Telekomunikacijos – tai komunikavimas per atstumą. Pirmoji frazė „Išgirskite mano balsą. Čia – Alexanderis Grahamas Bellas“ perduota telefonu 1892 metais.
© Shutterstock nuotr.

Šiandien mes neįsivaizduojame nei valstybės institucijų, nei verslo organizacijų veiklos, nei mūsų buities ar laisvalaikio be pasikeitimo informacija balso, duomenų ir vaizdo pavidalu.

Be šių technologijų neįmanoma dabartinės visuomenės raida. Ir tai susiję ne vien su jų galimybėmis, bet ir su visuomenės gebėjimu perprasti ir naudotis naujausiais telekomunikacijų technologijų pasiekimais. Geriausias pavyzdys – mobilieji telefonai.

Vargu ar rastume žmogų, neturintį mobilaus telefono. Ar daug kas prieš 20 metų galėjo įsivaizduoti, kad net atokiausiuose kaimeliuose mobilusis ryšys bus visiškai natūralus dalykas, o naudodamiesi telefonu galėsime naršyti interneto platybėse, skaityti naujausias žinias, rašyti laiškus, tvarkyti banko sąskaitas, naudotis navigacinėmis programomis ir kt.? Tai vienas ryškiausių sparčiai besivystančių telekomunikacijų pavyzdžių.

Telekomunikacijos – mūsų gyvenimo dalis. Kol viskas puikiai veikia, to lyg nejuntame. Tačiau užtenka mažiausio sutrikimo, kad pajustume, kiek daug mums reiškia telekomunikacijos – mobilusis telefonas, interneto ryšys, el. paštas ir kt.

Europos komisija komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (angl. Digital Agenda for Europe*) nurodo, kad „Pažanga telekomunikacijų srityje yra dominuojanti ir sparčiai keičia visuomenės raidos kryptį. Europos skaitmeninė darbotvarkė – tai viena iš septynių pagrindinių 2020 m. Europos strategijos iniciatyvų, kurioje apibrėžiama svarbiausia skatinamoji informacinių ir ryšių technologijų (IRT) funkcija. Šios darbotvarkės tikslas – parengti veiksmų planą, kad būtų kuo geriau išnaudotos IRT teikiamos socialinės ir ekonominės galimybės, kuriomis naudojantis galima tvarkyti reikalus, dirbti, pramogauti, bendrauti ir laisvai reikštis.“

Šiuolaikinės telekomunikacijos – tai ir kompiuterių sistemos su savo skverbtimi į visas mūsų gyvenimo sritis. Kai kurios sritys tampa absoliučiai priklausomos nuo patikimo šių sistemų funkcionavimo. Jų dėka laivai, lėktuvai gali orientuotis erdvėje ir visiškoje tamsoje. Geležinkelių, aviacijos, jūrų transporto dispečerių darbas valdomas komunikacijos sistemų ir koordinuojamas pasauliniu mastu.

Mus supa įvairiausios protingos sistemos - išmanieji telefonai, išmanieji namai, išmanioji buitinė technika ir kiti protingi daiktai. Sunku net įsivaizduoti, kaip reikėtų dirbti, ilsėtis, pramogauti be šių technologijų.

Kompiuterių sistemų istoriją galima būtų sąlyginai pradėti rašyti nuo pirmojo kompiuterio atsiradimo iki asmeninių kompiuterių eros, kur pirmenybė teikiama mobilumui ir nuotoliniam išteklių valdymui – debesų kompiuterijai. Ir ši istorija būtų klasikinis pavyzdys, kaip nauja technika skatino naujų poreikių atsiradimą ir atvirkščiai. Kadangi abu šie veiksniai veikė viena kryptimi, tai istorija labiau primena revoliuciją, o ne lėtą evoliuciją.

Kompiuterių technikos vystymasis, kurį skatino naujai iškylantys sudėtingi uždaviniai, kartu išvystė ir interneto – pasaulinio kompiuterių tinklo technologijas. O jo istorija prasidėjo 1969 metais nuo ARPAnet kompiuterių tinklo (įkurto JAV gynybos departamento).

Žingsnis po žingsnio internetas tapo populiariausiu pasauliniu kompiuterių tinklu, turinčiu labai daug vartotojų (sunku būtų nustatyti tikrąjį jų skaičių). Internete galima pasinaudoti dešimtimis įvairių paslaugų. Tai ir įvairiausi bendravimo būdai, didžiuliai informacijos resursai, kuriais galime naudotis mums palankiu laiku, vaizdo konferencijos, kolektyvinio darbo priemonės, nuotolinis mokymas, nuotolinis valdymas. Internetas kompiuterių vartotojams šiandien tapo galingu įrankiu.

Paslaugos jungiamos ir perkeliamos iš fizinės į skaitmeninę erdvę, prie kurios galima prisijungti bet kur naudojantis bet kokiu prietaisu, įskaitant išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, asmeninius kompiuterius, skaitmeninius radijo imtuvus ar raiškiuosius televizorius. Numatoma, kad iki 2020 m. beveik visas skaitmeninis turinys ir taikomosios programos bus prieinami internetinėje erdvėje.

Kaip prognozuoja tarptautiniai mokslo ir analizės centrai, stambiausios informacinių technologijų vystymo kompanijos, kompiuterių sistemos, be mums įprastų, sparčiai vystysis ir naujomis kryptimis.

