Maisto technologė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja Raminta Bogušienė teigia, kad tikėjimas neįrodytais mitais dažnai nepasiteisina ir žmogui sportas tampa kančia, nesuteikiančia rezultatų, rašoma pranešime spaudai.

„Tinkamai formuojami sportuojančio žmogaus įpročiai turi įtakos visam žmogaus gyvenimui, tad, pradedant sportuoti, svarbu pasikonsultuoti su treneriu arba šeimos gydytoju. Netinkama mityba, bandymai ją pakeisti maisto papildais bei kiti nepagrįsti išsigalvojimai – visa tai nesuteiks norimų rezultatų ir netgi gali privesti iki sveikatos problemų“, – teigia R. Bogušienė. Mitybos ekspertė pristato populiariausius mitus ir nuomonę apie juos.

Raminta Bogušienė

1 mitas: Svarbiausia – nepamiršti papildų ir vitaminų

Netiesa. Jeigu valgoma nereguliariai, neįvairų ir menkavertį maistą bei neatsižvelgiama į maisto produktų sezoniškumą, nenuostabu, kad yra griebiamasi papildų, siekiant kompensuoti blogus mitybos įpročius ir nepritrūkti energijos. Pavyzdžiui, riebalų deginimo papildai tėra trumpalaikė galima išeitis, tačiau jei mityba nesubalansuota, tai nėra sveikatos saugojimas, o tik griovimas.

Jei organizmas nėra aprūpinamas biologiškai vertingu maistu, tuomet silpsta imuninė sistema, jaučiamas nuovargis, sutrinka virškinimo sistema, auga svoris ir yra griebiamasi greitų energijos šaltinių (saldumynų, miltinių gaminių). Žinoma, žmogus gauna trumpalaikę energijos dozę, tačiau ilgainiui prasideda organizmo išsekimas.

To išvengti galima tik valgant pilnavertį maistą. Esant papildomam poreikiui arba norint sustiprinti organizmą, galima gerti sveikatą stiprinančius maisto papildus, kurių nebuvo pakankamai gauta su maistu: omega-3, vitaminas D (ypač aktualu šaltuoju sezonu dėl nuolatinio saulės trūkumo). B12 ir kitus vitaminus vartoti galima tik ištyrus jų trūkumą, nes kitaip tai gali daugiau suteikti žalos, nei naudos.

2 mitas: Ką noriu tą ir valgau – juk sportuoju

Netiesa. Jeigu bus valgomas prastas maistas, turintis daug cukraus ar druskos, nekokybiškų riebalų, išskirtinai rafinuotų ar netgi transriebalų rūgščių, mažai skaidulinių medžiagų, nereikia stebėtis, jeigu svoris ne tik nustos kristi, bet netgi pradės augti, o ilgalaikėje perspektyvoje nebus išvengta nuolatinio peršalimo ir sporto traumų.

„Tai, kad žmogus sportuoja, jam iškelia dar daugiau uždavinių nei tam, kuris nėra fiziškai aktyvus. Sportuojančiam organizmui labai svarbi reguliari ir subalansuota mityba: gaunamų kalorijų kiekis turi būti proporcingas fiziniam aktyvumui. Rekomenduojama valgyti kas tris valandas, kitaip dažnai dėl alkio yra persivalgoma – tada žmogus jaučiasi ne gavęs, bet praradęs dar daugiau energijos. Tarp trijų pagrindinių valgymų negalima pamiršti priešpiečių ir pavakarių“, – teigia mitybos ekspertė.

3 mitas: Reikia atsisakyti riebalų

Netiesa. Kokybiški ir nežalingi organizmui riebalai turi sudaryti 25-30 proc. visos gaunamos paros energinės vertės. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vengti riebiųjų rūgščių transizomerų, kurių dienos norma negali būti didesnė nei 2 gramai. Taip pat PSO siūlo sočiuosius riebalus keisti vertingesniais – daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių turinčiais riebalais, pvz., ypač grynu alyvuogių aliejumi, kanapių, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejais ir pan. Vietoj kiaulienos, riebios dešros, tortų geriau rinktis riešutus, žalias lapines daržoves, avokadus ir riebią žuvį. Netinkamai pasirinkti riebalai veda prie svorio augimo, energijos trūkumo ir netgi sveikatos sutrikimų.

Vis dėlto prekybos tinklų atstovai pastebi tendenciją, kad vartotojai maistą vis dažniau renkasi atidžiai ir į prekių krepšelį bet ko nebededa.

