Nespėjusiems užsukti ketvirtadienį, savo produkciją ūkininkai siūlo įsigyti ir šeštadienį veikiančiame vadinamame „Lėtame turguje“.
Dvi dienas per savaitę veikiantis turgus Užupyje įsikūrė 2007 metais. Idėja šioje vietoje įkurti turgų kilo ūkininkui iš Dargužių kaimo Valdui Kavaliauskui. Tokį sumanymą palaimino ir tuomet veikusi Užipio bendruomenė. Dabartinė Tymo turgaus direktorė Genovaitė Sakalauskienė pasakoja, kad tuomet pavyko suburti 15 ūkininkų auginančių natūralią produkciją.
„Bendruomenė organizavo įvairius renginius, kviesdavo tik artimus žmones ir jie padėjo išreklamuoti turgelį. Tuo metu dar nebuvo jokių alternatyvų, jokių turgelių, kur būtų prekiaujama tik išskirtinai natūraliais, ekologiškais, Lietuvos ūkininkų užaugintais produktais. Žmonėms patiko ši idėja, jie ieškojo natūralaus maisto, tai buvo tokia neužimta niša, todėl iš pradžių turgelis turėjo didelį pasisekimą“, - teigia G. Sakalauskienė.
Padidėjo konkurencija
Praėjus vos metams nuo turgaus veiklos pradžios, Tymo turgaus direktorės teigimu, Vilniuje pradėjo kurtis vis daugiau panašaus tipo turgų. Pašnekovė neslepia – tai atsiliepė ir prekyboje.
„Pasijautė, nes kai įsisteigė pirmas toks turgus – tai visi žmonės, kurie norėjo kaimiško maisto, ėjo pas mus. Kai atsirado daugiau taškų, tai jie eina apsipirkti ten, kur patogiau. Pagal gyvenamą vietą, laiką, nes ne visi gali ketvirtadienį ateiti į Tymo turgelį“, - pasakoja G. Sakalauskienė.
Vis dėlto pašnekovė įsitikinusi – Tymo turgus jau turi užsitarnavęs gerą vardą, todėl nemažai pirkėjų tapo nuolatiniais klientais, esą čia jau pažįsta ūkininkus, kuriais pasitiki ir kurių produkciją perka.
„Vilniuje dabar tokie turgeliai veikia vos ne kiekvienam gyvenamajam rajone, tačiau žmonės pamėgo Užupio turgų, todėl vis dar jame apsiperka, turi savo augintojus, kuriais pasitiki. Kadangi veikiam jau daug metų, vieni apie kitus žinome labai daug – tiek mes apie pirkėjus, tiek pirkėjai apie prekybininkus. Gyvename kaip šeima“, - tikina G. Sakalauskienė.
Paklausta, kodėl turgaus diena pasirinko būtent ketvirtadienį, pašnekovė aiškina, jog tai ta diena, kai pirkėjai dar neišskubėję savaitgaliauti, tačiau jau ir nebeturi po laisvadienių parsivežtų produktų iš kaimo.
„Ypatingai vasaros penktadieniais dauguma skuba kažkur išvažiuoti – prie jūros, ežero ar į kaimą ir tada nebeateina į turgų. Tas pats būna ir pradžioj savaitės, grįžta iš kaimų, parsiveža produktų, todėl pradžioje savaitės jų ir nereikia – tai mes nusprendėme, kad pati geriausia diena apsipirkimui yra būtent ketvirtadienis. Iš pradžių buvo idėja, kad turgelis būtų popietinis, kad pradėtų veikti nuo trečios valandos ir veiktų iki septynių, kad žmonės galėtų ateiti po darbo. Tačiau taip susidėliojo mūsų grafikas, kad turgelis vis ankstėjo – anksčiau ateidavo pirkėjai, anksčiau atvažiuodavo ūkininkai ir dabar jis atsidaro 10 val., o 14 val. mes praktiškai jau nebeturim klientų“, - aiškina Tymo turgaus direktorė.
Kviečia į „Lėtą turgų“
Atsižvelgdami į pirkėjų lūkesčius ir greitą gyvenimo tempą bei į tai, kad ketvirtadieninio turgaus darbo laikas patogus ne visiems, prekybininkai šeštadieniais renkasi į „Lėtą turgų“, kuris veikia nuo 10 iki 14 valandos.
Pašnekovė pasakoja, kad „Lėto turgaus“ idėja kilo supratus, jog ketvirtadienį į turgų žmonės dažnai užsuka pietų pertraukos metu, todėl vos įžengę į turgelį skubėdami ir suplukę bando nusipirkti visus reikalingus produktus.
„Kadangi pas mus daug kur yra eilės, tai jie atbėga, susirenka prekes ir pabėga, todėl nebelieka laiko nei kada pabendrauti. Sugalvojom, kad šeštadienis yra nedarbo diena, žmonės galėtų ateiti, lėtai apsipirkti, pakalbėti su tuo ūkininku, iš kurio perka produkciją. Lėtas turgus yra dėl apsipirkimo būdo“, - sako G. Sakalauskienė.
