aA
Suomijoje mokytojo profesija laikoma prestižine, kol Lietuvoje tai tebelaikoma dideliu ir svarbiu iššūkiu. Į mūsų šalyje įvardijamas švietimo problemas pažiūrėjome kartu su Helsinkio universiteto profesoriumi Matti Meri. Ką profesorius mano apie didelį mūsų mokytojų amžiaus vidurkį, atskirtį tarp kaimo ir miesto mokyklų bei namų darbų skyrimo poreikį?
Matti Meri
Matti Meri

Svarbiausias mūsų šalies tikslas, iškeltas nacionalinio projekto „Idėja Lietuvai“ metu – mokytojo profesijos prestižo užtikrinimas iki 2025 m. Vienas iš pavyzdžių, į kuriuos galėtume atsižvelgti įveikdami savus iššūkius, yra Suomija, kurioje dėl mokytojų prestižo nekyla jokios abejonės. Matti Meri – Helsinkio universiteto profesorius, savo gyvenimą paskyręs ne tik moksleivių, bet ir mokytojų mokymui. Su profesoriumi šiandien kalbame apie tai, koks turėtų būti šiuolaikiškas, gerbiamas mokytojas, kokios savybės ir įgūdžiai jam būtini.

– Kodėl nusprendėte tapti profesoriumi ir savo gyvenimą paskirti moksleiviams ir mokytojams? Kuo ši profesija patraukli Suomijoje?

– Nuo 1966 metų dirbau pradinių klasių mokytoju. Tais laikais tam, kad taptum mokytoju, mokytojų rengimo koledže reikėdavo praleisti 2 metus. Visuomet jaučiau, kad galiu mokyti, bet norėjau iš esmės suvokti mokymo-mokymosi-išmokimo procesą. Mane domino šio proceso teorija.

Vaikai mokykloje
Vaikai mokykloje
© Shutterstock

Šio proceso tyrinėjimas 1992 metais mane nuvedė į doktorantūros studijas. Tuo metu vis dar dirbau pradinių klasių mokytoju. 1994 metų rudenį Helsinkio universiteto Mokytojų švietimo departamento direktorė pasikvietė mane ir paklausė, ar galėčiau dėstyti jų departamente. Atsakiau, kad galiu pamėginti, ir gana greitai supratau, kaip gerai yra tai, kad galima kritiškai vertinti teorines ir praktines žinias.

Tai – gebėjimas, kurį turi turėti kiekvienas mokytojas ir profesorius, universitete besirūpinantis mokytojų švietimu. Studentų atsiliepimai buvo itin reikšmingi.

– Pastebima, kad šiuolaikiniams moksleiviams vis sunkiau susikoncentruoti. Koks turi būti mokytojas, gebantis išlaikyti klasės dėmesį?

– Viena iš esminių mokymosi kompetencijų – gebėjimas sutelkti dėmesį į atliekamą užduotį. Į šią kompetenciją įeina ir mokinio gebėjimas nusistatyti tikslus ir susikoncentruoti. Šiuos gebėjimus reikia ugdyti, o mokytojas, pasitelkdamas savo pedagogines žinias, turi padėti moksleiviams to išmokti.

Matti Meri
Matti Meri
© Ignas Rusilas

Kai mokytojas sugeba sukurti moksleiviams tinkamą mokymo-mokymosi-išmokimo aplinką, mokiniai sugeba suprasti, kodėl jie turi sutelkti dėmesį.

– Lietuvoje jaučiama atskirtis tarp kaimo ir miesto mokyklų. O kaip lygios švietimo galimybės, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, užtikrinamos Suomijoje?

– Kadangi visi mūsų mokytojai rengiami universitetuose ir jų atlyginimai nepriklauso nuo to, ar jie dirba miesto, ar regiono mokykloje, su tokia problema nesusiduriame. Dėl to turime mokytojų, kurie svajoja dirbti mažesniame miestelyje ar kaime.

– Didelę dalį laiko moksleiviai skiria namų darbų ruošai. Kaip manote, kiek laiko turėtų būti skiriama namų darbams?

– Kam moksleiviui reikalingi namų darbai? Suvokiant mokymo-mokymosi-išmokimo procesą, moksleiviams namų darbų prireikia labai retai. Ir šį laiką jie turėtų skirti ne kartojimui to, ką jie jau ir taip žino, o tam, kas padėtų jiems mokytis kažko naujo.

1–6 klasių moksleiviams namų darbų ruoša turėtų užtrukti 15–60 minučių, vėlesnėse klasėse – ne ilgiau kaip 60–90 minučių kasdien.

– Mokytojo amžiaus vidurkis Lietuvoje siekia 50 metų. Jaunus žmones nuo šios profesijos atgraso žemi atlyginimai, sumenkęs mokytojo autoritetas. Kokios įtakos mokymosi procesui amžius turi apskritai?

