aA
Įžūlūs ir agresyvūs vairuotojai – tikra šiandienos šunvotė visame pasaulyje. Jų elgesys ne tik gąsdina aplinkinius, bet ir kelia realų pavojų eismo saugumui bei žmonių gyvybėms.
Pykčio protrūkiai keliuose
© Stopkadras

Tiesa, lietuviai savo agresija gerokai nusileidžia amerikiečiams, kuriuos keliuose neretai ištinka tokie pykčio priepuoliai, kad šie pradeda smurtauti ar net panaudoja tokius ginklus kaip peilis ar šautuvas. Vis dėlto ir kitose šalyse atsiranda bandančiųjų pamokyti sutiktą kelių erelį vairuojant ne mažiau agresyviai ar į darbą paleidžiant kumščius. Tai rodo ir socialiniame tinkle „Youtube“ talpinami vaizdo įrašas, kuriuose fiksuojamas vairuotojų elgesys – protu nesuvokiamas.

Eismo saugumo temas gvildenanti kanadietė žurnalistė Lorraine Sommerfeld tinklalapyje driving.ca ne tik aprašo protu nesuvokiamus agresyvumo protrūkius keliuose, kurie vis dažniau pasipila Kanadoje, bet ir pateikia liūdnas prognozes – agresyvių vairuotojų keliuose visame pasaulyje tik daugės ir jie taps vis žiauresni. Tokias prielaidas žurnalistė daro remdamasi savo asmeniniame patirtimi bei atliktų apklausų rezultatais.

Praėjusiais metais per Kanadoje atliekamą apklausą vienas iš trijų vairuotojų pripažino, jog vairuodamas elgiasi agresyviai ir tai dažniausiai lemia nepatyrusių ar išsiblaškiusių vairuotojų klaidos. Nieko stebėtino, kad agresyvaus elgesio atvejų kelyje ir toliau daugės, įsitikinusi žurnalistė. DELFI pateikia visą žurnalistės publikaciją.

Miela jauna moteris keletą minučių praleido aiškindama, kaip ji važiavo į darbą per neseniai užklupusią stiprią pūgą. Ji sakė, kad eismo sąlygos buvo klaikios, todėl ji jautėsi saugiau važiuodama prie pat vidurio linijos. Tačiau toks moters pasirinkimas akivaizdžiai nepatiko iš paskos važiavusiam vairuotojui, kuris 40 kilometrų važiavo „prilipęs“ prie moters automobilio galo.

„Galvojau – nesvarbu, koks tu esi piktas ar nepatenkintas, aš nesitrauksiu. Norėjau jam parodyti, kad jis neprivers manęs pasitraukti“, – baigė pasakojimą ji. Aš netekau amo ir labai rimtai paprašiau jos daugiau niekada taip nedaryti. Niekada nesistenkite pamokyti kito vairuotojo nepriklausomai nuo eismo sąlygų ir savo savijautos. Tai tiesiog beprasmiška. Jeigu jie pyksta, yra kvaili ar elgiasi neapgalvotai, pasitraukite ir duokite jiems kelią. Bandymas įrodyti savo tiesą judriame kelyje yra labai pavojingas.

Kadangi vis daugiau žmonių savo automobiliuose įsimontuoja vaizdo registratorių, internete daugėja vaizdo įrašų, kuriuose matyti kokį didelį nepakantumą vairuotojai jaučia vieni kitiems. Pavyzdžiui, viename vaizdo įraše, kuris buvo nufilmuotas Kanadoje, matyti kaip sunkvežimis važiuodamas 160 kilometrų per valandą greičiu pavija lengvąjį automobilį ir bando jį nustumti į griovį. Kitos transporto priemonės traukiasi jam iš kelio. Kita vieta, kur žmones nuolatos ištinka pykčio priepuoliai – automobilių stovėjimo aikštelė.

Kartą radau straipsnio antraštę, kurioje buvo teigiama, kad žmonės kenčia nuo pykčio keliuose. Tik jau nereikia. Žmonės patys pasirenka savo elgesį kaip alų ar spurgą. Galima kentėti nuo vėžio, bet ne nuo pykčio keliuose.