Be to, pašnekovės teigimu, šeštadienis taip pat tinkama diena informaciniams renginiams turguje organizuoti. Iki šiol jau buvo suorganizuotas pyragų festivalis, seminaras apie ankstyvas pavasarines žoleles, kuriose gausu vitaminų, o artimuose planuose – žolynų šventė, kurioje bus pasakojama apie vaistažoles ir prieskonius.
„Lėtas turgus čia dar ir dėl paties maisto. Į šį turgelį atvažiuoja ūkininkai, kurie augina natūralų maistą, dietinę produkciją, tai kaip ir pretenduojam į tą lėtą maistą“, - sako pašnekovė.
Anot G. Sakalauskienės, kol kas šeštadieninis turgus dar nėra labai populiarus, tačiau tikimasi, kad rudenį ši veikla įgaus pagreitį ir taps kur kas patrauklesnė pirkėjams.
Tenka mokėti 15 eurų už valandą
Paklausta, ar neketina dar padidinti turgelio veikimo dienų skaičiaus, turgaus direktorė tikina, kad pamąstymų būta visokių, tačiau kol kas tai atrodo sunkiai įgyvendinama.
„Turėjome tokių pamąstymų, kad galbūt pratęsti ketvirtadienio turgelį iki 19 val., kaip būdavo anksčiau, tačiau mes nežinome, ar tai patiktų mūsų pirkėjams, kadangi kas nori apsiperka per pietų pertrauką arba iš viso atvažiuoja prieš darbą. Taip pat buvo kalbama ir apie kitas dienas, tačiau ūkininkai, ypatingai smulkūs, gali arba prekiauti, arba dirbti savo ūkyje. Jiems ir tų poros dienų yra labai daug, kai tu išvažiuoji iš savo ūkio, skiri laiką prekybai, bet negali atlikti ūkio darbų. Ūkininkai, kurie patys gamina, patys parduoda, tiesiog negali kiekvieną dieną prekiauti“, - aiškina G. Sakalauskienė.
G. Sakalauskienė į šį turgų dar 2007 metais taip pat atvažiavo prekiauti ir tai daro iki šiol, todėl ūkininkų norus ir nuogąstavimus puikiai supranta. Pašnekovė nuo pirmųjų Tymo turgaus veikimo metų prekiavo uogomis ir daržovėmis. Šiandien ant jos prekystalio vis dar galima rasti tuos pačius produktus, tik, kaip pati sako, asortimentas didesnis.
Pašnekovė pastebi, kad nors dauguma pirkėjų Tymo turgų vadina ekologišku, ne visų ūkininkų produkcija ekologiška. Kita vertus – norintiems prekiauti iš tiesų keliami griežti kriterijai.
„Tai nėra vien ekologiškas turgus. Yra nemažai žmonių, kurie nesertifikuoja savo gamybos, tačiau priimdami naują prekiautoją mes visą laiką prašome deklaruoti, kaip jis užaugina savo produkciją, ar nenaudoja kažkokių cheminių medžiagų, ar taikomos natūralios auginimo priemonės, ar nenaudoja sintetinių trąšų, pesticidų. Tiesiog, jeigu jis nėra ekologas, jis supildo deklaraciją ir joje pažymi, kad nenaudoja chemijos“, - aiškina G. Sakalauskienė.
Pašnekovės teigimu, iš Tymo turguje prekiaujančių ūkininkų net 90 proc. nenaudoja jokios chemijos. Tarp jų yra ir keli, kurie šiek tiek naudoja, tačiau, turgaus direktorė pastebi, kad tai nurodoma ūkininkų deklaracijose.
„Pirkėjai žino, kaip prekybininkas gamina produktus. Daugiau nei pusė yra ekologiškų produktų. Jie turi sertifikatus ir tai deklaruoja, jų ūkius tikrina atitinkamos institucijos. Dėl to žmonės ir pasitiki. Nei vienam kitam turgely nėra tokios griežtos kontrolės kaip pas mus – mes patys su komisija važinėjame į ūkius, stebime, kaip ūkininkai augina savo derlių ir siekiame, kad jie laikytųsi savo deklaracijų“, - tikina Tymo turgaus direktorė.
Šiandien ūkininkams, norintiems prekiauti Tymo turguje, už vieną kvadratinį metrą valandai tenka sumokėti 15 eurų mokestį.
Pripažįsta, kad brangu
Turguje sutikti prekeiviai tikina, kad čia dažniausiai atvažiuoja kasdienių produktų – mėsos, daržovių, duonos, tačiau pasakoja, kad neatsisako ir produkcijos iš parduotuvių.
Tymo turguje sutikta pirkėja Laima sako, kad į Tymo turgų užsuka nusipirkti tik tam tikrų produktų, o kitus maisto produktus perka prekybos centruose ar kituose turguose.
