„Vartodami alkoholį lietuviai saiko neturi nei švenčių metu, nei paprastomis dienomis. Jei žmogus geria, jis geria ir paprastą, ne vien šventinį savaitgalį. Penktadienis dažnam yra išgertuvių diena, o jei savaitgalis ilgesnis, ilgiau ir geriama“, - patikino Sigita Goštautaitė.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjos teigimu, valstybinės šventės neretai žmonėms tampa tik laisvadieniais, kurių metu atsiranda proga išgerti. Dar blogiau, jei valstybinės šventės išpuola penktadienį ar pirmadienį.

„Ilgųjų savaitgalių problema – savižudybės. Kuo daugiau išeiginių dienų, tuo daugiau bandymų žudytis pastebime. Ir tai susiję ne tiek su alkoholio vartojimu, kiek su vienatvės jausmu, kurį sunkiau ištverti, kai ilgesnis savaitgalis. Ne tik valstybines, bet ir kitas šventes paminėsime saugiau, jei nevartosime alkoholio. Nes dabar tradicijos tokios, kad jei nereikia į darbą, tai ir geriam. Ir visai nesvarbu – Kalėdos, Motinos, Tėvo ar Lietuvos Nepriklausomybės diena“, - pasipiktinimo neslėpė S. Goštautaitė.

Jai antrino ir policijos bei draudimų kompanijų atstovai. Jų teigimu, kalbėti apie saugumą valstybinių švenčių metu galima be galo ir krašto, tačiau visos kalbos ir liks tik kalbomis, jei patiems švenčių dalyviams trūks sąmoningumo.

Daugiau išeiginių – daugiau pavojų

„Kai savaitgalis ištęsiamas iki 4-5 dienų, tuomet žmonės „užšvenčia“ taip, kad praranda savikontrolę, atvyksta tikrai neatsargiai susižaloję. Visiškai nesvarbu – valstybinė šventė ar kokia kita, didžiausia įtaką turi išeiginių dienų skaičius“, - pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus.

Dabar tradicijos tokios, kad jei nereikia į darbą, tai ir geriam. Ir visai nesvarbu – Kalėdos, Motinos, Tėvo ar Lietuvos Nepriklausomybės diena.
S. Girštautaitė

Jis tikina per savo praktiką nepastebėjęs, kad būtų padaugėję traumų masinių susibūrimų metu. Taip nutinka tik tuomet, kai renginio organizatoriai neapgalvotai pasirenka vietą. Renginį organizuoja ten, kur yra kalvų ar laiptų.

„Bet Lietuvoje masiniai renginiai šia prasme organizuojami saugiai. Iki šiol panikos, isterijos, sumaišties jų metu ir dėl to vykstančių masinių bėgimų, suspaudimų bei gausių sužalojimų nepasitaikė“, - patikino V. Vaitkus pridūręs, kad pats saugiausias bet kokių švenčių šventimas yra buvimas šeima.

Daugiau problemų kyla namuose nei viešumoje

Policijos departamento Masinių renginių ir ekstremalių situacijų koordinavimo skyriaus viršininkas
Saulius Kazlauskas pasakojo, kad per valstybines šventes policininkams nuobodžiauti netenka. Šventinių laisvadienių metu vyksta daug masinių renginių, tad policininkų darbo krūviai didėja. Tiesa, tai išeina į naudą – sumažėja įvykių susijusių su viešosios tvarkos pažeidimais.

„Daugiau problemų pastebime ne viešose vietose, o buityje, artimoje aplinkoje, kur besaikis alkoholio vartojimas priveda prie smurto, sužalojimų, kitokių įvairių buitinių konfliktų. Kai kuriuose komerciniuose renginiuose padaugėja kišenvagysčių, alkoholinių gėrimų gėrimo viešose vietose atvejų, tuo tarpu politiniuose renginiuose tokių įvykių paprastai beveik nefiksuojama“, - patikino S. Kazlauskas.

Jis pastebi, kad kasmet mažėja pažeidimų, konfliktinių situacijų ir kitokių nesusipratimų. Už tai dėkoti jis linkęs ne tik daugiau dėmesio saugumui skiriantiems renginių organizatoriams, bet ir augančiam žmonių sąmoningumui.

„Žmonės turėtų nepamiršti, kad būtina saugoti savo rankines, turtą, pinigines, mobiliuosius telefonus. Išvykstant kelioms dienoms, pasirūpinti savo gyvenamos vietos saugumu“, - priminė S. Kazlauskas.

Saugumu turime rūpintis patys

Kalbėdama apie asmens ir gyvenamosios vietos saugumą draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinė direktorė Katerina Pavlidi pasakojo, kad visiškai nesvarbu, ar tai valstybinės, ar kitokio pobūdžio šventės. Per laisvadienius išvykus iš namų iškylančios saugumo problemos aktualios vienodai.

