Daug dėmesio buvo skirta socialinei politikai ir verslumą skatinančioms regioninėms priemonėms.

ES investicijų regionuose nauda matoma plika akimi

Lietuvos regioninės politikos pagrindinis tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus ne tik tarp regionų, bet ir tarp jų gyventojų, taip skatinant tolygią bei tvarią plėtrą visoje šalyje.

2007–2013 m. laikotarpiu kovai su nedarbu, ekonomikos skatinimui ir miestų bei miestelių infrastruktūros sutvarkymui ir plėtrai buvo skirta 10,5 proc. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos, tai sudarė 718 mln. eurų.

Didžiausios investicijos buvo skirtos trijų tipų tikslinėms teritorijoms – savivaldybėms, kuriose buvo didžiausias santykinis nedarbas ir didžiausia dalis socialinės paramos gavėjų, lyginant su šalies vidurkiu, regioniniams ekonomikos augimo centrams – Alytui, Marijampolei, Mažeikiams, Tauragei, Telšiams, Utenai ir Visaginui, bei specifinių problemų turinčiam ūkio sektoriui – nuo didmiesčių nutolusioms kaimo vietovėms.

Šiandien tokių investicijų nauda matoma plika akimi. Pavyzdžiui, po Marijampolės miesto centrinės dalies sutvarkymo, Jonavos žemutinės dalies regeneravimo bei Zyplių dvaro Lukšių miestelyje rekonstrukcijos 81 proc. marijampoliečių, 50 proc. renovuojamų Jonavos daugiabučių, 84 proc. Lukšių miestelio gyventojų nurodė esantys patenkinti arba labai patenkinti dėl jų gyvenamojoje teritorijoje pastaraisiais metais vykdomų pokyčių.

Tačiau tikslinės investicijos byloja ne tik apie infrastruktūros gerinimą. Poveikio vietinei ir urbanistinei plėtrai vertinimas rodo, kad 2007–2013 m. ES struktūrinė parama 1,8 proc. punkto padidino Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir 1,5 proc. punkto sumažino nedarbo lygį – vidutiniškai sukurta ir išsaugota 13 tūkstančių darbo vietų, kas sudarė sąlygas regionuose palaikyti gana tolygų užimtumą ir gyventojų pajamas.

Naujoje finansinėje perspektyvoje – dėmesys gyventojų užimtumo didinimui

Algirdas Butkevičius
Ankstesniame finansiniame laikotarpyje daugiausia dėmesio buvo skiriama regionų infrastruktūros gerinimui, o naujoje perspektyvoje Vyriausybė akcentuos gyventojų užimtumo didinimą per investicijas ir verslo plėtrą. „Siekiame atgaivinti pramonės įmonių veiklą tose vietovėse, kuriose yra išlikusi, tačiau jau nenaudojama infrastruktūra, taip pat norime padidinti ūkinės veiklos įvairovę toliau nuo didmiesčių nutolusiuose miesteliuose, skatinti jų patrauklumą investicijoms“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Vyriausybės vadovas pažymi, jog Nacionalinės regioninės politikos priemonėms minėtu laikotarpiu finansavimas bus didesnis nei 2017–2013 m. „Per ateinančius metus skirsime 1,11 mlrd. eurų paramą sprendžiant nedarbo, verslo aplinkos gerinimo, investicijų pritraukimo bei kitas specifines problemas regionuose. Ši suma bus daugiau nei trečdaliu didesnė nei 2007–2013 m. periodu“, – teigia premjeras.

„ES struktūrinių fondų investicijos regionuose yra viena veiksmingiausių priemonių plėtoti ir stiprinti mūsų šalies tikslines teritorijas taip, kad jose pamažu nyktų socialiniai, ekonominiai ir kitokie skirtumai. Šio tikslo įmanoma pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant savivaldybėms ir verslui“, – sako Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė.

