aA
Nuolat girdime apie nelaimes, nutikusias kitiems: tai paslydo ir lūžo koja, tai sportuojant nikstelėjo koją, tai žaidžiant krepšinį susiskaldė piršto kaulą. Apie pavojų savo sveikatai dažnai susimąstome tik tuomet, kai jau kažkas nutinka.
Kaulų lūžis
Kaulų lūžis
© Shutterstock nuotr.

Sostinėje gyvenanti Aušra ilgus metus džiaugėsi ledu ir pačiūžomis. Ji karts nuo karto apsilankydavo ledo arenoje, kur mėgavosi čiuožimu. Tačiau prieš kelerius metus įvykusi nelaimė ją atgrasė nuo pačiūžų ilgam.

Vieną vakarą moteris su drauge nusprendė vėl atsipalaiduoti ant ledo su pačiūžomis. Tačiau pramoga ilgai neužsitęsė. Aušra bečiuoždama nukrito.

Nepatikėjo, kad jai gali kas nors lūžti

„Negalėjau atsistoti. Pričiuožęs ledo arenoje buvęs vaikinas mane pakėlė ir padėjo nueiti iki rūbinės. Ten darbuotojai pridėjo prie kojos ledo ir sakė eiti namo“, – prisiminė sostinės gyventoja.

Aušra pasakojo negalėjusi net pagalvoti, kad jai būtų lūžusi koja. Juk sunkiai vis susižaloja kiti, jai taip tikrai neturėtų nutikti.

„Skaudėjo, bet negalėjau pagalvoti, kad lūžo. Galvojau, kad jau man tai taip negali nutikti. Mąsčiau, kad pagulėsiu dieną ir viskas praeis. Bet pragulėjus namie apie parą visa koja ištino ir supratau, kad čia kažkas jau rimčiau“, – savo istoriją pasakojo ji.

Nuvykusi į ligoninę moteris sužinojo, kad visgi dešinės kojos čiurna lūžusi. Per parą koja buvo tiek sutinusi, kad ją sugipsavę medikai išleido Aušrą namo ir sakė palaukti, kol tinimas praeis, nes reikalinga operacija. Tik po kelių savaičių vilnietė sulaukė operacijos.

Iš viso ši nemaloni trauma ant ledo privertė Aušrą praleisti namuose du mėnesius. Tik po jų moteris galėjo vėl žingsniuoti į darbą. Bet ir kojai sugijus, ji vis dar nedrįsta lipti ant ledo.

Panevėžio ledo arena
Panevėžio ledo arena
© Panevėžio savivaldybės nuotr.

„Iš pradžių net matyti ledo negalėdavau. Dabar jau galiu ir žiūriu dailiojo čiuožimo varžybas“, – prisipažino ji.

Moteris džiaugėsi, kad traumos metu buvo apdraudusi savo sūnų, o kartu su jo draudimu, kaip papildomas asmuo, į draudimo sutartį buvo įrašyta ir ji. Dėl kojos lūžio jai buvo išmokėta išmoka, kuri kompensavo prarastas pajamas dėl nedarbingumo.

Anot jos, turint hobį, kai rizikuojama savo sveikata, labai svarbu pasirūpinti draudimu.

Gipsas – nebūtinai tik lūžiui

Nors Aušra džiaugėsi, kad įvykio metu jai priklausė draudimo išmoka, vis dėlto ne visais atvejais gyventojai gali tikėtis draudimo išmokos, jei tik jiems yra priskiriamas gipso įtvaras. Draudžiantis sveikatą ar nuo nelaimingų nutikimų reikia gerai įsiskaityti į sąlygas ir suprasti, kokie įvykiai ar traumos yra laikomi draudžiamaisiais.

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas aiškino, kad žalos vertinamos remiantis objektyviais medikų tyrimų rezultatais ir tai yra apibrėžta draudimo sąlygose.

„Lūžius patvirtinantis dokumentas yra rentgeno nuotraukos arba kitais radiologiniais tyrimo būdais užfiksuoti vaizdai. Gydytojas radiologas yra specialistas, kurio kompetencijoje yra radiologinių tyrimų rezultatų vertinimas, todėl būtent šio specialisto išvada yra lemiama, ar pagal draudimo sutarties sąlygas įvykis bus pripažintas draudžiamuoju“, – kalbėjo jis.

Pačiūžos
Pačiūžos
© Shutterstock

Taigi, lūžio faktą nustato ne pati draudimo bendrovė, bet išvados daromos pagal objektyvius rentgeno tyrimo rezultatus. Būtent, jei gyventojui priklauso draudimo išmoka, jis turi draudimo bendrovei pristatyti gydytojo radiologo išvadą.

„Gali būti, kad gydytojas skirs sutvirtinti galūnę gipsu, bet lūžio nenustatys. Taigi, gipsas ne visuomet reiškia, kad kaulas lūžo ar skilo. Šį faktą turi patvirtinti gydytojas“, – akcentavo A. Gimbickas.

