aA
Telekomunikacijos – tai komunikavimas per atstumą. Pirmoji frazė „Išgirskite mano balsą. Čia – Alexanderis Grahamas Bellas“ perduota telefonu 1892 metais.
© Shutterstock nuotr.

Šiandien mes neįsivaizduojame nei valstybės institucijų, nei verslo organizacijų veiklos, nei mūsų buities ar laisvalaikio be pasikeitimo informacija balso, duomenų ir vaizdo pavidalu.

Be šių technologijų neįmanoma dabartinės visuomenės raida. Ir tai susiję ne vien su jų galimybėmis, bet ir su visuomenės gebėjimu perprasti ir naudotis naujausiais telekomunikacijų technologijų pasiekimais. Geriausias pavyzdys – mobilieji telefonai.

Vargu ar rastume žmogų, neturintį mobilaus telefono. Ar daug kas prieš 20 metų galėjo įsivaizduoti, kad net atokiausiuose kaimeliuose mobilusis ryšys bus visiškai natūralus dalykas, o naudodamiesi telefonu galėsime naršyti interneto platybėse, skaityti naujausias žinias, rašyti laiškus, tvarkyti banko sąskaitas, naudotis navigacinėmis programomis ir kt.? Tai vienas ryškiausių sparčiai besivystančių telekomunikacijų pavyzdžių.

Telekomunikacijos – mūsų gyvenimo dalis. Kol viskas puikiai veikia, to lyg nejuntame. Tačiau užtenka mažiausio sutrikimo, kad pajustume, kiek daug mums reiškia telekomunikacijos – mobilusis telefonas, interneto ryšys, el. paštas ir kt.

Europos komisija komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (angl. Digital Agenda for Europe*) nurodo, kad „Pažanga telekomunikacijų srityje yra dominuojanti ir sparčiai keičia visuomenės raidos kryptį. Europos skaitmeninė darbotvarkė – tai viena iš septynių pagrindinių 2020 m. Europos strategijos iniciatyvų, kurioje apibrėžiama svarbiausia skatinamoji informacinių ir ryšių technologijų (IRT) funkcija. Šios darbotvarkės tikslas – parengti veiksmų planą, kad būtų kuo geriau išnaudotos IRT teikiamos socialinės ir ekonominės galimybės, kuriomis naudojantis galima tvarkyti reikalus, dirbti, pramogauti, bendrauti ir laisvai reikštis.“

Šiuolaikinės telekomunikacijos – tai ir kompiuterių sistemos su savo skverbtimi į visas mūsų gyvenimo sritis. Kai kurios sritys tampa absoliučiai priklausomos nuo patikimo šių sistemų funkcionavimo. Jų dėka laivai, lėktuvai gali orientuotis erdvėje ir visiškoje tamsoje. Geležinkelių, aviacijos, jūrų transporto dispečerių darbas valdomas komunikacijos sistemų ir koordinuojamas pasauliniu mastu.

Mus supa įvairiausios protingos sistemos - išmanieji telefonai, išmanieji namai, išmanioji buitinė technika ir kiti protingi daiktai. Sunku net įsivaizduoti, kaip reikėtų dirbti, ilsėtis, pramogauti be šių technologijų.

Kompiuterių sistemų istoriją galima būtų sąlyginai pradėti rašyti nuo pirmojo kompiuterio atsiradimo iki asmeninių kompiuterių eros, kur pirmenybė teikiama mobilumui ir nuotoliniam išteklių valdymui – debesų kompiuterijai. Ir ši istorija būtų klasikinis pavyzdys, kaip nauja technika skatino naujų poreikių atsiradimą ir atvirkščiai. Kadangi abu šie veiksniai veikė viena kryptimi, tai istorija labiau primena revoliuciją, o ne lėtą evoliuciją.

Kompiuterių technikos vystymasis, kurį skatino naujai iškylantys sudėtingi uždaviniai, kartu išvystė ir interneto – pasaulinio kompiuterių tinklo technologijas. O jo istorija prasidėjo 1969 metais nuo ARPAnet kompiuterių tinklo (įkurto JAV gynybos departamento).

Žingsnis po žingsnio internetas tapo populiariausiu pasauliniu kompiuterių tinklu, turinčiu labai daug vartotojų (sunku būtų nustatyti tikrąjį jų skaičių). Internete galima pasinaudoti dešimtimis įvairių paslaugų. Tai ir įvairiausi bendravimo būdai, didžiuliai informacijos resursai, kuriais galime naudotis mums palankiu laiku, vaizdo konferencijos, kolektyvinio darbo priemonės, nuotolinis mokymas, nuotolinis valdymas. Internetas kompiuterių vartotojams šiandien tapo galingu įrankiu.

Paslaugos jungiamos ir perkeliamos iš fizinės į skaitmeninę erdvę, prie kurios galima prisijungti bet kur naudojantis bet kokiu prietaisu, įskaitant išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, asmeninius kompiuterius, skaitmeninius radijo imtuvus ar raiškiuosius televizorius. Numatoma, kad iki 2020 m. beveik visas skaitmeninis turinys ir taikomosios programos bus prieinami internetinėje erdvėje.