Kodėl tuomet mes tokie nervingi, kai vairuojam? Vairuotojai kaltina viską pradedant eismo sąlygomis, baigiant automobilių galingumu. Nuolatos besiplečianti infrastruktūra ir auganti ekonomika leidžia daugiau keliauti. Viskas keičiasi taip greitai, kad žmonės net nebesuvokia, kas yra ilgas atstumas. Manau, kad pokyčiai paliečia vis daugiau sričių ir yra vis reikšmingesni gyvenimo kokybei, o žmonės tiesiog gyvena strese ir yra pikti.

Didžiausia šiandienos problema – anonimiškumas. Vis dažniau gyvename dangstydamiesi netikrais veidais mėgindami nuslėpti savo tikrąją tapatybę. Nemažai naujienų portalų ima drausti anoniminius komentarus, nes nebesuvaldo įtūžio proveržių. Anonimiški komentatoriai jaučiasi saugūs, nes yra tikri, kad jų tapatybė nebus išaiškinta. Kai vairuotoją užvaldo pyktis ir jis ima siautėti kelyje, jis taip pat tikisi, kad liks nenubaustas.

Psichiarijoje toks nepakantumas kelyje, kai žmonės šoka iš automobilio ir nuduria kitą eismo dalyvį ar seka jį iki namų tam, kad sumuštų, turi pavadinimą – IED (Intermittent explosive disorder). Tai yra nevaldomi pykčio ir žiaurumo priepuoliai. IED yra viena iš pykčio priepuolių kelyje rūšių ir ji yra labai pavojinga, nes šis sutrikimas gali pasireikšti net tiems, kurie iki tol buvo apibūdinami kaip vieni mieliausių žmonių visame pasaulyje.

Statistika rodo, kad pykčio protrūkių skaičius kelyje auga kiekvienais metais visose šalyse. Ne gana to, vairuotojai tampa vis žiauresni ir pavojingesni.

Kas mėto plytas pro langus arba purškia ašarines dujas į dvimetį vaiką? Įtūžęs kanadietis vairuotojas. Štai kas. JAV atlikto agresyvumo keliuose tyrimo rezultatai turėtų priversti suklusti kiekvieną: naujausias Nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos atliktas tyrimas parodė, kad 66 proc. gyvybių keliuose pasiglemžė agresyvus vairavimas, o net 37 proc. agresyviai vairavusių asmenų pykčio protrūkių metu panaudojo šaunamąjį ginklą. Kanadiečiai, kurie pro langą kelyje mėto plytas arba purškia ašarines dujas, matyt, taip daro tik todėl, kad neturi ginklo.

Vairuotojams, kurie dėl tokio savo agresyvaus elgesio kelyje atsiduria teismo salėje, psichologas Chevalas Chezas Roy Birchwoodas turi svarbios informacijos. „Jūs būsite nukreipti į teismo psichikos ekspertus. Jie į jūsų atvejį žiūrės labai rimtai ir jūsų įvertinimui ar gydymui tikrai nepakaks poros konsultacijų su specialistu. Kokios yra geros naujienos? Mano praktikoje buvo ne vienas atvejis, kad tie žmonės, kurie patys pripažįsta, jog yra kamuojami pykčio priepuolių, pasiekė puikius rezultatus. Mes galime atlikti elgesio tyrimus ir išsiaiškinti, kodėl tam tikri veiksmai kelyje virsta agresija,“ – aiškina specialistas.

Psichologas atkreipia dėmesį, kad linija tarp baimės ir pykčio yra labai plona, todėl labai galimas atvejis, kad agresija kyla kaip reakcija į baimę, jog jūs ar jūsų artimieji būsite sužeisti avaringos situacijos metu. Tokiais atvejai, anot gydytojo, organizme išsiskiria adrenalinas ir tai lemia agresyvų elgesį.

Jeigu savo kelyje sutinkate kažką, kas daro kvailą ar pavojingą klaidą, jums nereikia jo nužudyti ar primušti. Jei jis galėtų jūsų atsiprašyti, galbūt jūs nebenorėtumėte elgtis agresyviai. Ir jei kažkas kelyje jus nori įtraukti į idiotišką žaidimą, nepasiduokite ir keliaukite savo keliais. Jei nori savo kelyje nesutikti idiotų, tai pats nebūk idiotas – tai vienintelis būdas, kuris gali padėti pažaboti agresiją keliuose.

