aA
„Mama, patekau į avariją, reikia skubiai sumokėti 10 000 litų, kitaip man bus blogai. Tuoj pas tave ateis žmogus, tu jam perduok“. O paskui – pasakojimas žiniasklaidoje, kad iš garbaus amžiaus moters ar vyro sukčiai išviliojo stambią pinigų sumą. Siužetas, sutinkamas tiek dažnai, kad jau net nuobodu klausytis dar kartą.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Bet kodėl žmonės vis apsigauna? Juk problema plačiai žinoma ir akcentuojama, žmonės, atrodo, yra protingi ir vadovaujasi kritiniu mąstymu, bet bent kartą per mėnesį vis tiek galima rasti istoriją apie įvykdytą apgavystę.

Dėmesio nukreipimas į artimą žmogų

„Dažniausiai tokie sukčių skambučiai vykdomi naktį, tarp 3 ir 5 valandos – tuo metu, kai žmogus yra gilaus miego fazėje. Žmogus, pažadintas iš šios fazės, neadekvačiai reaguoja į realybę. Šiuo metu įtikinti kažkuo – juolab, jei kalbama apie brangų ir artimą žmogų, nėra sudėtinga.“ - pasakoja psichologas Andrius Kaluginas, - „Kitas niuansas, dėl kritinio mąstymo – žmogus mąsto kritiškai, kai problema sukasi apie jį patį. Jei žmogui paskambins ir pasakys, kad jis yra skolingas pinigų, ir reikia kuo greičiau atiduoti skolą, žmogus neapsigaus. Bet kada kalba eina apie artimuosius – įsijungia labai daug psichologinių procesų: kaltės jausmas, atsakomybės jausmas, rūpestis – sukčių auka paradoksaliai pamiršta apie savo finansinį saugumą ir galvoja apie kitą, artimą žmogų. Schema taip ir veikia: kritinio mąstymo neutralizavimas dėmesį nukreipiant į artimus žmones.“

Ar tai reiškia, kad iš tiesų visi esame tokie pasiaukojantys altruistai? „Negalima sakyti, kad tai yra prigimtinė žmogaus savybė – tikrai yra žmonių, kurie nieko nepadarys dėl artimųjų. Bet Lietuvos visuomenė yra šeimyninė, vienas stoja už kitą - iš čia ir kilęs pasakymas apie „švogerių šalį“. Šeimos ryšiai pas mus yra pakankamai stiprūs, pas mus šeima yra vertybė, per tai ir smogiama. Kokioje nors protestantiškoje šalyje tai suveiktų žymiai silpniau“ - teigia psichologas.

O koks būtų profesionalaus psichologo receptas bandant apsisaugoti nuo telefoninių sukčių? Patarimus, anot A. Kalugino, galima dalyti, bet vis dėlto jie nelabai padeda. Kol žmogui nepaskambino, jis ,atrodo, žino, ką reikia daryti: kad prieš perdavinėjant pinigus, reikia susiskambinti su tariama auka – sūnumi, dukra, broliu ar kuo beprisistatoma – ir perklausti.

Taip pat galima klausti detalių: tarkime, jei sakoma, kad į bėdą pateko sūnus, galima klausti, kaip jis apsirengęs, kokia jo akių ar plaukų spalva, ar nešioja žiedą ir dar ką nors, ko sukčiai neturėtų žinoti, bet būtų žinoma jums. „Bet čia kaip su čigonais būrėjais – visi žino, kad jų reikia saugotis, reikia vengti kontakto, bet kontaktui įvykus, visas kritinis mąstymas dingsta. Nes tai yra savotiška hipnozė.“ - lygina psichologas.

Sukčiavimo būdai

Policija atkreipia dėmesį – paskutiniu metu situacija „mama, patekau į bėdą“ evoliucionavo, ir dabar skambinantysis gali verkti – verkiančio žmogaus balsą sunkiau atpažinti.