Viena jų – iš išorės - į vidų. Dar neseniai kompiuterių sistemų veikla ir jų teikiama vertė daugiausiai buvo kuriamos įmonių ir įstaigų viduje. Tačiau šiuo metu dauguma technologijų –„debesų kompiuterija“, socialiniai tinklai, „minios dalyvavimas“ (angl. crowdsourcing) – pasiekia įmones iš išorės, ir ši tendencija stiprėja. Taigi informacinių technologijų vadovams teks keisti vietinius įmonių ar įstaigų kompiuterių tinklus, perkuriant juos pagal internetinio ryšio standartus.

Debesų kompiuterija leidžia visur, patogiai, pagal poreikį (on-demand) per tinklo prieigą naudotis bendrais kompiuteriniais ištekliais (pavyzdžiui, kompiuteriniai tinklai, serveriai, duomenų laikmenos, taikomosios programos ir programinės įrangos tarnybos), tuos išteklius valdant su minimaliu paslaugų tiekėjo įsikišimu. Daugės įvairių „debesų“ technologijų – turėsime viešuosius, privačius, mišriuosius „debesis“, ir turėsime po keletą jų. Vienus „debesis“ kurs darbdavio specialistai, kiti bus teikiami trečiųjų šalių.

Dar viena kryptis – nuo BYOD (liet. „atsineškite savo įrenginį“) – link BYOT (liet. „atsineškite savo technologijas“). Darbuotojai į darbą nori atsinešti ne tik savo mobiliuosius įrenginius, bet ir taikomąsias programas, naudotis galimybe jungtis prie Facebook, Twitter, Linkedin, Google+, Instagram, Myspace ir kt.

„Daiktų internetas“ jau dabar keičia automobilius, asmeninius sveikatos apsaugos įrenginius, televizorius, elektros įrangą. Greitai prie interneto bus jungiama dar daugiau įvairių daiktų. Gamintojai jungia prie interneto vis daugiau savo gamybos ir darbo priemonių.

Tam, kad įvyktų tokie šuoliai, būtini pažangiausi telekomunikacijų tinklai su naujausiomis technologijomis, reikalingi specialistai, gebantys juos kurti, projektuoti, įdiegti ir aptarnauti.

Juk įdomu suprasti, ką gali telekomunikacijų technologijos, kompiuterių sistemos, kaip viskas funkcionuoja. Tą galima sužinoti Vilniaus kolegijoje studijuojant TELEKOMUNIKACIJAS ir KOMPIUTERIŲ SISTEMAS.

Telekomunikacijų ir kompiuterių sistemų studijos – tai pamatinės žinios, padėsiančios ateityje kurti išmaniąsias sistemas ir protingus daiktus, dirbti su naujausiomis technologijomis.

Žinios, nauji gebėjimai ir inovacijų kūrimas – puiki karjeros perspektyva!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Aplankiusi populiarų kurortą, nuomonę apie poilsį Turkijoje pakeitė jau po pirmos dienos (1)

Apie Turkiją teko skaityti galybę atsiliepimų, tačiau niekada ten nesilankiau. Stebėjau vis...

Kontracepcija jau ne tik moterų reikalas: gydytojas papasakojo apie priemonę, kurią mažai kas žino

Norint išvengti neplanuoto nėštumo , nemaža dalis moterų pasiryžta visą likusį gyvenimą...

Prabangus Panevėžyje statomo namo interjeras pranoksta net Vilnių ir Kauną (83)

Lietuviai vis labiau trokšta savo namuose modernios klasikos, kuri pabrėžtų ne tik...

Planuoja paskatinti lietuvius gimdyti daugiau vaikų: ant stalo gula ir mokestinės lengvatos (299)

Vyriausybė trečiadienį pritarė planui, kuriame numatytomis priemonėmis be kitko planuojama...

Vilniuje pavalgyti už 23 eurus nusidriekė eilės: žmonės nebetilpo (205)

Sostinėje trečius metus iš eilės įvykęs „Vilnius Gastro Masters“ gastronomijos renginys...

Edita Mildažytė: nemoku gyventi viena (29)

Niekada ir nemokėjo – atvirai prisipažįsta charizmatiškoji televizijos laidų vedėja Edita...

Prakalbino tris „Vagner“ vadus: Putinas ką tik paaiškino, kad reikia ruoštis (1181)

Sirijoje kovojantys samdomi rusų kariai tvirtina, kad šioje šalyje jie yra ne tam, kad užsidirbtų...

Naktį Vilniuje girto „CityBee“ vairuotojo sukeltoje avarijoje žuvo mergina (649)

Sekmadienio naktį, 4.17 val., Vilniuje, prie Laisvės ir Pilaitės prospektų sankryžos susidūrė...

Saugirdas Vaitulionis prisipažino: mano tėvai turėjo apsiginkluoti kantrybe (61)

Nors komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis savų atžalų dar neturi, neslepia, jog aukle...

Vilnietė kaip reikiant įstrigo: butą užėmusi šeima nemoka nei nuomos, nei komunalinių (838)

Buto nuomininkai dažnai tampa it loterija: arba pasiseks, arba ne. Vilnietė Vaida Vaitkevičiūtė...