Per praktiką galima iš vidaus pamatyti, kaip dirba dominančios įmonės, ir nesvarbu, ar jos yra Lietuvoje, ar kitose pasaulio šalyse. Be to, darbdaviai taip pat ieško studentų su praktikos bagažu. Studentų organizacijos AISEC atstovas Karolis Dargis sako, kad kartais praktiniai įgūdžiai pralenkia netgi patį universitetą.

„Studijos yra reikalingos, tai išugdo žmogų, bet praktikos žinios yra labai svarbios. Įmonės labai vertina, kai žmonės yra patyrę, kai turi praktinių žinių ir supranta, kaip kas veikia įmonėse, organizacijose ir pan.“, – sako K. Dargis.

KTU studentai

Įmonės auginasi darbuotojus

Studentų organizacijos atstovas pasakoja, kad pastaruoju metu darbdaviai labai vertina jaunus žmones, kurie yra dalyvavę kokiose nors nevyriausybinėse organizacijose, turi savanoriavimo patirties, jie ieško studentų, kurie jau yra praktikavęsi kokiose nors įmonėse. „Darbdavius patraukia studentai, turintys noro, užsidegimo ir motyvacijos“, – tikina K. Dargis.

Anot jo, pastebima, kad noro išbandyti save netrūksta Y kartos žmonėms, jiems daug kas įdomu, todėl dažnai viską keičia. Tačiau žmonės labai skirtingi. „Vieni susiranda darbo vietą, pabūna, paskui ieško toliau, bet yra tokių, kurie susiradę patinkančią įmonę siekia joje pasilikti, toliau tęsti savo karjerą. Vieni nori vykdyti trumpą praktiką, apsižiūrėti, kaip kas vyksta, o kiti iškart randa savo kelią, kurio ieškojo. Būna, kad užtenka ir vienos praktikos“, – sako K. Dargis.

Jis pasakoja, kad kai kurios įmonės siekia, kad po praktikos studentai pasiliktų ir taptų visaverčiais jų darbuotojais. „Tokios įmonės labai stengiasi suteikti praktiką, kuri būtų naudinga pačiam jaunam žmogui, kad jis patobulėtų ir kartu galėtų pasilikti bei tęsti darbą, karjeros kelią“, – sako studentų organizacijos atstovas.

Dviejų mėnesių praktikos nebeužtenka

Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų departamento direktorius Martynas Ubartas sako, kad darbdaviai dažnai skundžiasi, jog studentai turi per mažai praktinių žinių, dėl to nuo rugsėjo KTU studentams siūlys išplėstinę praktiką. Ji bus gerokai ilgesnė nei iki šiol taikyta dviejų mėnesių privalomoji praktika – studentai pasirinktose įmonėse ar įstaigose galės praktikuotis net iki dviejų semestrų, t. y. visus metus.

KTU studentai

„Siūlysime ilgalaikę praktiką. Pabaigęs dalį dalykų universitete studentas gautas žinias jau realiai taikys ir tam tikrus uždavinius praktiškai atliks įmonėse, o paskui dar iš to rašys ir bakalauro baigiamąjį darbą, kuris jau bus tiesiogiai pritaikytas ir spręs realią problemą, nesvarbu, ar ji būtų įmonėje, pramonėje ar kažkur kitur“, – sako M. Ubartas.

KTU atstovas pasakoja, kad išplėstinė praktika bus siūloma ne tik paskutiniuosiuose kursuose – studentas galės pasirinkti ir sudėtinę praktiką trečiame ir ketvirtame kursuose, tiesa, tada praktiką teks derinti su mokslais. „Jeigu studentas praktiką pasirinks paskutiniais semestrais, tai jam liks parašyti tik bakalaurinį darbą, o jeigu iš pradžių praktiką norės atlikti, pavyzdžiui, trečio kurso pirmą semestrą, tuomet reikės derinti su paskaitomis ir tada tolimesnei praktikai kitą semestrą bus galima rinktis jau po tam tikrų paskaitų. Beje, tada vėl bus galima rinktis, ar praktikuotis toje pačioje, ar jau kitoje vietoje“, – pasakoja M. Ubartas ir priduria, kad neretai skirtingose vietose galima gauti daugiau patirties.

Jis sako, kad dažniausiai žinias pradėję taikyti praktiškai studentai pamato, ko jiems dar trūksta, todėl baigiamuosiuose semestruose jau gali tikslingai rinktis studijuojamus modulius.

Praktikų paieškų keliai

Kiekvienas studentas pats ieškosi praktikos vietos, tačiau jis gali pasinaudoti ir universiteto, kuriame studijuoja, arba įvairių studentų organizacijų pagalba.

AISEC atstovas K. Dargis pasakoja apie jų organizacijos renginį „Tavo kelias“, kuris padeda suvesti motyvuotus paskutiniųjų kursų studentus su gariausiomis Lietuvos įmonėmis. „Dalyvaujančių įmonių skaičius būna ribotas. Mes labai stengiamės, kad dalyvautų tik tos įmonės, kurios neieškotų nemokamos ar pigios darbo jėgos, kad tai nebūtų praktikos pasiūlymas, kuris nulemtų trumpalaikį darbą be tolimesnės perspektyvos“, – sako jis.