Kaip prognozuoja tarptautiniai mokslo ir analizės centrai, stambiausios informacinių technologijų vystymo kompanijos, kompiuterių sistemos, be mums įprastų, sparčiai vystysis ir naujomis kryptimis.

Viena jų – iš išorės - į vidų. Dar neseniai kompiuterių sistemų veikla ir jų teikiama vertė daugiausiai buvo kuriamos įmonių ir įstaigų viduje. Tačiau šiuo metu dauguma technologijų –„debesų kompiuterija“, socialiniai tinklai, „minios dalyvavimas“ (angl. crowdsourcing) – pasiekia įmones iš išorės, ir ši tendencija stiprėja. Taigi informacinių technologijų vadovams teks keisti vietinius įmonių ar įstaigų kompiuterių tinklus, perkuriant juos pagal internetinio ryšio standartus.

Debesų kompiuterija leidžia visur, patogiai, pagal poreikį (on-demand) per tinklo prieigą naudotis bendrais kompiuteriniais ištekliais (pavyzdžiui, kompiuteriniai tinklai, serveriai, duomenų laikmenos, taikomosios programos ir programinės įrangos tarnybos), tuos išteklius valdant su minimaliu paslaugų tiekėjo įsikišimu. Daugės įvairių „debesų“ technologijų – turėsime viešuosius, privačius, mišriuosius „debesis“, ir turėsime po keletą jų. Vienus „debesis“ kurs darbdavio specialistai, kiti bus teikiami trečiųjų šalių.

Dar viena kryptis – nuo BYOD (liet. „atsineškite savo įrenginį“) – link BYOT (liet. „atsineškite savo technologijas“). Darbuotojai į darbą nori atsinešti ne tik savo mobiliuosius įrenginius, bet ir taikomąsias programas, naudotis galimybe jungtis prie Facebook, Twitter, Linkedin, Google+, Instagram, Myspace ir kt.

„Daiktų internetas“ jau dabar keičia automobilius, asmeninius sveikatos apsaugos įrenginius, televizorius, elektros įrangą. Greitai prie interneto bus jungiama dar daugiau įvairių daiktų. Gamintojai jungia prie interneto vis daugiau savo gamybos ir darbo priemonių.

Tam, kad įvyktų tokie šuoliai, būtini pažangiausi telekomunikacijų tinklai su naujausiomis technologijomis, reikalingi specialistai, gebantys juos kurti, projektuoti, įdiegti ir aptarnauti.

Juk įdomu suprasti, ką gali telekomunikacijų technologijos, kompiuterių sistemos, kaip viskas funkcionuoja. Tą galima sužinoti Vilniaus kolegijoje studijuojant TELEKOMUNIKACIJAS ir KOMPIUTERIŲ SISTEMAS.

Telekomunikacijų ir kompiuterių sistemų studijos – tai pamatinės žinios, padėsiančios ateityje kurti išmaniąsias sistemas ir protingus daiktus, dirbti su naujausiomis technologijomis.

Žinios, nauji gebėjimai ir inovacijų kūrimas – puiki karjeros perspektyva!

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Sinoptikė: temperatūra priartės prie 30 laipsnių, kils ir škvaliukai

Lietuvoje orai pastaruoju metu, anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyr. specialistės...

Profesorius Landsbergis: mes Europoje galime tapti labai reikšmingi (64)

Europos Parlamento ( EP ) rinkimų debatai pirmadienį, gegužės 20 d., į DELFI studiją pakvietė...

Nausėdos štabo atsakas konservatoriams: matyti, tam buvo rengtasi iš anksto (304)

„Noriu pasveikinti mūsų kolegas oponentus su puikiai sukurtu politiniu įvykiu, matosi, kad tikrai...

Laukė vieno vaikelio, o gavo du: visos sukauptos žinios išgaravo akimirksniu (13)

Trečioji praėjusios savaitės DELFI ir „ Kidy Tour “ metų šeimos konkurso šeima...

Vilniaus miesto savivaldybės pastatas neatlaikė įtampos: besirenkant rinkėjams pažiro šukės (5)

Pirmadienio popietę į Vilniaus miesto savivaldybę balsuoti atvykusius rinkėjus išgąsdino...

„Žalgiris“ turi pirmąjį naujoką – Belgrade atsiskleidusį aukštaūgį (1)

Kauno „Žalgiris“ jau turi pirmą naujoką, kuris klubo garbę gins kitame sezone. Serbijos...

Šapoka: tie, kurie dirba su šešėliu – nevykėliai (2)

Nuo pirmadienio visoje Lietuvoje prasidėjo savaitę truksianti kasmetė akcija „ Šioje šalyje...

„The Guardian“: Skripalių nuodytojai sulaukė mįslingo skambučio (44)

Vyriškiai iš Rusijos, įtariami Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Solsberyje, išpuolio...

Dėl galimo Sandros Grafininos nužudymo įtariamam jos sutuoktiniui – negailestingas teismo sprendimas (47)

Didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusi buvusios „Olialia pupytės" Sandros Grafininos dingimo...

Olandijos lietuvės turi pasiūlymą Lietuvai: vairuotojai turi per daug privilegijų (12)

Dviračių šalimi Olandija vadinama ne be reikalo, skaičiuojama, kad šioje šalyje vienam...