Vaikinas neslepia, kad dažnai gauna pasiūlymų uždirbti iš socialinių tinklų, tačiau retai jais pasinaudoja ir sako, kad tikrai nėra tas žmogus, kuris iš to pragyventų. Taip pat mano, jog neverta daug mokėti už maistą restorane, kuomet galima pavalgyti ir už 8 eurus. M. Katleris daug mieliau pinigus skiria investicijoms į atsiminimus – keliones.
- Kadangi Lietuvoje jau esate vienas žymiausių komikų, sakykite, ar įmanoma pragyventi iš humoristų honorarų?
- Tikrai galima. Ir ne tik pragyventi, o tiesiog gyventi. Būti humoristu yra didelis pliusas, nes, priešingai nei muzikantas, tu neturi leisti pinigų jokiems muzikos instrumentams, specialioms šviesoms, būgnininkui... Visi pinigai likę po mokesčių, salės nuomos ir Pauliaus Ambrazevičiaus eina tau į kišenę. Iš to gyvenu jau antrus metus ir kol kas dar nesidairau jokio kito darbo. Šiuo metu į mūsų pasirodymus galite patekti už 10-12 eurų.
- Kaip Lietuvoje pasikeitė žmonių požiūris į humorą?
- Lietuvoje žmonės nėra taip linkę išeiti iš namų kaip užsienyje. „Nes va tik išeik ir žiūrėk, nebėra 50 Eurų. Tai automobilio parkavimui, tai dar kam reiks”. Dėl to jie turi būti garantuoti, kad pinigai už renginį bus išleisti ne veltui. Galiu pasakyti, kad per 7 metus užsiauginome patys sau publiką. Skundų, kad renginys nebuvo vertas pinigų, gauname labai retai.
- Kiek Jums kainuoja būti juokingu?
- Finansiškai – nieko. Morališkai - daug. Dabar, kai su tavimi bet kas gali susisiekti per internetą ir išsakyti savo nuomonę apie tave, reikia turėti labai storą odą, kad nenorėtum visko mesti ir pasirinkti kitos profesijos. Taip, kaip Lietuvoje yra 3 milijonai krepšinio trenerių, tiek pat čia yra ir žmonių, kurie „žino“, kas yra juokinga ir apie ką juokauti galima bei negalima.
- Tai apie ką juokauti negalima?
Apie tėvus, apie šeima. Apie Panevėžį, apie mirusius žmones, apie gyvus žmones. Žodžiu, jei visų klausysi, tai galėsi tik apie vyrą grįžtantį iš komandiruotės juokauti.
- Socialiniame tinkle turite beveik 130 tūkst. sekėjų – ar iš to gaunate pinigų?
-Yra nemažai žmonių, kurie nori pasinaudoti mano sekėjais. Dažniausiai mainais siūlo savo parduodamą prekę. Kartais 50 eurų po stalu nori pakišti. Aš šituos visus pasiūlymus „prametu”. Sutinku reklamuoti kažką tik tada, jei man pačiam patinka ta prekė ar paslauga, arba turiu gerą idėją reklaminiam video. Iš „postų” „Facebooke“ Lietuvoje gerai uždirba tik kokie 4-5 žmonės. Aš nesu vienas jų.
- Kur Mantas Katleris leidžia savo pinigus?
- Investuoju juos į prisiminimus. Noriu, kad kiekvienas išleistas mano euras būtų ne šiaip sau. Brangių džinsų nenešioju, nes ir pigesni gerai laiko, neinu į brangius restoranus, nes žinau, kur už 8 EUR labai skaniai galiu pavalgyti. Viską leidžiu kelionėms ir turiningam laisvalaikio praleidimui.
- Kaip matome, keliavimas didelė Jūsų aistra, tai, sakykite, kuri kelionė buvo brangiausia, o kuri pigiausi?
- Kiekviena kelionė yra vis brangesnė už praeitą. Nes vis daugiau sau leidi ir vis daugiau nori pamatyti. Pati brangiausia kol kas buvo 2016 m Azija. Keliavau su savo drauge, dėl to hosteliuose nemiegodavome, nes nenorėjau kad koks indas miegotų vienoje patalpoje su ja ir po to šlapius sapnus sapnuotų. Pigiausia tai turbūt grįžti pas mamą į Panevėžį, nes dar kotletų parsiveži.
- Ar galima nukeliauti, pamatyti ką nors įspūdingai, bet pigiai?
- Galima. Yra žmonių, kurie iškeliauja į užsienį su kuprine ir „tapkėm“ ir grįžta po metų namo su daugiau pinigų nei išsivežė. Tokios kelionės ne man. Aš kai atsikeliu ryte, noriu žinoti, kur miegosiu ateinančią naktį, nelis ant galvos ir turėsiu pinigų maistui. Netranzuoju, necouchsurf’inu, paplūdimy nemiegu, miške netupinėju. Nors kokteiliams kitąkart galėčiau ir pataupyti.
- Apskritai ar planuojate savo pinigus, ar esate labiau išlaidus žmogus?
- Aš net nežinau, ar esu taupus, ar išlaidus. Kartais stoviu 10 minučių prie šampūno ir galvoju ar verta mokėti euru daugiau už geresnį. Bet tą patį vakarą galiu pastatyti visam barui gėrimų už 100 eurų ir nesigraužti, kad prastai išleidau pinigus.
Pasikartosiu vėl, reikia pinigus leisti prisiminimams, ne daiktams.