M. Ubartas pasakoja, kad KTU veikia Karjeros ir ugdymo centras, taip pat yra didelė universiteto partnerių ir įmonių duomenų bazė, kuria studentai ieškodami, kur atlikti praktiką, gali pasinaudoti. „Metai iš metų ši duomenų bazė didėja, mes patys vertiname ir darbdavius, ir galimybes ten atlikti praktiką, tad studentas gali rinktis iš jam siūlomų praktikantų ieškančių mūsų partnerių. Vis dėlto nebūtina priimti tai, kas siūloma, skatiname studentus siekti, ko jie nori, jie gali išsirinkti savo svajonių įmonę ir joje atlikti praktiką – galimybės yra labai plačios“, – teigia M. Ubartas.

Studentai papildomai gali atlikti ir savanorišką praktiką. Kitu esamu studijų laiku, ypač vasarą, jeigu nesirenka išplėstinės praktikos, studentai taip pat gali praktikuotis universiteto partnerių įmonėse, tačiau už tai nėra skaičiuojami kreditai.

Populiarios ir praktikos bei stažuotės užsienyje. M. Ubartas pasakoja, kad išvykti svetur studentams padeda projektas „Patirties partneriai“, tarptautinės praktikų programos IAESTE, „Erasmus+“.
Įmones praktikai galima rinktis visoje ES. „Mes labai skatiname išvykti, bet ne visi studentai nori iššūkių ir kažką keisti. Tie, kurie pasiryžta, grįžta su tikrai gera sukaupta patirtimi“, – teigia M. Ubartas.

Patys geriausi konkursų būdu atrinkti studentai turi galimybę praktiką atlikti lyderiaujančiose pasaulio įmonėse. „Tai jau pasiteisinęs modulis, nes mūsų studentai lyderiai tikrai gauna pačią stipriausią patirtį, kokią tik gali gauti“, – džiaugiasi M. Ubartas.

Ofisas

Stažuotė Kinijoje nepadėjo įtvirtinti įgūdžių

KTU elektronikos inžinerijos absolventui Sergejui Kochanenko teko stažuotis Kinijoje – su keliasdešimt kitų studentų iš viso pasaulio jį pakvietė kompanija „Huawei“. „Važiavau dviem savaitėms. Vieną savaitę praleidome Pekine, o kitą – Šendžene, kur yra pagrindinė „Huawei“ būstinė. Tai buvo labiau stažuotė, trumpalaikė praktika“, – pasakoja studentas.

Pirmą savaitę studentai mokėsi kinų kalbos Pekino kultūros ir kalbų universitete, susipažino su lankytinomis Pekino vietomis, pačiu miestu, to regiono maistu. Antrą savaitę Šendžene, kuris yra netoli Honkongo, Kinijos pietuose, vyko panaši programa, tik vietoje kalbos kursų studentai klausėsi paskaitų, kurias vedė „Huewei“ darbuotojai. „Jie pasakojo apie įmonės veiklas, ką patys veikia, kur pritaikomi jų produktai“, – pasakoja S. Kochanenko.

Vis dėlto stažuotėje studentams nepavyko įgyti daug naudingos praktikos. „Mūsų buvo apie 40 žmonių, visi atvažiavę iš skirtingų šalių, studijavome skirtingus dalykus. Negalėjome pritaikyti savo žinių, nes „Huewei“ darbuotojams buvo sunku įvertinti visų mūsų kompetencijas. Sakyčiau, tos užduotys buvo paviršutiniškos ir bendros, atskirai į kurią nors vieną šaką nesigilinome. Tokia didelė kompanija tikrai galėtų daug pasiūlyti, tačiau nepasakyčiau, kad sužinojau labai daug naujo“, – sako S. Kochanenko.

Kitokia Sergejaus patirtis iš dviejų mėnesių privalomosios praktikos Lietuvoje. „Praktikavausi įmonėje „Leggato“, kurių specializacija – koncertų ir renginių organizavimas, techninis aptarnavimas. Kai atvažiuoja atlikėjai, jiems reikia viską paruošti – visą techninę pusę, mikrofonus, kolonėles, LED ekranus, šviesos ir t.t., kad pasirodymas būtų tikrai įspūdingas. Buvau nuvykęs į porą koncertų“, – pasakoja absolventas.

Šią praktiką Sergejus susirado pats, tada teko susitarti su savo praktikos vadovu universitete ir su praktikos kuratoriumi įmonėje – pasirašyti trišalę sutartį: tarp universiteto, praktikos „darbdavio“ ir paties studento.

„Iš tos praktikos gavau daug naudos – būtent praktinių žinių, taikymo, nes universitete vis tiek daugiausia gaunama teorija, o paties pritaikymo mažoka. Būtent praktika tas žinias nukreipia tikslinga linkme ir leidžia naudingai jas pritaikyti“, – teigia studentas.

Po šios praktikos Sergejus sulaukė pasiūlymo pasilikti įmonėje dirbti ir toliau, tačiau jis atsisakė. „Toks darbas suryja labai daug laiko, o ir sveikatos prasme tai yra labai sudėtinga – dirbi po 24 valandas, turi viską paruošti koncertui, tada koncertas vyksta dvi valandas ir paskui reikia viską surinkti atgal. Tikrai nėra lengva“, – pasakoja jis.

Nors šiemet Sergejus baigė bakalauro studijas, jis ketina pasinaudoti absolventų praktikos galimybe – studentas gali per 12 mėn. išvykti kur nors praktikuotis į užsienį, pagal „Erasmus“ programą. „Reikia užsiregistruoti sistemoje, parašyti, kad nori išvažiuoti, pateikti laišką iš priimančios institucijos, kad jie sutinka tave priimti tai praktikai, ir gauni „Erasmus“ stipendiją, nors ir esi absolventas“, – apie tolimesnes praktikos galimybes aiškina absolventas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)