„Laisvadienių metu nusikaltėliai dažniausiai kėsinasi į žmonių nuosavybę. Jei visi namiškiai būtų atidesni, vagysčių būtų gerokai mažiau. Būna atvejų, kai mums nieko neįtariant esame stebimi vagių, kurie žino, kur ir kada mes esame, ką veikiame. Todėl neatkreipdami dėmesio į įtartinas aplinkybes, vykstančias aplink mus, padidiname vagystės riziką. Taip pat pasitaiko, jog išvykdami neatidžiai apžiūrime visus elektros prietaisus ar vandens čiaupus, tokiu atveju galime pridaryti nemalonumų ne tik sau, bet ir kaimynams. Visų nemalonumų galima išvengti arba bent sumažinti jų riziką, tik rūpestingai saugant turtą“, - pasakojo K. Pavlidi.

Šventę švęsti: jei nereikia į darbą, tai ir geriam
© DELFI / Tomas Vinickas

Pasak jos, nors organizatoriai kviesdami į renginius yra atsakingi už saugumą jo metu, neretai nelaimių nepavyksta išvengti. K. Pavlidi pasakojo, kad į jų kompaniją kreipėsi žmonės nukentėję ir nuo fejerverkų, šiems apgadinus brangius kailinius, ir nuo šampano butelio, kuris buvo mestas į minią. Tad aklai pasikliauti kitais žmonėmis ir patiems nepasirūpinti savo saugumu – nevalia.

Situacija gerėja

„Nors švenčių metu organizuojamuose renginiuose pakankamai saugu, visuomet išlieka rizika jų dalyviams vienaip ar kitaip nukentėti. Kartais masiniuose susibūrimuose dėl nenumatytų konfliktų nukenčia ir patys šventės dalyviai. Reikėtų stengtis patiems neprovokuoti konfliktiškų situacijų, o jei esate provokuojame – stengtis kuo mažiau į tai įsivelti ir nekreipti dėmesio“, - kaip išvengti nemalonumų patarė K. Pavlidi.

Ji priminė, kad reikėtų pasirūpinti ir transporto, kuriuo yra atvykstama į šventes, saugumu. Net ir trumpam paliekant automobilį jį reikia užrakinti, įjungti apsauginę signalizaciją bei nepalikti jame vertingų daiktų.

„Visais šiais atvejais, jei žmogus yra pasirūpinęs draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir transporto draudimu, gali ramiau leistis į įvairias išvykas ir šventes. Smagu, kad situacija keičiasi – Lietuvoje šventes paminėti mokame pakankamai saugiai. Tai džiugina tiek pačius dalyvius, tiek renginių organizatorius“, - pripažino K. Pavlidi.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sunku patikėti, kad vienai šeimai teko išgyventi šitiek tragedijų (2)

Kodėl likimas vienai šeimai lėmė išgyventi tiek tragedijų ir negandų? Jų būta tiek daug, jog...

Petro Gražulio dukrelės mama paviešino jų susirašinėjimą: galite suprasti, kaip jaučiausi Gražulis teismo keliu reikalaus vaiko globos (1041)

Po žinomo politiko Petro Gražulio pareiškimo, jog savo ir palangiškės Birutės Navickaitės...

Kolumbijai nepasipriešinę lenkai – už aštuntfinalio borto (263)

Aukštą aštuntąją vietą FIFA pasaulio reitinge užimančios Lenkijos rinktinės pasirodymas...

R. T. Erdoganas skelbia pergalę rinkimuose Turkijoje (1)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdoganas) paskelbė pergalę...

Lietuvai gresia juodžiausias scenarijus ES: galime pradėti skaičiuoti valandas, kol visi masiškai pradės eiti į pensiją (486)

Per artimiausius 5-6 metus reikia sukaupti rezervą , kad mūsų socialinės apsaugos sistema 15...

Kada, jeigu ne vasarą: paaiškino, kaip reikia atsijungti nuo centrinio šildymo (1)

Atėjus šiltajam metų laikui vis daugiau butų ir kitų patalpų savininkų kreipiasi ieškodami...

Kaip nutiko, kad šunų kirpėjai meilę šunims nustelbė meilė vištoms (2)

Alytaus rajono Domantonių kaime per 40 rūšių paukščių auginantys Deimantė Esebua ir Robertas...

Kruviniausios šaudynės repo istorijoje: kai kurios mįslės neįmintos iki šiol (11)

Jauno reperio XXXTentacion – vieno žinomiausių vardų dalijimosi muzikos įrašais socialiniame...

Vairuojate automobilį su turbina? Šis straipsnis jums (15)

Kad ir ką bedarytumėte, dar niekam nepakenkė profesionalų patarimai. Ši auksinė taisyklė...

5 galvosūkiai atsipalaidavimui: kurie iš šių teiginių yra teisingi?

Vasarą norisi atsipalaiduoti, tačiau kartu galima pramankštinti ir protą. Štai 5 teiginiai –...