Bet be tradicinių bėdos šauksmų bandoma apgauti ir kitais būdais. Išaugus emigracijai, atsirado naujas scenarijus - „skambutis iš ambasados“, kai tariamas giminaitis yra iškeliavęs į užsienį ir čia pateko į nelaimę, todėl reikia skubiai pervesti jam pinigus – gydymosi išlaidoms padengti arba tam, kad sugrįžtų namo. Kadangi pinigų pervesti giminaičiui tiesiogiai negalima, todėl duodamas tariamas Lietuvos ambasados toje šalyje mobiliojo ryšio telefono numeris. Paskambinus nurodytu numeriu atsiliepia tariama ambasados darbuotojas, kuris pasiteirauja, kokiu klausimu skambinama ir kuo galėtų padėti. Paaiškinus situaciją, darbuotojas patvirtina, kad giminaičiui tikrai atsitiko nelaimė ir jam reikalinga finansinė parama. Tariama ambasados darbuotoja pasisiūlo padėti ir nurodo tos šalies banko sąskaitą, į kurią bus galima pervesti pinigus.

Panašių bandymų esama net ir internete – čia tariami draugų draugai susisiekia su auka per socialinį tinklą „Facebook“, ir prašo padėti draugui, kuris dėl kokios nors priežasties šiuo metu pats negali kalbėti ar rašyti.

Nenurimsta ir „laimėtų prizų“ scenarijaus banga. Tai gali būti žinutė apie laimėtą daiktą ar piniginį prizą, kurį norint atsiimti, kažkodėl vis prireikia pranešti telefono išankstinio apmokėjimo kortelės kodą. Kita versija – norint atsiimti netikėtai laimėtą prizą, reikia sumokėti mokesčius (kad ir PVM), ir pinigus prašoma pervesti į nurodytą sąskaitą.

Prizų dalintojai paprastai kalba maloniu balsu, sėkmingai imituoja rinkodaros darbuotojų veiklą – bent jau iki tol, kol vietoje kortelių kodų diktavimo „laimėtojas“ pasiūlo perduoti korteles asmeniškai, ar paprašo atvykti korteles pasiimti patiems loterijos organizatoriams. Tokiu atveju į kampą įsprausti sukčiai gražiai prasidėjusį įtikinamą pokalbį gali baigti ir keiksmais.

Apsisaugoti padeda ir operatoriai

Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai bendradarbiauja su policija ir įgyvendina įvairias prevencijos priemones, taip pat skatina technologines naujoves, kurios sumažina sukčių grėsmę.
Pavyzdžiui, šį pavasarį „Tele2“ kartu su sąskaitomis išplatino policijos rekomendacijas, kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių, ir informaciją apie jų veiklos metodus. Įspėjimus gavo beveik 100 tūkst. vyresnio amžiaus įmonės klientų.

„Pasinaudodami proga, primename, kad mobilusis parašas yra maksimaliai saugus ir patogiausias būdas naudotis elektronine ir mobiliąja bankininkyste. Jis taip pat leidžia pasirašyti elektronines sutartis, pateikti deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), „Sodrai“ bei kitoms valstybinėms įstaigoms“ - teigia „Tele 2“ - „Norint prisijungti prie mobiliųjų bankinių ar kitų elektroninių sistemų, vartotojams pakanka žinoti mobiliojo parašo sPIN kodą. Tai pigesnė ir patogesnė asmens identifikavimo alternatyva nei kodų kortelės ar kodų generatoriai.

Paprastai tariant, sukčiai nebegali išgauti el. bankininkystės prisijungimo duomenų iš kodų kortelės, nes ji nebėra naudojama.“

Mąstykime logiškai

DELFI kalbintas psichologas Andrius Kaluginas jau įspėjo – kad ir kokie protingi būtume, vis dėlto galime būti užklupti iš netyčių. Bet vis dėlto – kiek kartų teko girdėti, kad kas nors iš artimųjų ar draugų rato būtų sprendęs ir išsprendęs problemą būtent tokiu būdu – vietoje iškart apmokėjęs žalą, dalyvaujant policijai? Įvykus eismo įvykiui ar padarius nusikaltimą, policija niekada nesprendžia iškilusių piniginių problemų tarp nukentėjusiojo ar pažeidėjo.

Laimėti loterijose, kuriose nedalyvaujate – taip pat nerealu. Ir apskritai, loterijose, išskyrus tas, kuriose perkamas bilietas, dalyvauti nėra labai naudinga – dažniausiai visokios akcijos, kur reikia užpildyti anketą, ir burtų keliu traukiamas automobilis ar pan., nėra itin žalingos, bet neretai viskas baigiasi įkyriais reklaminiais skambučiais iš kontaktų duomenų bazės, surinktos tokių loterijų organizavimo keliu.