Kokias traumas patyrus, kokios išmokos priklauso, lemia ir žmogaus turimas draudimas. Pavyzdžiui, asmens draudimas galioja patyrus smulkias raumenų, sausgyslių ar raiščių traumas, patempimus plyšimus. Taip pat skilus, lūžus ar išnirus kaulams.

„Taip pat po traumos sutrikus klausos ir regos organų veiklai, susižalojus galvos, nugaros smegenis, pažeidus kvėpavimo, širdies arba kraujagyslių sistemas, susižalojus pilvo ertmės organus, netekus įvairių kūno dalių arba žuvus dėl traumos“, – draudžiamuosius įvykius vardijo pašnekovas.

Geriausia kreiptis jau turint dokumentus

Turintys asmens draudimą ir patyrę bet kokią traumą gyventojai gali visuomet susisiekti su draudimu ir pasiaiškinti, ar jiems priklauso išmoka ar ne.

„Pavyzdžiui, žmogus bėgiodamas pasitempė čiurną ir gydytojas jam paskyrė savaitės laiko gydymą namuose, elastinį tvarstį ir tepalą nuo uždegimo. Tai jau bus draudimasis įvykis, dėl kurio žmogus gali kreiptis į draudimą išmokos. Žinoma, jis bus paprašytas pateikti gydytojo išvadą. Draudimas visuomet remiasi medicininiais dokumentais ir gydytojų išvadomis, todėl ir šiuo atveju gydytojo išvada ir skirtas gydymas buvo pagrindas nustatant, ar įvykis draudžiamasis ir ar bus mokama draudimo išmoka“, – pasakojo draudimo bendrovės atstovas.

Andrius Gimbickas
Andrius Gimbickas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kitu pavyzdžiu galėtų būti asmeniniu draudimu apdraustas vaikas, kuris grįžo iš mokyklos su mėlyne. Kaip aiškina A. Gimbickas, dėl tokio sužalojimo nesutrinka įprastinis gyvenimo ritmas, vaikui nėra skiriamas specialus gydymas, kuris apribotų judėjimą ar jo galimybes, todėl toks įvykis nebūtų laikomas draudžiamuoju.

„Verta prisiminti, kad asmens draudimo apsauga galioja ir neprofesionaliai sportuojant. Pavyzdžiui, bėgiojant, žaidžiant krepšinį ar futbolą, slidinėjant ir dalyvaujant mėgėjų varžybose“, – pridėjo pašnekovas.

Nors į draudimo bendrovę po traumos galima kreiptis iš karto, vis dėlto bendrovė visuomet prašys medicininių duomenų ir gydytojų išrašų, todėl patogiausia kreiptis jau turint reikalingus dokumentus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
2.0000

Top naujienos

Gydytojas infektologas įvertino vakcinų efektyvumą: vienu aspektu „Astra Zeneca“ tikrai išsiskiria (59)

Lietuvoje netyla diskusijos, ar nereikėtų ilginti intervalo tarp dviejų vakcinos nuo koronaviruso...

Aistė Žebrauskienė | D+

Neramina vis labiau vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai: ekonomistai įspėja apie didesnes problemas

2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė, nei tikėtasi, – šalies BVP augo 1 proc....

Lietingas pavasaris artėja prie pabaigos: šeštadienį sulauksime paskutinės nedidelio lietaus porcijos (2)

Šeštadienio rytą beveik visoje Lietuvoje bus sausa, drėgnesni debesys sukiosis ties vakariniais...

Buvęs imtynininkas gailisi dėl savo poelgio „Metelicoje“: jis mane „kabino“, manė, kad aš – gėjus (199)

Po incidento prie populiaraus Vilniaus naktinio klubo „ Metelica “ buvęs imtynininkas ne tik buvo...

Sukrečianti istorija apie motiną, kuri tapo žudike maniake ir kankino savo pačios šeimos narius (37)

Be to, kad smurtaudavo prieš savo podukras ir jas žemindavo, Shelly Knotek kviesdavosi į namus...

Žiniasklaida: po galimų mainų – antrasis Westermanno sugrįžimas į Kauną (66)

„Barcelona“ ir Kauno „Žalgiris“ veda derybas dėl galimo gynėjų apsikeitimo: ispanų „El...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Apipjaustymas – populiarėjanti mada ar naudinga procedūra? Urologo nuomonė nustebins

JAV, Kanada, Pietų Afrikos Respublika, Naujoji Zelandija, Jungtinėje Karalystė, Pietų Korėja –...

Kol lietuviai stovi eilėse prie vakcinų, rusai savo „Sputniku“ skiepytis nenori net už pinigus (1011)

„Milijonas prizų“ – tokią programą nusprendė įgyvendinti Maskva, norėdama prisivilioti...

Lietuvių noras dirbti Anglijoje blėsta: nebetraukia sezoninis darbas, keičiasi kryptys (180)

Darbą užsienyje siūlančios Lietuvos kompanijos pastebi, kad nuo šių metų Europos rinkoje vyksta...