Lietuvos robotikos srityje yra sukurta nemažai pritaikomų sprendimų, kurių dalis tinka medicinai, prekybai ar pramonei.
robogultas RePoz, Rubedos sistemos nuotr.
© Organizatorių nuotr.

Apie savo ir kitų mokslininkų pasiekimus robotikoje pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto profesorius, su robotikos įmone „Rubedo sistemos“ dirbęs Tomas Krilavičius.

„Mes turime porą labai praktinių robotinių projektų kartu su „Rubedos sistemomis“. Vienas yra pritaikomas medicinoje, tai – robotizuotas gultas, kuris yra naudojamas radijo terapijoje gydant vėžinius susirgimus“, - pasakojo T. Krilavičius.

Roboto „RePOZ“ (angl. santrumpa Respiratory Motion Compensation – liet. Judėjimo kvėpuojant kompensatorius) tikslas – užtikrinti efektyvesnį gydymą.

„Jo idėja gana paprasta ir skirta išspręsti aktualią problemą: kai švitini plaučių sritį, žmogus kvėpuoja ir visi augliai juda, tad apšvitinama ir kur reikia, ir kur nereikia. Mes kartu su įmone sukūrėme sprendimą, kuris kilnoja ligonį taip, kad jam kvėpuojant auglys būtų toje pat vietoje, t. y. kompensuotų kvėpavimą“, - kalbėjo T. Krilavičius.

robogultas RePoz, Rubedos sistemos nuotr.
robogultas RePoz, Rubedos sistemos nuotr.
© Organizatorių nuotr.

Pašnekovas paaiškina, kad sprendimas veikia tokiu principu: ant žmogaus stebėjimo ir gydymo seanso metu yra uždedami specialūs markeriai, kurie padeda sekti jo judėjimą dėl kvėpavimo, o mokslininkai iš gautų duomenų sugeba išskaičiuoti auglio judėjimą. Kartu auglio judėjimo trajektorija yra įrašoma ir specialiais prietaisais.

„Pavyzdžiui, pagal surinktus duomenis galima prognozuoti, kad po 300 milisekundžių auglys bus pajudėjęs, tad ir gultą reikia judinti į konkrečią pusę. Tokio sprendimo tikslas – švitinti tik auglį, o ne vietas šalia jo. Tiesa, ne visur ši metodika tinka, pavyzdžiui, prostatos judėjimas siejamas ne su kvėpavimu, o su žarnyno funkcijomis“, - paaiškino T. Krilavičius.

Pasak jo, šiuo metu gulto prototipas yra sukurtas ir įmonė jį yra pristačiusi gamintojams.

Projekto iniciatoriai - „Rubedo sistemos“, tyrimus atliko Vytauto Didžiojo universiteto ir Baltijos pažangių technologijų instituto mokslininkai. Robotizuoto gulto veikimo principus galima pamatyti video.

Pagalbininkas parduotuvėje

Dar vienas robotizuotas sprendimas – išmanus vežimėlis – asmeninis asistentas „Roboratai“. Projekto iniciatoriai - „Rubedo sistemos“, tyrimus atliko Vytauto Didžiojo universiteto, Baltijos pažangių technologijų instituto ir Kauno Technologijų universiteto mokslininkai.

„Esame sukūrę autonominę robotinę platformą, tai – važinėjantis robotas. Užduotis buvo sukurti robotą - vežimėlį, kuris nuvažiuotų, kur jam pasakai, arba sekiotų paskui žmogų, kai šis prie jo priėjęs specialiai pasisveikina“, - pasakojo T. Krilavičius.

roboratai, Rubedos sistemos nuotr.
roboratai, Rubedos sistemos nuotr.
© Organizatorių nuotr.

Vienas iš galimų pavyzdžių, kaip jį panaudoti, yra parduotuvėse: žmogus atėjo, pasisveikino su vežimėliu, o po to viso apsipirkimo metu vežimėlis seka paskui pirkėją po parduotuvę, tad žmogui nereikia jo stumdyti.

„Dabar šis robotas yra prototipo stadijoje, žinau, kad kai kurie jam pritaikyti sprendimai yra parduoti užsienyje, karinei pramonei, kelio planavimo ir sekimo funkcijoms“, - roboto pritaikomumą komentavo pašnekovas.

roboratai, Rubedos sistemos nuotr.
roboratai, Rubedos sistemos nuotr.
© Organizatorių nuotr.

Kuriant šio roboto prototipą buvo investuojama ir į jo dizainą. Kaip robotas juda galima pamatyti video.

Pramoninis robotas

Šiemet baigtas dar vienas tarptautinis roboto kūrimo projektas, kai robotas „ACAT“ buvo mokomas skaityti ir suprasti instrukcijas.

