Kalbiname Vaidą Kurpienę - sveikos mitybos specialistę ir Studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovę, lieknėjimo kelius ir klystkelius išbandžiusią savo kailiu.
- Kaip viršsvoris atsirado Jūsų gyvenime? Ar tai sąlygojo tam tikri mitybos ir gyvenimo būdo įpročiai?
- 2002-2003 metais vartojau didžiules dozes hormoninių vaistų (metil prednizelonas po aštuonias tabletes per parą, kas žino, supras kaip tai baisu). Pakilo apetitas. Išsipūčiau kaip balionas. Atrodžiau baisiai. Man atrodė, kad sulėtėjo mano medžiagų apykaita, nuolat norėjau valgyti, apie savęs ribojimą negalėjo būti nei kalbos.
Vaistų pavyko atsisakyti, tačiau svoris liko, visą laiką jaučiausi pavargusi, rytais skrandžio srityje jausdavau nemalonų pykinimo jausmą, kuris išnykdavo tik pavalgius. Kankino migrena. Maniau, kad svorio jau niekada nebenumesiu.
Pasipiršus mano būsimam vyrui, nusprendžiau svorį numesti. Pradėjau valgyti labai mažai, praleidinėjau valgymus. Užkąsdavau, kai pasidarydavo silpna. Valgiau tik nesveiką maistą, pavyzdžiui dešras, užpilamą karštu vandeniu sriubą iš pakelių. Tai, kas tuomet man atrodė skanu ir kam nereikėjo gaišti savo laiko. Vestuvinės nuotraukos buvo puikios. Bet pasekmės nenudžiugino – per tris mėnesius svoris sugrįžo su kaupu…
Netrukus po šios patirties, sanatorijoje (dideliame SPA centre), kurioje dirbau pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadove, inicijavome lieknėjimo programas. Kurdami programą daug dirbome kartu su prižiūrinčiu klientus gydytoju, dietologu, virėjais ir profesionalu treneriu. Dietų klientams nesiūlėme – tik subalansuotą mitybą ir fizinį aktyvumą. Teko įsigilinti į lieknėjimo ir sveikos mitybos temą, kurios susijusios ypač tampriai. Buvau atsakinga už šių programų pardavimus ir man buvo įdomu, kaip viskas daroma. Nemoku dalykų daryti „pusiau gerai“. Tiesa, tuo metu apie savo būsimus pokyčius net negalvojau, buvau susitaikiusi su padėtimi ir maniau, kad jau niekada nebepavyks numesti svorio.
- Kaip atrodė lūžio taškas, kas įvyko jūsų viduje?
- Lūžio taškas buvo netikėtas. Vasarą su trimis draugėmis ilgai vakarojome. Vidurnaktį visos paeiliui atsistojome ant svarstyklių. Kiekviena asmeniškai įvardino, kiek ji planuoja numesti per mėnesį. Susilažinome, kad už kiekvieną nenumestą kilogramą į bendrą kasą įnešime po 50 Lt. Man reikėjo per mėnesį atsikratyti 5 kilogramų.
Pabudusi ryte susigriebiau už galvos dėl šio pažado. Bet buvo jau vėlu. Teko įsipareigojimus vykdyti. Mano pačios nuostabai, penki kilogramai su kaupu lengvai nukrito per mėnesį, nes jau rėmiausi naujai išmoktomis taisyklėmis. Taigi ir vėliau laikiausi sveikos mitybos sistemos su nedidelėmis išimtis.
Svoris lengvai tirpo. Įtakos neturėjo nei atostogos, nei didelis darbo krūvis. Jau po poros mėnesių žymiai pagerėjo mano odos būklė, alergija ir dermatitas neišnyko, bet situacija buvo žymiai geresnė. Dingo rytinis pykinimas ir galvos skausmai. Atsirado energijos.
Per pusmetį be jokios kančios atsikračiau viso viršsvorio ir palaikyti svorį, kas yra svarbiausia, nereikėjo jokių didelių pastangų. Valgiau sočiai ir skaniai. Tai darau iki šiol. Normalu, kad svoris keliais kilogramais pasvyruoja aukštyn žemyn, bet negi dėl to jaudinsies. Manau, tikrai neverta.
- Ką galite patarti neapsisprendžiantiems ar neprieinantiems to lūžio taško?
- Kitas žmogus sunkiai gali patarti, juk atsakymas Jūsų viduje. Gal turėti viršvorio patogu? Kad ir kaip keistai tai skambėtų... gyvenime būna įvairiausių situacijų.
Manau. geriausia šiuo atveju atsisėsti ramiai prie arbatos puodelio, kai niekas netrukdo ir netrikdo, bei susirašyti ant lapo pirmiausia, kas pasikeistų, jei numestumėte svorio. Antras sąrašas turėtų būti kitoks. Tikriausiai dauguma netikėtas, bet reikėtų surašyti – kas baugina? Kas stabdo nuo mitybos įpročių keitimo?
Prie sąrašo grįžkite kelis kartus ir papildykite. Taip gausite atsakymą. Dažniausiai antras sąrašas, t.y. baimių įsisąmoninimas, padeda labiausiai, ypatingai jei pasitariate dėl jų su specialistu. Dažnai tos baimės būna tik įsivaizduojamos ir realybėje to nenutinka.
- Kokias taisykles sau nusistatėte, kokia buvo naujojo kelio pradžia?
