aA
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu asmenys, priklausantys tautinėms mažumoms, Lietuvoje sudaro apie 15,8 procentų visų šalies gyventojų. Skaitlingiausia tautinė mažuma yra lenkai, kurių mūsų šalyje gyvena per 200 tūkstančių, tačiau taip pat gausios rusų, baltarusių, ukrainiečių bendruomenės. Be to, nemažai yra ir žydų, totorių, vokiečių, romų, latvių bei armėnų.
Lietuvaitė mergaitė su vėliava
© Shutterstock nuotr.

2011 metais skirtingų tautų atstovų Lietuvoje skaičius išaugo net iki 154, tad nenuostabu, jog plečiantis daugiakultūriškumui, o taip pat ir keičiantis geopolitinei situacijai, Vyriausybė, atkurdama konservatorių ir liberalų panaikintą Tautinių mažumų departamentą, ėmėsi svarbios misijos – kurti darnią aplinką, užtikrinančią sklandžią tautinių mažumų integraciją į visuomenę bei sukuriančią sąlygas jų tautinio tapatumo išsaugojimui bei tautinės tolerancijos skatinimui.

- Departamento direktorės Vidos Montvydaitės klausiame, kokių darbų imamasi pirmiausia, kokia yra departamento misija?

- Departamentą matau kaip kultūrinio dialogo įstaigą, siekiančią įgyvendinti tautinių mažumų politiką, užtikrinant Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų interesus, tautinio tapatumo saugojimą ir sąlygų aktyviai dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime sudarymą. Mūsų misija – užmegzti kuo nuoširdesnį dialogą su tautinių mažumų organizacijomis ir rūpintis, kad tautinių mažumų įžvalgos bei pasiūlymai sulauktų atsako.

- Kokia šiandien yra tautinių mažumų padėtis Lietuvoje, ar pavienių tautybių atstovai jaučiasi plačiosios visuomenės dalimi?

- Galima teigti, jog tautinių mažumų padėtis per pastaruosius metus pasikeitė į gerąją pusę – gimnazijas ir mokyklas Lietuvoje baigę jaunuoliai gerai moka valstybinę kalbą, išmano teisinę ir socialinę sistemą. Pastebime, jog tokie asmenys lengviau randa darbus, aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime, prisideda prie kultūrinės veiklos.

- Kokia tai kultūrinė veikla?

- Čia galime išskirti jau tradicinius, kasmetinius tarptautinius folkloro festivalius „Pokrovskije kolokola”, „Kwiaty polskie”, kuriems valstybė skiria finansavimą. Taip pat nemažai dėmesio sulaukia ir tautinių bendrijų meno kolektyvų festivalis „V krugu druzej”, Rytų Lietuvos moksleivių menų festivalis „Rytų Lietuvos žiedas”, Europos žydų kultūros dienos. Tikimės, kad tarptautinis festivalis „Baltijos aušros”, kuriuo pristatoma daugiakultūrė Lietuva, taip pat taps tradiciniu.

- Turbūt sutiksite, jog pietryčių Lietuvos regionas išsiskiria iš kitų šalies vietovių. Kokia Jūsų misija šiame regione?

- Taip, išties, pietryčių Lietuvos regionas yra savitas. Čia norime padėti tautinėms mažumoms labiau integruotis į plačiąją visuomenę per neformalųjį švietimą ir kultūrinį gyvenimą. Departamentas yra numatęs iš dalies finansuoti renginius, susitikimus, diskusijas bei seminarus tautinių mažumų nevyriausybinėms organizacijoms. Be to, Lietuvos tautinių mažumų organizacijos turi galimybę naudotis departamento remiamų tautinių mažumų kultūros centrų patalpomis repeticijoms ir renginiams organizuoti, neformaliojo švietimo veiklai vykdyti. Norime, kad tautinės mažumos jaustų, jog Lietuva yra namai, Tėvynė.

- Sakote, jog vyksta bendradarbiavimas, tačiau tenka girdėti, kad lietuviai nėra itin atvira tauta. Ar mums reikią ką keisti, kad taptume atviresni?

- Nors Lietuvoje ir kyla šiokių tokių skirtingų kultūrų sąlygotų problemų, Lietuva yra darni ir daugiakultūrė valstybė. Manau, jog smulkūs nesutarimai kyla dėl nežinojimo ar nesusikalbėjimo. Šiuo atveju mūsų tikslas yra padėti suprasti kartu gyvenančių tautų papročius, tradicijas. Švietimas, pažinimas, dialogas – tai kertiniai atviros, tolerantiškos visuomenės akmenys. Lietuvoje veikia šeši tautinių mažumų kultūros centrai. Pasitelksime juos kultūros sklaidai regionuose, tautinės tolerancijos ugdymui.

- Ar departamentas planuoja organizacinėmis ar finansinėmis priemonėmis prisidėti prie iniciatyvų, kuriomis siekiama saugoti tautinių mažumų kultūros paveldą?

- Taip. Remiame įvairią veiklą – seminarus, apskrito stalo diskusijas, konsultacijas pilietinio švietimo, istorinio paveldo, kalbos, tradicijų ir kultūros, tapatybės klausimais dalyvaujant NVO, mokslininkams, politikams ir kitiems žinomiems žmonėms. Skiriame ypatingą dėmesį tautinėms mažumoms skirtoms neformaliojo švietimo programoms, kuriomis siekiama puoselėti papročius, tradicijas ir folklorą. Tam gerai pasitarnauja tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų veikla.

- Ar departamentas dirbs prevencinį darbą, siekdamas išvengti propagandinių manipuliacijų?