„Važiuojam duonos, mėsytės, daržovių. Dažniausiai perkam parduotuvėse, tik daržoves turguose. Į Tymo turgelį iš principo važiuojam tik dėl dunos ir daržovių“, - DELFI pasakojo Laima.
Turguje sutikta mamytė Aurelija apsipirkti atvažiavo su savo mažuoju, vežimėlyje patogiai įsitaisiusiu, vaiku. Pašnekovė teigia, kad būtent dėl savo atžalos vis dažniau apsilanko turguje ir ieško šviežios, kokybiškos bei ekologiškos produkcijos.
„Dabar užsuku kiekvieną ketvirtadienį. Perkam daržoves vaikui. Dar perku uogas, obuolius. Perku tik dėl to, kad sako, jog čia ekologiškiau ir dėl to, kad vaikui, o patys tai ir iš parduotuvių valgome. Vilniuje gyvenu jau seniai, kokie aštuoneri metai, bet nežinau tų turgų. Čia žinau, čia ir atvažiuoju“, - teigia Aurelija.
Produktus iš Tymo turgaus ekologiškiausiais Vilniuje laiko ir Antanas. Jis į turgų pripažįsta užsukantis retai. Vyro teigimu, labai svarbu įsitikinti iš kurio regiono į turgų patenka produkcija. Vis dėlto pirkėjas pripažįsta, kad norėtųsi, jog produktai turguje būtų pigesni.
„Pagrindine (perku – DELFI) duoną, uogas įvairias. Norėčiau, kad kainos būtų mažesnės. Perku ir parduotuvėje, ir turguje. Tymo turgus ekologiškiausias Vilniaus mieste. Kitame turguje sako – svagūnai ekologiški. Aš klausiu, iš kur. Visada reikia paklausti iš kur, nes iš Mažeikių niekada nebus ekologiški produktai, todėl, kad ten naftos gamykla vietoje, nelogiška. Sako iš Salininkų – kokie ten gali būti ekologiški, kai tiek lėktuvų kyla, skrenda, užteršta ten visa aplinka. Manau, kad čia ekologiškiausia“, - savo tvirtą nuomonę dėsto pirkėjas.
Kad kainos iš tiesų kandžiojasi pripažįsta ir kartą per mėnesį į turgų užsukanti Jurgita. Tačiau, jos teigimu, jei norisi valgyti kokybišką ir sveiką maistą, tenka atitinkamai ir mokėti.
„Perku šviežius vaisius, daržoves, duoną, viską, kas nauja, šviežia, viską ragauju, man čia patinka. Lankausi ir kitame turguje, bet šis yra toks modernus, čia žmonės kitokie, sąmoningi. Čia labai brangu. Labai brangu. Bet organizmas ne šiukšlių dėžė, geriau mažiau, bet kokybiškai“, - savo įžvalgomis su DELFI dalijosi Jurgita.
Kainos svyruoja nuo kelių iki keliolikos eurų
Pirkėjai savo krepšiuose iš turgaus dažniausiai parsineša kasdienius produktus. Tai patvirtina ir Tymo turgaus direktorė G. Sakalauskienė.
„Dažniausiai perka duoną, visą laiką perka sūrius, pieno produktus, labai svarbu daržovės ir mėsa. Produktai, kurie perkami visose prekybos vietose, perkami ir pas mus“, - teigia pašnekovė.
Paklausta, ar žmonės nesiskundžia dėl kainų, G. Sakalauskienė juokiasi – būna visokių, tačiau, anot jos, tie žmonės, kurie supranta, kokiais keliais į turgų patenka produktai ir gaminiai, dėl kainų nebūkštauja.
„Visokių žmonių yra. Kartais ir pasako, bet klientai, kurie seniai mus žino, žino, kaip mes auginame ir kokia yra to maisto vertė, kuo ji skiriasi nuo maisto užauginto naudojant chemiją ir t.t., jie žino apie tai ir jiems net nekyla klausimų, kodėl yra brangiau. Visą laiką yra tokių, kurie nusistebi ir paklausia, ir pakomentuoja“, - sako turgaus direktorė.
Pasižvalgius Tymo turguje nesunku pastebėti, kad kainos čia iš tiesų kiek didesnės nei prekybos centruose. Duonos kilogramą čia galima įsigyti už maždaug 3-4 eurus. Uogų indelis gali kainuoti nuo 1,6 euro. Namuose keptų sausainių kilogramą galima įsigyti už 8,5 eurų, tuo tarpu už šakočio ar šimtalapio kilogramą gali tekti pakloti apie 13-14 eurų. Karvės pieno sūrio kilogramas čia kainuoja maždaug 7-8 eurus, varškės kilogramas apie 4-6 eurus, grietinės – 3-5 eurai. Mėsos kilogramą galima nusipirkti už 10-12 eurų.