„Kartu su partneriais iš Vokietijos, Slovėnijos ir Danijos ėmėmės pramoninio roboto projekto. Paprastai gamyklose esantys robotai arba yra labai daug programuojami, kas brangiai kainuoja, arba jie yra žmonių darbo vietose ir su jais reikia atlikti veiksmus pagal specialias instrukcijas. Mūsų idėja buvo tokia: išmokyti robotus perskaityti žmogiškas instrukcijas ir jas realizuoti“, - paaiškina T. Krilavičius.

Pasak jo, toks robotas padidintų gamybos efektyvumą nereikalaudamas labai didelių investicijų.

robotas ACAT, Rubedos sistemos nuotr.
robotas ACAT, Rubedos sistemos nuotr.
© Organizatorių nuotr.

„Pavyzdžiui, kartą per savaitę nereikėtų tam tikrų veiksmų atlikti darbininkui, nes atvažiuotų robotas manipuliatorius, kuris darbą padarytų už jį. Galbūt šie robotai galėtų dirbti ir naktimis“, - svarstė T. Krilavičius.

Pasak pašnekovo, tokie robotai planuoti dviem scenarijams: gamyklai ir biocheminei laboratorijai, kur robotas pilstytų mišinius.

„Taip, toks robotas galėtų pakeisti žmones, bet iki galutinio praktinio jo pritaikymo dar reikia padirbėti, nes šie sprendimai nėra labai universalūs“, - kalbėjo mokslininkas.

Dirbdami su partneriais iš užsienio, mokslininkai pasidalino darbais pagal savo specializaciją, pavyzdžiui, Lietuvoje buvo sukurta teksto analizės posistemė, kuri tekste identifikuoja veiksmus, objektus, bei jų savybes, ir susieja su robotui žinomais veiksmais bei objektais.

„Sukūrę veiksmų rinkinius juos atiduodavome, o danai juos konvertuodavo į robotines programas“, - pavyzdį, kaip buvo dirbama su partneriais iš kitos šalies, pateikia T. Krilavičius.

Jis pasidžiaugė, kad Vytauto Didžiojo universitetas robotikos srityje turi gerą įdirbį su kalbos technologijomis ir analize.

„Mes sukuriame metodus, kurie užtikrina robotų veikimą. Dalis jų – programavimas, kita – matematika, formulės, naudojami įvairūs dirbtinio intelekto modeliai“, - paaiškino T. Krilavičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Linas Kojala. Nenurašykime Trumpo žodžių (87)

Vienas įdomiausių pirmadienio Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo aspektų buvo...

Artėja rizikingiausias Ignalinos AE uždarymo etapas: nežino, ką ras atidarę reaktorius (20)

2023 metams suplanuotas Ignalinos atominės elektrinės reaktorių išmontavimas iššūkiu bus ne...

Jau rugsėjį Lietuva gali turėt naują koaliciją (14)

Jau rugsėjį Lietuva gali turėti naują frakcijinę koaliciją – tai DELFI patvirtino „Tvarkos...

Įtemptame pokalbyje su amerikiečių žurnalistu – suirzęs Putinas atsisakė paimti dokumentą (21)

Po savo susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Helsinkyje ir po to surengtos bendros spaudos...

Naujausi reitingai parodė žmonių reakciją į reformas vidurvasarį (348)

Birželio pabaigoje Seime svarstant mokesčių ir pensijų reformas smuktelėjo jas parengusios...

Karių pasilinksminimas baigėsi mįslinga jauno vyro mirtimi (28)

Praėjusį savaitgalį sodyboje vykusios karių linksmybės baigėsi netikėta ir paslaptinga vieno...

Europa nesiveržia didinti gynybos finansavimo, nes turi buferį – Baltijos šalis? (200)

Baltijos šalims ir Lenkijai esant NATO , Vakarų šalyse mes esame traktuojami kaip buferis, kur...

Avarija Vilniuje: susidūrė 4 transporto priemonės, formuojasi spūstys (23)

Antradienį Vilniuje, Geležinio Vilko g., susidūrė 4 transporto priemonės. Pirminiais duomenimis,...

Gyvai / Sprendžia, kiek Pijus padėjo „valstiečiams“ ateiti į valdžią nuolat pildoma (113)

Vyriausioji rinkimų komisija ( VRK ) antradienio rytą ėmėsi iš esmės nagrinėti darbo grupės...

Ieva Narkutė: hormonai po gimdymo didžiausią įtaką padarė mano vyro gyvenimui, o ne kūrybai (9)

Dainininkė ir dainų autorė Ieva Narkutė -Šeduikienė (31) šiandien drąsiai į savo gyvenimo...