„Visose tikslinėse ir su jomis susietose teritorijose, kuriose per ateinančius šešerius metus bus įgyvendinamos vidaus reikalų ministro jau patvirtintos dešimties regionų integruotų teritorijų vystymo programos, gyvena apie 635 tūkst. žmonių. Programų įgyvendinimui iš viso numatyta skirti 418 mln. eurų. ES investicijos sudaro 335 mln. eurų“, – teigia Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys.

Smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti – daugiau kaip pusė milijardo litų per metus

Kalbėdamas apie verslo sąlygų gerinimą, Ministras Pirmininkas pabrėžia, kad biurokratinės pinklės bus naikinamos ir toliau. „Priėmus verslą kontroliuojančių įstatymų pataisas, kurios sumažino įvairių licencijų, leidimų ir viena kitą dubliuojančių institucijų skaičių, dabar žvelgiant atgal sunku patikėti, kiek laiko, lėšų ir pastangų buvo išeikvota, kuriant įvairias tarnybas, kurios savo veikla tik kliudė verslui“, – sako Ministras Pirmininkas ir pažymi, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti per ateinančius metus bus skiriama daugiau kaip pusė milijardo litų.

Roma Zakaitienė
„Visi suprantame, jog investuoti išvystytoje teritorijoje yra saugiau ir pelningiau. Plynas laukas visuomet yra rizika ir dažnai nepatraukti rizika. Tačiau būtent šiame „plyno lauko“ etape savivaldybėms, kuriančioms tam tikros teritorijos ar regiono plėtros viziją, labai reikalingas partneris, kuris tai pat išdrįstų būti šiek tiek vizionierius, šiek tiek labiau socialiai motyvuotas. Tas partneris galėtų būti verslas, įnešdamas savo kitokį, galbūt racionalesnį, požiūrį, gebėjimus ir patirtį. Šiuo finansiniu laikotarpiu apjungti fondai sukuria visas galimybes savivaldai ir verslui kurti bei plėtoti bendrus kompleksinius projektus, kurie būtų orientuoti į ekonomikos stiprinimą“, – priduria Roma Žakaitienė.

Ragina savivaldybių vadovus vienyti jėgas dėl žmonių gerovės

Premjeras A. Butkevičius atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti regionų vadovams sprendžiant nedarbo, verslo aplinkos gerinimo, investicijų pritraukimo bei kitas specifines problemas.

„Jau devyniuose regionuose, kuriuose šios problemos yra itin aktualios, esame surengę konsultacinius ekonomikos forumus. Siekiame paskatinti savivaldybių vadovus, vietos verslo atstovus ir bendruomenių lyderius pasinaudoti ekonominiais, finansiniais ir švietėjiškais instrumentais kuriant savo savivaldybių gerovę“, – sako Vyriausybės vadovas.

„Pavyzdžiui, kartu su šalies savivaldybėmis pradėta daugiabučių renovacijos programa turėjo kelis tikslus – ne tik komunalinių paslaugų kainų mažinimą daugiabučių gyventojams, bet ir darbo vietų kūrimą, atlyginimų augimą, sąlygų sudarymą išvykusiems grįžti ir užsidirbti namuose. Šiandien jau matome rezultatus, daug pasako ir faktas, jog pagal statybų augimo rodiklį Lietuva yra tarp Europos Sąjungos lyderių“, – teigia premjeras.

„Raginu savivaldybių vadovus pamiršti partines spalvas ir vienyti jėgas dėl vietos žmonių gerovės. Jūsų bendras darbas atsipirks didžiule grąža – naujomis darbo vietomis, mokesčiais į savivaldybių biudžetą, augančia socialine žmonių gerove“, – sako premjeras A. Butkevičius.

„Tik glaudžiai bendradarbiaujant ministerijoms, savivaldybėms, verslui ir bendruomenėms galėsime sukurti vienodai stiprius, tolygiai besivystančius Lietuvos regionus, kurių kiekvienas bus patrauklus tiek gyventojams, tiek verslui, tiek svečiams“, – antrina LSA direktorė Roma Žakaitienė.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – užtikrinti tolygią, tvarią ir į skirtumų mažinimą orientuotą regionų plėtrą.