Sutaupo ir kokybiška renovacija, ir gyventojų elgesys

Vienas iš svarbiausių Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos tikslų – pagerinti senos statybos daugiabučių energines savybes bei sumažinti šilumos energijos suvartojimą. Kaip renovuotam namui pasisekė įgyvendinti šią užduotį, vertinama išduodant energinio efektyvumo sertifikatą, liudijantį, kad po renovacijos namas iš tiesų tapo taupesnis. Renovacijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarp renovacijos darbų kokybės ir energinio efektyvumo – tiesioginis ryšys, todėl gyventojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip atliekami renovacijos darbai.

Svarbus ir menkiausias trūkumas

Prieš renovaciją įvertinamas dabartinis namo energinis efektyvumas, apskaičiuojama, kokie šilumos sutaupymai galimi, apšiltinus sienas ir įgyvendinus kitas energijos taupymo priemones. Nors tinkamai parengtas investicijų planas ir techninis projektas – svarbūs dokumentai, didelę įtaką energinio efektyvumo pasiekimui turi ir tai, ar kokybiškai atlikti statybos darbai.

„Net tokia smulkmena, kaip ne visai teisingai sumontuoti langai arba durys, gali sutrukdyti namui pasiekti nustatytą energinę klasę, todėl gyventojai turėtų nenumoti ranka net į menkiausius neatitikimus, keliančius įtarimą. Taip pat reiktų skirti daug dėmesio nepriklausomo techninio prižiūrėtojo, kuris atstovaus gyventojų interesus, bendraudamas su rangovais, pasirinkimui“, – pabrėžia Klaipėdoje įsikūrusios įmonės, teikiančios energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas, generalinis direktorius Ričardas Petrikauskas.

Svarbi ne tik kaina

Tam, kad daugiabutis pasiektų reikiamą energinę klasę, būtina racionaliai pasirinkti taupymo priemones ir atsižvelgti ne tik į jų kainą, bet ir į kokybę – pabrėžia 939-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pašilaičiai“ pirmininkas Juozas Pukanasis, prižiūrintis renovaciją maždaug 8 daugiabučiuose sostinės Pašilaičių rajone.

„Dažnai pats svarbiausias klausimas gyventojams būna renovacijos kaina ir tik vėliau – energiniai rodikliai. Tačiau siekis sutaupyti bet kokia kaina ne visada pasiteisina. Pasitaiko atvejų, kai gyventojai nusprendžia, kad nori įgyvendinti tik labai minimalias priemones, nes jiems atrodo, kad namui to užteks, galvoja – jei stogas nevarva, jei langai daugmaž nauji, tereikia apšiltinti sienas, ir viskas bus gerai. Tačiau taip atnaujinto namo sutaupymai būtų labai nedideli, o renovacijos darbai vis tiek nemažai kainuotų. Todėl planuojant renovaciją, rekomenduočiau įsiklausyti į ekspertų nuomonę, gilintis į renovacijos procesus“, – sako J. Pukanasis.

Brangios priemonės – didesnis sutaupymas?

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) statistika rodo, kad daugiau nei 70 proc. 2014 m. daugiabučių po renovacijos sutaupė nuo 50 iki 70 proc. šilumos energijos. O 9 proc. namų sutaupė net daugiau nei 70 proc. energijos.

Kalbėdamas apie tai, kokios priežastys leidžia kai kuriems daugiabučiams po renovacijos sutaupyti itin daug šilumos, energinio sertifikavimo paslaugas visoje Lietuvoje siūlančios įmonės vadovas Darius Juozapavičius atkreipia dėmesį, kad tai, kiek namas sutaupo, priklauso ir nuo gyventojų įpročių.

„Daugiabučiai, kuriuose laikomasi kokybės standartų visuose renovacijos etapuose, paprastai gali tikėtis sutaupyti apie 50 proc. šilumos. Papildomas sutaupymas priklauso nuo gyventojų elgesio. Pavyzdžiui, pastebime, kad dideli sutaupymai fiksuojami daugiabučiuose, kuriuose dauguma gyventojų palaiko žemesnę temperatūrą. Juk pasitaiko atvejų, kai už šildymą butas tesumoka apie 7 eurus per mėnesį. Tačiau tai nereiškia, kad tokiame daugiabutyje buvo įgyvendintos brangios taupymo priemonės. Tiesiog dauguma gyventojų pasinaudoja galimybe reguliuoti šildymą savarankiškai“, – paaiškina D. Juozapavičius.