– Visi mokytojai kadaise buvo vaikai. Tai sakydamas noriu pabrėžti, kad viskas toliau priklauso nuo to, kaip jie tęsia savo pačių mokymąsi, kaip jie priima mokymo-mokymosi-išmokimo koncepsiją. Bėgant laikui, ši koncepsija kinta. Anksčiau mokymas buvo svarbiau nei išmokimas.

Mokykla
Mokykla
© DELFI / Domantas Pipas

Šiandien išaugusi ryšio tarp mokinio ir mokytojo svarba, svarbus diferencijavimas, individualizavimas. Kai kurie vyresnės kartos mokytojai moko klasę, bet ne pavienius mokinius, esančius joje.

Svarbu ir tai, kad mokytojai pamatytų savo mokymą iš šalies. Anksčiau jie susitelkdavo į dėstomą dalyką, bet ne į mokinius, kuriems dėstoma. Tokio mokymo rezultatai nėra džiuginantys.

Šiandien mokykloje vykdomas švietimas turi didesnės svarbos nei bet kada anksčiau. Tai reiškia, kad ne visi mokytojai spėja suvokti, kad jų vaidmuo vaikų gyvenimuose yra lemiamas.

– Kokios savybės ir įgūdžiai svarbiausi norint tapti mokytoju?

– Mokytojo darbas tikrai ne kiekvienam. Tapti mokytoju – tai suvokti, koks esi mokytojas ir koks esi žmogus. Galbūt vieni asmenybės tipai tinkamesni norint būti mokytoju nei kiti. Ateities mokytojai privalo turėti gilias pedagogines žinias, komunikacinius įgūdžius, turi gerai išmanyti dėstomą dalyką ir turi sugebėti sukurti mokymo-mokymosi-išmokimo aplinką, kuri padėtų moksleiviams tobulėti. Geras mokytojas dievina savo darbą.

Manau, kad visi mokytojai turėtų suprasti, kad jie kuria ateitį. Mokytojai – ateities kūrėjai ir asmenybės, atspindinčios visos šalies kultūrą. Šiuolaikiniai tėvai, mokydami savo vaikus, dažnai susiduria su sunkumais, kuriuos, drauge su mokytojų pagalba, išspręsti tampa lengviau. Tikiuosi, kad valdžia suvoks mokytojų svarbą ir tinkamai įvertins jų darbą.

Kovo 20 dieną „Žalgirio“ arenoje jau antrą kartą suskambės skambutis į „Geriausia ever pamokų diena“! Čia susirinks vyresniųjų klasių moksleiviai ir jų mokytojai, kurių lauks daugybė pranešėjų, savo srities profesionalų. Su mokytojais savo patirtimi švietimo srityje dalinsis ir suomių profesorius Matti Meri.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(72 žmonės įvertino)
4.0694

Top naujienos

Per karantino krizę medikams buvo paruošta 30 tūkstančių kiniškų „meilės siurprizų“ tyrimas (131)

Klaipėdos savivaldybė koronaviruso krizės įkarštyje įsigijo 60 tūkst. kiniškų...

Vladimiras Laučius. Laisvė, pasodinta į Lukiškes (28)

„Kodėl mes čia keliame strėles? “ – Seimo posėdyje klausė parlamentaras ir agronomas...

Penki iš septynių naujų atvejų yra įvežtiniai: koronavirusas nustatytas ir Vilniaus rajone nužudytam asmeniui ligoninėse gydomi 8 žmonės (35)

Penki iš septynių naujų koronaviruso atvejų – įvežtiniai, ketvirtadienį BNS informavo...

SEB prognozės Lietuvai: atlaikius pandemijos smūgį, ekonomika atsigauna geriau nei tikėtasi (5)

Antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika traukėsi lėčiau nei tikėtasi, ir SEB bankas...

„Žalgirio“ direktorius: siekėme Šarūną išlaikyti, tačiau konkurencija dėl jo buvo neįtikėtinai didelė (30)

Pirmą kartą nuo 2016-ųjų metų Kauno „Žalgirio“ klubui teks ieškotis naujo trenerio. Iki...

Kardiologai ragina nelaukti: pavėlavusius skubios pagalbos medikai gydo labai sunkios būklės (1)

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro konsultantai kardiologai jau yra...

Lietuvoje per parą COVID-19 susirgusių žmonių skaičius pasiekė 7 (113)

Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius pasiekė 7, skelbia SAM

Kaip ant grilio išsikepti vištienos krūtinėlę, kad ji išliktų sultinga

Alfas Ivanauskas vasarą ant grilio siūlo išbandyti keptą vištieną ir išdavė sultingiausios...

Jasikevičius palieka „Žalgirį“ – treniruos „Barceloną“ (420)

Šarūnas Jasikevičius palieka Kauną ir keliasi į Barseloną. Strategas pasiekė susitarimą su...

Po „pasibjaurėtinos Rusijos kampanijos“ JAV paliko galimybę Putinui (62)

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį tvirtino esanti griežtai nusistačiusi...

|Maža didelių žinių kaina