Suomijos mokykloje apsilankiusi lietuvė: man iš tikrųjų skauda

Projekto „Mokytojai Lietuvai“ dalyvių stažuotė Suomijoje įpusėjo – jau penkta diena, kaip jie semiasi patirties iš pažangia švietimo sistema galinčios pasigirti šalies mokyklų. Šįkart jose mokytojai įžvelgė mūsų šalies problemą: dažnai nusigręžiame nuo tų, kuriems mokytis sekasi sunkiau.

Tėvai užsimanė savo mokyklos: savivaldybė juos palaikė ir skyrė lėšų

Šįkart diena prasidėjo nuo vizito unikalioje mokykloje, gimusia iš vietinių gyventojų iniciatyvos. Korttelitalo poikkilaakso mokykloje mokosi 1-6 klasių mokiniai. Projekto dalyvius pasitikusi mokytoja Emma aiškina, kad ryte ir per pietus mokytojai praleidžia po pusvalandį su maišytomis grupėmis, sujungdamos skirtingas klases ir leisdamos laiką kartu.

Kitu metu grupės atskiriamos, tačiau sujungimai daromi su tikslu, kad mokiniai išmoktų svarbią pamoką: mokytis jie gali drauge, nepaisant savo amžiaus ir pažangumo skirtumo. Čia jie neturi jokių pažymių ir remiasi idėja, kad vaikų mokymasis turi būti tarsi žaidimas – todėl jie ir mokosi žaisdami.

Tiesa, ši mokykla išsiskiria iš kitų tuo, kad tai – ne tik mokykla, bet ir vietinės bendruomenės namai. Profesorius Matti Meri pasakoja, kad ši mokykla iškilo iš nieko tiesiog jo akyse – stebėtina, kad tai įvyko vietinių gyventojų iniciatyva.

„Prieš 19 metų šios mokyklos nebuvo. Šiose apylinkėse gyvenančių tėvų vaikai buvo nepatenkinti, kad kitos mokyklos jiems yra per toli, todėl pareiškė norą sukurti mokyklą, esančią arčiau. Jie kreipėsi į mane klausdami: ką manai, jei šnektelėtumėme su vietos valdžia ir pažiūrėtume, kas iš to gautųsi? Susibūrė grupė tėvų, kurie kreipėsi į miesto savivaldybę ir ši pasakė: gerai, parūpinsime tam pinigus, tačiau planus turite pasirengti savarankiškai“, – mokyklos kūrimo laikus prisimena profesorius.Vietiniai tėvai kartu su architektais nutarė, kokią aplinką norėtų sukurti savo vaikams – taip iškilo modernus pastatas, kuriame šiandien mokosi apie 300 mokinių.

Apsilankymas Suomijos mokykloje priminė savas problemas

„Mokytojai Lietuvai“ projekto dalyvė, istorijos mokytoja Gitana Piktužytė teigia, kad ją nustebino mokykla, kurios interjeras primena namus.

„Įėjus patenki į didžiulį, vieningą butą su daug kambarių, poilsio ir mokymosi erdvių. Mes išvis nematę tokių vietų ir niekas nemąsto apie tai, kad poilsis turi būti gražus. Pas mus tai suplyšusi sofa ar pratrinta pagalvėlė“, – lygina mokytoja.

G. Piktužytę nustebino ir tai, koks didelis dėmesys skiriamas besimokančių suomių poilsio erdvėms, kuriose jie gali pabūti vieni, susikaupti, padaryti namų darbus. Anot jos, mūsų šalyje tokiomis erdvėmis gali pasigirti tik didžiųjų miestų mokyklos. „Bet mes kol kas apsiribojame mokymosi ir mokymo erdvėmis. Turime kažkokias tai sales, kietas kėdes, o ten viskas padaryta taip, kad būtų patogu“, – lygina ji.Be šios mokyklos, mokytojai aplankė dar dvi suaugusiems skirtas mokyklas, kurių tvarką bene įdėmiausiai stebėjo G. Piktužytė, mat ji taip pat veda keletą pamokų suaugusiųjų mokykloje Lietuvoje.

„Mes neturim to paties Lietuvoje. Niekas nesidomi suaugusiųjų švietimu. Suaugusiųjų švietimas pas mus visiškoje seklumoje, nes neturim ką jiems pasiūlyt. Jei jam 40 ir jis baigęs 7 klases, tai ką jam čia gali pasiūlyti? 8 klasės vadovėlį, iš kurio mokosi vaikai. Ir negali su juo pabendrauti apie gyvenimą, negali išspręsti jo problemų, negali jo prisijaukinti, bet turi jį kažko mokyti. Jam reikia išsilavinimo, kurio reikalauja darbdavys. Tai – skaudulys. Bent jau man, kuri visa tai mato, iš tikrųjų skauda. Galbūt, matydami tokius pavyzdžius, bandysime „suvesti galus“, – pastebi ji.

Grįždama į Lietuvą, G. Piktužytė žada stengtis palengvinti gyvenimą tų, kuriems mokytis sekasi sudėtingiau. „Pas mus sėkmingas mokinys yra sėkmingas visur. Jam, ko gero, lengva visame kame. Pas mus sudėtingiau yra tam, kuris yra nesėkmingas. Mes tai paleidžiame sava eiga, nors jam iš tikrųjų reikia padėti“, – teigia mokytoja.

Ji įsitikinusi, kad mokinys, kuris neturi motyvacijos ar yra silpniau besimokantis, taip pat turi teisę būti pagirtas – kad ir už nedidelį darbą.

„Tada, manyčiau, būtų galima palaipsniui kažką jam duoti daugiau. Svarbu įdėti jį į tas vėžes, iš kurių jis buvo išmestas. Pastebėjau, kad čia daroma taip. Yra visos sąlygos ir atskiri moduliai, kad mokinys, nesvarbu, koks jo amžius, išmoktų. Jis turi teisę kartotis, vėl grįžti prie to paties ir niekas to nesmerkia“, – pastebi G. Piktužytė.

„Mokytojai Lietuvai“ – tai „Maxima grupės“ inicijuotas projektas, kurio metu 15 komisijos atrinktų labiausiai motyvuotų šalies mokytojų iškeliavo nemokamai stažuotis Suomijoje. Iš arti susipažinę su pažangia Suomijos švietimo sistema, gerąją praktiką jie parsiveš į mūsų šalies mokyklas. Mokytojus lydi DELFI žurnalistų komanda, kuri leis sekti projekto akimirkas naujienų portale.