„Kad vartotojai atidžiau renkasi produktus ir vertina jų sudėtį, pastebėjome ir iš pirkėjų elgsenos. Pardavimai rodo, kad vartotojai linkę rinktis geresnės sudėties ir kokybiškesnius produktus. Labai teigiamai vertinamas ir jau pirkėjų pamėgtas šviežių vaisių ir daržovių asortimentas. Ne retas maisto produktus vertina pagal jų sudėtį, o ne kainą, todėl, formuodami savo asortimentą, visada stengiamės užtikrinti, kad jame būtų aukštos kokybės sveikatai palankių produktų už patrauklią kainą“, – tikina „Lidl Lietuva“ atstovė Agnė Dalia Gaižauskienė.

Mitybos ekspertė rekomenduoja rinktis daugiau sezoninių daržovių ir vaisių

Kokia turi būti sportuojančio žmogaus mityba?

Svarbu per dieną valgyti 5 kartus su 3 valandų pertraukomis ir atsiminti, jog priešpiečiai ir pavakariai turi būti lengvi užkandžiai, o ne galimybė persivalgyti. Kiekvieno valgymo metu turime gauti 50-60 proc. angliavandenių, 25-30 proc. riebalų, 10-20 proc. baltymų ir kitų vertingų maistinių medžiagų (vitaminų, antioksidantų, mineralinių medžiagų). Visa tai gaunama tik su pilnaverčiu maistu, nekeičiant jo į nepakankamai maistinės vertės turinčius užkandžius, kurie greitai sukels alkio jausmą.

Pusryčiai – pats svarbiausias dienos patiekalas, kurio nereikia pamiršti. Pirmoje dienos pusėje ekspertė rekomenduoja valgyti daugiau angliavandenių turinčių produktus - įvairius grūdus (išskyrus rafinuotus miltus, cukrų ir jo gaminius) ir vaisius, nepamirštant pakankamo kiekio riebalų ir baltymų. Pirmoje dienos pusėje turi dominuoti angliavandeniai, nes reikės energijos visai dienai. Geriausias pasirinkimas vakarienei, anot R. Bogušienės, ankštinių kultūrų patiekalai (pupos, žirniai, avinžirniai ir lęšiai) su daržovėmis. Dar galima rinktis šviežiai ruoštą žuvį ir daržoves su kiaušiniais, rečiau siūloma valgyti liesą mėsą – ne dažniau kaip 3 kartus per savaitę ir geriausia pietums, o ne vakarienei.

Pietūs – pagrindinis dienos valgymas, o vakarienė valgoma ne vėliau kaip trys valandos iki miego. Tuomet rekomenduojama valgyti daugiau baltymų turtingų produktų, nes iš angliavandenių gaunamos energijos, kurią reikia išeikvoti greitai, prieš miegą organizmui nereikia. Mitybos ekspertė siūlo atsisakyti miltinių gaminių, sūraus maisto, dėl kurio sukauptų skysčių ryte pabusite „užtinę“. Taip pat vengti virto riebaluose, skrudinto, gruzdinto ar spraginto maisto, rūkytų, sūdytų, konservuotų ar kitaip perdirbtų mėsos ir žuvies produktų.

Taip pat reikėtų vengti maisto, kuriame yra: saldikliai, dažikliai, skonio ir kvapo stiprikliai, konservantai, „iš dalies hidrinti” ar „visiškai hidrinti riebalai”; daug cukraus (daugiau nei 5g/100 g) ar druskos (daugiau nei 1 g/100 g) turintys pieno produktai (varškės sūreliai, fermentiniai sūriai); vengti saldžių, gazuotų ir energinių gėrimų, taip pat džiovintų vaisių su cukrumi ir sieros dioksidu.

R. Bogušienė primena, jog be mitybos sportuojančiam žmogui labai svarbu ir kokybiškas poilsis bei stabili emocinė būsena. „Svarbiausia įsiklausyti į savo organizmą, nepersistengti, tinkamai valgyti ir pakankamai išsimiegoti. Taip pat negalima iš savęs reikalauti per daug – priprasti prie naujų įpročių kartais prireikia ir pusės metų. Visų svarbiausia – vidinė ramybė, harmonija su savimi ir aplinka, kai jautiesi mylintis save ir pasaulį aplink, tu niekada neleisi savo organizmo teršti prastu maistu. Jausi, koks fizinis aktyvumas (spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, bėgimas) ar rytinė mankšta, o gal meditacija tavo organizmui reikalinga. Nei vienas specialistas negali pasakyti, kas tau tinka ir kaip tu turi gyventi sveikai, jie turi praplėsti tavo požiūrį apie sveikatai palankų gyvenimo būdą, o tu turi atsirinkti, kas tau palanku “, - sako VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė R. Bogušienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)