- Kaip ir minėjau prieš tai, nesantaiką tautiniu pagrindu dažniausiai kursto informacijos trūkumas arba jos neteisingas pateikimas. Nežinojimas, nenorėjimas suprasti, išankstinis nusistatymas ir melas yra didžiausi priešai. Gaila, kad kai kurie politikai, žurnalistai ar komentatoriai lieka ištikimi savo asmeninei arba primestai nuomonei ir nesigilina į tai, kokia situacija yra iš tiesų. Mes stengsimės formuoti atvirą visuomenę ir kitokią jos nuomonę per pažinimą. Jau dabar bendradarbiaujame su įvairių sričių atstovais, kuriems pateikiame įvairiapusę informaciją. Žmonės tampa pakantesni, tolerantiškesni, kai susipažįsta su nežinomu jiems dalyku iš arčiau. Be to, netrukus paskelbsime konkursą žurnalistams, kuriuo skatinsime skirtingų kultūrų dialogą. Mūsų tikslas yra padėti plėtoti tarpkultūrinį dialogą, ryšius tarp tautų ir puoselėti santarvę bei teisingumą. Mes skleidžiame informaciją norėdami padėti žmonėms atsikratyti stereotipų ar baimių.

- Kai kas gali teigti, kad Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų problemos yra seniai žinomos, tad dabar pagrindinis darbas yra rasti šių problemų sprendimo būdą. Ar Jūs pateisinate tokį požiūrį?

- Manau, kad mes turime kalbėti apie valstybės institucijų ir tautinių mažumų bei visos visuomenės glaudesnį bendradarbiavimą. Matome, jog Vyriausybė tam pasirengusi, tad Lietuva gali toliau eiti Europos keliu stiprindama tautinių mažumų solidarumą ir gindama jų teises, kultūros paveldą bei kalbą.

- Dėkojame už atsakymus.

Šiemet liepos 1 d. pradėjęs veiklą Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi gilias ištakas – pirmoji tokio pobūdžio institucija įkurta dar 1989 metais, tada ji vadinosi Tautybių departamentu. Vėliau jis tapo Regioninių problemų departamentu ir daugiausia užsiėmė pietryčių Lietuvos tautiniais reikalais. Dar vėliau funkcijos išsiplėtė – departamentas 1997 metais buvo pertvarkytas į Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, jam patikėtas ir bendradarbiavimas su užsienio lietuviais. 2010 metais XV-osios Vyriausybės sprendimu departamentas buvo panaikintas, jo veikla buvo išsklaidyta ir perduota Kultūros, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijoms. Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus Vyriausybei sulaukus prašymų atkurti tautinių mažumų problemas sprendžiančią instituciją, dabar vėl visi tautinių mažumų kultūros projektai ir tautinės politikos koordinavimas yra sutelkti vienose rankose. Departamente dirbs 14 įvairių profesijų žmonių: istorikai, politologai, teisininkai, filologai, komunikacijos specialistai. Visi jie – plataus akiračio, tolerancijos ir pagarbos žmogui, jo orumui šalininkai.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti tautinių mažumų įtrauktį ir integraciją, užtikrinant etninį tapatumą, dalyvavimą viešajame gyvenime ir tautinių santykių darną.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mirusiųjų kūnus ruošiantis tanatopraktikas – apie išnarstytus organus ir paskutinius artimųjų prašymus (6)

„Po trijų mėnesių iškastas ketvirčiuotas kūnas, kurį reikėjo surinkti ir pašarvoti atvirame...

Kaip sekasi verslininkams, dėl vaikų persikėlusiems į ekologišką gyvenvietę (8)

Noras sukurti geresnį gyvenimą savo vaikams vilnietę Darija su šeima atvedė į ekologiškos...

Tapinas apie į Latviją neišskridusią Grybauskaitę: man nesueina galai niekaip

Sekmadienį Lietuvą apskriejo žinia, kad dėl lėktuvo gedimo prezidentė Dalia Grybauskaitė...

Užkalnis norėjo atsikąsti šviestuvo ir pakramsnoti baldus (75)

Jeigu šviestuvai, baldai ir baro puošmenos būtų valgomi, „Pachamama Dinner Club“ būtų...

Po atimtų vaikų skandalų motina pratrūko: augindama du vaikus jaučiuosi nesaugi (31)

Apie tūkstantį žmonių sekmadienį 11 val. susirinko į mitingą prieš vaikų atiminėjimą...

Bioarcheologė: prieš kelis šimtus metų lietuviai gyvendavo tik iki 40 m. ir mirdavo nuo baisių ligų (110)

„Žmogaus griaučiai yra nuostabūs tuo, kad jie ne tik suteikia galimybę judėti ar apsaugo...

Broliai Antetokounmpo: Nigerijos palikuonys kelią į krepšinio sėkmę skynėsi per skurdų uždarbį gatvėje

Meilę gimtajai Graikijai išpažinę ir rasizmo išpuolius išgyvenę broliai Antetokounmpo...

Eksperto prognozė: kaip kriptovaliutų rinka atrodys 2019 metais (90)

Londono universiteto koledžo mokslininkas Paolo Tasca sako, kad kriptovaliutų rinka tampa vis...

Neįtikėtina Billo Gateso meilės istorija: į ką virto slapta užsimezgę santykiai (2)

Jis jau buvo technikos ir verslo pasaulio garsenybė, vadovavo vienai garsiausių ir sėkmingiausių...

Ekspertė pasakė, kada palankiausia įsigyti keliones ir, kiek gali tekti susimokėti (14)

Kone keturi iš penkių lietuvių, pasirinkusių poilsį Turkijoje, renkasi Alanijos kurortą. Vieni...