A. Tapinas renginio metu moksleiviams pasakojo laukinių gyvūnų dresuotojo Zoltan Horkai patirtį, mat pats dresuotojas atvykti negalėjo. Anot A Tapino, jis kartu su laukinių gyvūnų dresuotoju dirbo kuriant serialą „Discovery“ kanalui apie laukinių gyvūnų dresavimą.
Pasak A. Tapino, kad gyvūnai filmavimo aikštelėje elgtųsi taip, kaip nori režisierius, Z.Holtan sukuria tokią situaciją, kurioje vilkas jaustųsi natūraliai – taip, kaip jiems sako instinktas. Dresuojama nenaudojant jokios prievartos, o didžiausia motyvacija vilkams – maistas. Prieš kiekvieną filmavimą jie nėra maitinami 3 – 4 dienas, tai atitinka jų mitybą laukiniame gyvenime.
A. Tapinas pasakojo, kaip buvo nufilmuota situacija, kurioje režisieriui reikėjo, kad vilkas didžiuliu greičiu peršoktų per kamerą. Filmavimo kamera buvo padėta po stalu, ant stalo - mėsos gabaliukas. Jei vilkui atlikus šuolį režisieriui atrodo, kad trūksta agresijos, bandoma antrą kartą, tik šalia mėsos dar pastatomas vilkas, kuris yra žemesnės hierarchijos. Tai, pasak A. Tapino, sunervina šokantį vilką ir šuolis atrodo žymiai energingiau. Jei antras kartas taip pat būna ne iki galo sėkmingas, panaudojama paskutinė korta – atvedama vilkė, dėl kurios šuolis beveik visada būna toks, kokio tikimasi.
Dar vienas labai įdomus dalykas – scenų, kurioje žmones drasko vilkai, filmavimas. Anot A. Tapino, kelias dienas prieš filmavimą vyksta repeticijos, kurų metu kiekvienas vilkas dresuojamas atskirai. Vienam vilkui priskiriama viena dresuotojo kūno vieta, pavyzdžiui, koja. Prie jos pririšama virvė su mėsos gabaliuku, vilkas paleidžiamas iš narvo ir atbėgęs kiekvieną kartą toje pačioje vietoje randą atlygį.
Filmavimo aikštelėje paleidžiami keli vilkai vienu metu, jie bėga link aktoriaus, o prie jo skirtingose vietose po drabužiais būna pririštos virvelės su įsuktais mėsos gabaliukais. Tokiu būdų gaunamas efektas, kad vilkai drasko žmogų, nors iš tikro, jie tik nori ėsti ir mėsos gabaliukus pasigriebia iš jiems įprastos vietos.
Filmavimo aikštelėje, moksleiviams pasakojo A. Tapinas, svarbu suprasti, kokia struktūra gyvena vilkai. „Viskas vilkų pasaulyje yra paremta hierarchija. Kiekvienas vilkas žino savo vietą gaujoje ar jis yra aukščiau, ar žemiau, ar žemiausiai ir jų visas gyvenimas yra kova dėl aukštesnės vietos hierarchijoje”, – sako A. Tapinas.
Tai vienas svarbiausių dalykų ne tik dėl taikaus gaujos sugyvenimo, bet ir norint užtikrinti saugumą filmavimo aikštelėje. Pačiame hierarchijos viršuje yra Z. Horkai, jis yra visų vilkų ir jų gaujų vadas ir nei vienas nedrįsta jam mesti iššūkio. Kiekviena gauja turi ir savo vadą – alfa patiną, kuris vadovauja visiems žemesnėje vietoje esantiems vilkams.
Tačiau Z. Horkai dresuoja ne tik vilkus, bet ir kitus laukinius gyvūnus, tarp jų, ir meškas, tačiau jų motyvacija, kitaip nei vilkų, nėra maistas. A. Tapinas prisimena situaciją, kai buvo filmuojama scena, kurioje laukinė meška turėjo vytis raitelį. „Mes padarėme narvą su kita meška, ji buvo išerzinta, išerzino pirmąją mešką ir tada ta meška, kuri susierzino, tarsi bėgo nuo antrosios meškos ir vijosi Zoltaną, kuris jojo ant žirgo”, – prisimena A. Tapinas.
Antrus metus iš eilės vykstančio renginio „Geriausia ever pamokų diena“ DELFI suteikė galimybę 3 moksleiviams „pasimatuoti“ žurnalisto profesiją ir parengti publikacijas.