Lietuvos policija primena ir pataria:

  • Įvykus eismo įvykiui ar padarius nusikaltimą, policija niekada nesprendžia iškilusių piniginių problemų tarp nukentėjusiojo ar pažeidėjo (įtariamojo). 
  • Patys paskambinkite giminaičiui ar artimajam, patekusiam į tariamą bėdą, ir įsitinkinkite, ar tikrai jam reikalinga Jūsų pagalba.
  • Jeigu Jūsų giminaitis kelionėje, neskubėkite skambinti į ambasadą nurodytu telefono numeriu, pasitikrinkite, ar šis numeris teisingas. 
  • Neperduokite pinigų per tarpininkus. 
  • Neperveskite pinigų į nurodytas banko sąskaitas. 
  • Įsidėmėkite, kad loterijos, akcijos ar žaidimo organizatorius niekada nereikalauja perduoti pinigų per tarpininkus arba juos pervesti į banko sąskaitas. 
  • Loterijos, akcijos ar žaidimo organizatorius niekada nereikalauja padiktuoti papildymo kortelių kodų.
  • Gavę pranešimą apie laimėjimą mobiliojo ryšio operatoriaus organizuotoje loterijoje, patikrinkite, ar tikrai vyksta loterija, akcija ar žaidimas, kuriame Jūs laimėjote ("Omnitel" - 1533; "Bitė" - 1501; "Tele2" - 8 800 40212). 
  • Atminkite, kad iš laimėtojo nereikalaujama iš anksto sumokėti pridėtinės vertės mokesčio ar kito mokesčio. 
  • Jeigu Jūs tikrai laimėjote, apie prizo atsiėmimo sąlygas ir mokesčius sužinosite nuvykęs pas loterijos, akcijos ar žaidimo organizatorių.
  • Jeigu kyla nors mažiausias įtarimas, kad skambina sukčius, nedelsdami skambinkite į policiją trumpuoju numeriu 112 arba 02.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Karbauskis pasiruošęs keisti NT apmokestinimą (85)

Premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo „valstiečių“ frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis...

Ministerijoje budėjusi mokytoja Veronika grįžta pas mokinius: dirbs neatlygintinai (383)

Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) nuo lapkričio 28 dienos budėjusi pradinių klasių...

650 tūkstančių gyventojų – „Sodros“ pranešimai apie naują pensijų skaičiavimo tvarką (11)

Gyventojams, kurie dalyvauja pensijų kaupime ir buvo pasirinkę kaupimą pagal formulę 2+0+0 bei nuo...

Kauno Kalėdų miestelio kainų apžvalga: kiek mokėsite už karštą vyną, kavą ir saldėsius (5)

Kauno rotušės aikštėje esančio kalėdinio prekybos miestelio pardavėjai patenkinti - žmonių...

Kaunas siūlo įteisinti policijos ir vairuotojų išpeiktą naujovišką gatvių ženklinimą (127)

Kauno gatvėse išpiešti rombai sukėlė tikrą diskusijų audrą – vieni palaikė Kauno...

Po dar vienų derybų mokytojai ketina stabdyti streiką ir trauktis iš ministerijos (147)

Po antradienį vykusio dar vieno darbo grupės posėdžio Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM),...

„Manchester United“ atleido trenerį Jose Mourinho (28)

„Manchester United“ atleido vyriausąjį komandos trenerį – portugalą Jose Mourinho . Apie...

Britų vyriausybė intensyvina pasiruošimo planus blogiausiam variantui (4)

Didžiosios Britanijos vyriausybė antradienį susirinko tartis dėl pasiruošimų scenarijui, kad...

Bunkės mylimasis – pirmą kartą atvirai: papasakojo, kodėl buvo priverstas mesti kriminalisto darbą (30)

Dainininkės Natalijos Bunkės širdies draugas Edgaras Eidėjus pirmą kartą viešai prieš...

Sniegingą rytą nuotaiką sugadino „Volkswagen“ vairuotojas: tegul kraustosi ten, kur KET negalioja (40)

Tamsų ir sniegingą pirmadienio rytą Vilniaus gatves sukaustė tradicinės spūstys. Ne paslaptis,...