, mūsų organizmui reikalingų mineralų ir skaidulų šaltinis. Be to, jei valgome užtektinai daržovių, vadinasi, mažiau suvalgome kitokio – kaloringo maisto ir kartu gauname daugiau energijos“, – kalba K. Jasmontienė ir apgailestauja, kad iš tiesų lietuviai daržovių suvalgo žymiai mažiau, negu rekomenduoja.
Trečdalis (34 proc.) minėtos apklausos respondentų mano, kad daržovių reikėtų valgyti 1 porciją (kartą) per dieną. Pusė (49 proc.) apklaustųjų laikosi nuomonės, kad daržoves reikėtų valgyti dažniau – 3 porcijas (kartus) per dieną. 11 proc. – 5 porcijas (kartus) per dieną.
Iš tiesų rekomenduojama dienos norma – 300–400 g, tačiau kartais pateikiamas normatyvas kasdien suvalgyti po 500 g vaisių ir daržovių kartu. K. Jasmontienė pataria tokia rekomendacija nesivadovauti: „Nebus gerai, jei per dieną suvalgysite pusę kilogramo obuolių, o remiantis tokia rekomendacija neretai taip ir nutinka. Tiesa, kad daržovėse ir vaisiuose yra didelis skaidulų kiekis, tačiau nepamirškite, kad pastaruosiuose – ir daug fruktozės. Tad jei apie daržoves sakoma, kad jų suvalgyti reikia 300 g ar daugiau, kalbant apie vaisius, pageidautina, kad tas kiekis ir būtų lygus 300 g. Daugiau nei 300–400 g vaisių suvalgyti nerekomenduotina.“
Gydytoja skaičiuoja, kad jei vidutinis agurkas sveria apie 100 g, vadinasi, būtų gerai per dieną suvalgyti tris agurkus. Tačiau skubiai atkreipia dėmesį – negalima pamiršti ir įvairovės. Pavyzdžiui, pageidautina, kad pasirinktumėte vieną agurką, vieną pomidorą ir vieną papriką, geriausia – geltoną, kad racione atsirastų skirtingų spalvų. Kuo daugiau spalvų mūsų lėkštėje, tuo didesnį maistinių medžiagų spektrą gausime, primena K. Jasmontienė.
Kalbant apie daržovių įvairovę verta išskirti taip lietuvių mėgstamas bulves. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad netgi mitybos piramidėje jos yra priskiriamos ne prie daržovių, o prie angliavandenių, be to, jos pasižymi dideliu kiekiu krakmolo, tad vis dėlto šių daržovių reiktų valgyti saikingiau. Taip pat nereikėtų valgyti labai didelio kiekio burokėlių, saldžiųjų bulvių.
Labai svarbu, anot jos, atsižvelgti į sezonus. Jei vasarą dominuoja šviežios sodo ir daržo daržovės, lapinės salotos, tai žiemą atsigręžkime į raugintas, marinuotas, troškintas daržoves. Žinoma, norint gauti naudingų maistinių medžiagų reikia pasirūpinti, kad daržovės nebūtų pervirtos, perkeptos ar neskęstų nesveikame marinate.
Gydytoja neišskiria nė vienos neva supergalių turinčios daržovės. „Sveikatai naudingiausia, jei valgome įvairias daržoves. Pliusų turi kiekviena jų – jei brokolis pasižymi vienomis savybėmis, kita daržovė gali pasiūlyti kitų. Žinoma, rinkdamiesi galime atsižvelgti į tam tikrus poreikius, tarkim, jei yra geležies deficitas ar vargina vidurių užkietėjimas“, – aiškina K. Jasmontienė.
Beveik pusė apklausos (49 proc.) respondentų mano, kad šviežiai spaustų, nesaldintų sulčių maistingumas atitinka tokį pat šviežių daržovių ir vaisių kiekį. Vis dėlto gydytoja įspėja pernelyg tokiais kokteiliais nesižavėti. „Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, tam tikriems ligoniams, tai išties parankus būdas, kaip pateikti daržovių ar vaisių, tačiau viskas, kas sutrinta, kas pereina per mechaninį apdorojimą, savo maistine verte yra prastesni nei paprastas vaisius ar daržovė – tiek vitaminų, tiek skaidulų prasme. Kitas dalykas – kokteiliuose gerokai didesnis glikemijos indeksas“, – kasdien gerti kokteilių nerekomenduoja gydytoja.