Kylant agresijai reikėtų kažkur nukreipti mintis, nes vargu ar gali būti kas blogiau nei sėdėti automobilyje, kurio vairuotojas nusprendė pamokyti kitą vairuotoją. Toks elgesys automobilyje labiausiai paveikia ir išgąsdina vaikus. Jei jūsų sutuoktinis mėgsta kelyje palenktyniauti su įžūliais vairuotojais, greičiausiai jūs turite rimtą problemą – jis ne tik kelia grėsmę sau, keleiviams automobilyje ir visiems eismo dalyviams, bet ir moko vaikus, jog toks elgesys yra priimtinas.

Mano tėvas buvo puikus vairuotojas, tačiau kai jis supykdavo, mes automobilyje jausdavomės tarsi įkaitais. Mano mama maldaudavo jo liautis, o po to pradėdavo tyliai melstis ir tai jį tik dar labiau pykdydavo. Tai buvo prieš 40 metų ir aš tai prisimenu kiekvieną kartą, kai vairuojant mane kažkas išveda iš kantrybės.

Psichologas Ch. Roy Birchwoodas pripažįsta, kad keleiviams, kurie sėdi įkalinti agresyvaus vairuotojo automobilyje, itin sunku. „Jūs turite nuraminti tą asmenį, tačiau tai padaryti gali būti labai sunku, jei pats esate išsigandęs. Išlikite ramus ir bandykite pakeisti vairuotojo mąstymą, pasakykite jam, kad jo elgesys jus gąsdina. Toks pripažinimas vairuotojui gali pažadinti norą rūpintis jumis ir tokiu būdu nuslopinti kilusią agresiją“, – patarimus dalija specialistas.

Galbūt ir jums teko susidurti su agresija keliuose ir tai nufilmavote, gal jus įsiutino kitas vairuotojas ir nesusitvardėte, o galbūt stebitės lietuvių vairavimo kultūra ir norite pasidalinti savo mintimis? Rašykite mums el. paštu projektai@delfi.lt ir įdomiausias istorijas būtinai publikuosime.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Finaliniai TS-LKD kandidatų debatai. Šimonytė ir Ušackas deklaravo, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais (567)

Pirmadienį Kaune vyko finaliniai Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD )...

Seime svarstomas naujas mokestis: nori apmokestinti spausdintuvus (559)

Seime liko paskutiniai žingsniai dėl naujo mokesčio priėmimo, kuris, veikiausia, išaugintų...

Krepšininkas Mindaugas Kuzminskas patvirtino ilgai sklandžiusias kalbas apie skyrybas: stengiausi viską išsaugoti (5)

2017-ųjų liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, krepšininkas Mindaugas...

Imperijos griūtis: Ukrainos bažnyčia skaldo Putino kuriamą slavų pasaulį (198)

Ką reiškia Ukrainos stačiatikių bažnyčios galimas susivienijimas ir atsiskyrimas nuo Maskvos? Ar...

Į Lietuvą atkeliauja bjaurus atmosferos frontas: smarkus vėjas atneš ir pirmąsias snaiges (14)

Spalio 22 dieną daugelyje Lietuvos rajonų termometrai rodys 6–11 °C. Visoje šalyje lankysis...

Nustelbė viską, ką teisėjas yra regėjęs: gauja nuteista už sistemingą pažeidžiamų merginų prievartavimą kai kurioms tebuvo 11 metų (42)

Gauja nubausta už „niekšiškus ir siaubingus“ nusikaltimus, o vadeiva įkalintas iki gyvos...

Neįtikėtini pokyčiai: pusės savo svorio atsikratė pakeitusi vieną įprotį (31)

„Atsimenu atvejį, kai su vaikais atvykome į atrakcionų parką ir jie norėjo, kad kartu...

Atimtų vaikų mama: neįsivaizduoju, kaip reikės atitaisyti vaikams padarytą žalą (1287)

„Aš jau kalbu ramiai – visos ašaros praverktos“, - sako kaunietė Eglė. Rugsėjo pabaigoje...

„Dzūkiją“ gyręs Šaras pokštavo dėl prametančio Jankūno: man irgi sakydavo – nuo vasario, Šarai (2)

Tik po gyvybiškai svarbių Thomo Walkupo ir Leo Westermanno tritaškių Šarūnas Jasikevičius...

Europos žaizda, kurioje šlovinamas komunizmas: viskas atrodo taip, kaip pas mus buvo „prie ruso“ (437)

Pirmojoje pasakojimo dalyje rašiau apie Moldovos teritorijoje esančią Padniestrę – regioną,...