- Susidariau mitybos režimą ir ėmiau reguliariai valgyti kas dvi su puse-tris valandas. Pirmiausia planavau valgymus ir tik paskui visus kitus darbus. Valgymų nepraleisdavau.
Mano racione atsirado daugybė šviežių daržovių, sumažėjo mėsos ir pieno produktų. Atsirado ankštinių daržovių patiekalų, žuvies, riešutų ir sėklų.
Įprastus miltinius patiekalus pakeičiau į grūdų košes ir bemielę pilno grūdo duoną. Rinkausi kuo mažiau apdorotus produktus.
Valgiau tik skanų maistą. Jei kuri daržovė neskani- ieškodavau lygiaverčių alternatyvų.
Visada siekiau, kad būčiau soti, tai labai svarbi sveikos mitybos taisyklė.
- Koks sporto vaidmuo? Kaip teko pakoreguoti savo įpročius?
- Mesdama svorį visiškai nesportavau. Tiesą sakant, jei į kursus ateina nesportuojantys dalyviai, rekomenduoju jiems du mėnesius nepradėti sportuoti, tų, kas sportuoja, prašau nedidinti krūvio. Nuoširdžiai tikiu, kad sportas reikalingas. Tačiau jis reikalingas ne svoriui mesti, o gerai savijautai.
Per porą mėnesių žmogus ima suprasti, kiek jam reikia maisto (programos metu neskaičiuojame kalorijų), pradeda suvokti sotumo ir alkio jausmus. Dažniausiai iki tol sotumo jausmas= persivalgymui, o alkio = peralkimui. Taigi reikia mokytis iš naujo. Naujas mitybos režimas tampa įpročiu, taigi tuomet jau galima įvesti ir sportą. Pradėjus sportuoti, prisideda šiek tiek naujų mitybos taisyklių, bet tai jau nesudėtinga.
- Kokius lieknėjimo etapus galėtumėte įvardyti?
- Manau, dauguma gali patvirtinti, kad svorį numesti nesunku, nes tai limituotas laiko tarpas. Galima net alkį iškęsti. Aš asmeniškai galvoju, kad dietų besilaikantys žmonės be galo valingi žmonės. Man sunku suvokti, kaip galima būti alkanam tris dienas, jau nekalbant savaitę ar ilgiau...
Mokau, kaip reikia pakeisti savo mitybą, kad žmogus būtų sotus. Maistas turi būti ne tik sveikas, bet ir skanus. Tuomet ir svorį mesti nesudėtinga, jei nėra didelių emocinių bėdų.
Jei reikia numesti daugiau nei dešimt procentų nuo kūno svorio, normalu, kad po kurio laiko svorio kritimas nustoja. Taip atsitinka, nes nesąmoningai žmogus ima daryti daugiau išimčių. Pokyčiai jau būna akivaizdžiai matomi ir kurį laiką tai labai džiugina. Be to, sulaukia daug komplimentų.
Vėliau, įgavus antrą kvėpavimą ar pripratus prie esamo svorio, metama toliau. Bet kokiu atveju svorį numesti nėra sudėtinga.
Esminis etapas yra svorio stabilizavimas ir išlaikymas ilgą laiką. Remiantis pasauline statistika, tik penki procentai žmonių išlaiko numestą svorį bent vienerius metus. Mano istorija liudija tą pačią situaciją. Pokyčiai veiksmingi tik tuomet, jei imatės ne trumpalaikių priemonių, bet keičiate mitybos įpročius visam laikui.
Primenu, kad maistas turi būti skanus, o žmogus - sotus. Kitaip nieko nebus. Su alkio jausmu toli nenukeliausite. Alkis – tai kančia, o kančią pasistengsite kaip įmanoma greičiau nutraukti, taigi ir pokytis bus trumpalaikis.
- Kas asmeniškai Jus labiausiai viliojo - gražesnė išvaizda ar geresnė savijauta, sveikata?
- Daugiausia motyvavo ne mažėjančios apimtys bei krentantis svoris, bet puiki savijauta. Dingo galvos skausmai, iš esmės pagerėjo odos būklė. Sergu atopiniu dermatitu, man didžiulė alergija maistui bei dulkėms. Šios ligos nepranyko, bet situacija žymiai pasitaisė.
Gera savijauta man pats didžiausias motyvatorius. Daug didesnis, nei mažesnis svoris. Gaila, kad tie, kas tai turi, nevertina. Jiems atrodo, kad taip bus visada. Deja, tikrai ne. Organizmas ilgą laiką kenčia ir bando verstis su tuo, kas yra. Kol pagaliau pavargsta. Žmonės stebisi – susirgau virusu, o po jo ėmė lįsti visokie sveikatos sutrikimai ir lėtinės ligos. Virusas buvo tik paskutinis lašas ir nieko daugiau.
Džiaugiuosi, kad mano vedama sveikos mitybos programa domisi vis daugiau jaunų žmonių, kurie neturi antsvorio ir yra puikios sveikatos. Jie nori tokie išlikti ilgą laiką. Prevencija visada yra daug paprastesnė ir efektyvesnė, nei sunkių pasekmių lengvinimas. Dažniausiai lėtinių ligų nebegalima išgydyti, galima tik sulėtinti progresą ir sumažinti simptomus.
Nuoširdžiai pasidžiaugiu tais momentais, kai programos dalyviai, atėję tik numesti svorio, pasijaučia taip pat, kaip ir aš kadaise, kai gera savijauta ima džiuginti daug labiau, nei numestas svoris.
