aA
Šiandien kiekvienas vartotojas įvairiausių prekių gali įsigyti ne tik mažose parduotuvėse, bet ir milžiniškuose prekybos centruose, o skaičiuojantys ne tik pinigus, bet ir laiką, apsipirkti gali neišėję iš namų. Tačiau po vienu stogu visą žmogaus kasdienybę talpinantys prekybos centrai mena seną ir ilgą istoriją, prasidėjusią dar XIV a. pradžioje.
Prekybos centrų pokyčiai
© DELFI montažas

Prekybos centrų pasaulyje pradžia yra laikomos skirtingos datos. Pirmosios mažos parduotuvės, dažniausiai specializuotos, pradėjo veikti dar XIV a. pr., o XX a. pradėtos kurti nedidelės bakalėjos parduotuvės, prekiaujančios konservuotais maisto produktais, prieskoniais, kava ir arbata. Kai kuriose šalyse tokiose prekybos vietose būdavo galima rasti ir namų ūkio reikmenų, įrankių ar drabužių. Daržovėmis, kiaušiniais ar pienu dažniausiai šeimos apsirūpindavo pačios arba pirkdavo tiesiogiai iš ūkininkų.

Anuomet prekyba vyko prekystalio principu, kuomet pirkėjas, priėjęs prie prekystalio, įvardindavo pageidaujamas prekes ir už jas sumokėdavo. Pirkėjų patogumui, pardavėjai suteikdavo galimybę pirkti prekes kreditu – sumokėti už jas vėliau. „Turint omenyje, jog kaimo vietovėse daugumos pirkėjų pajamos buvo nereguliarios, pavyzdžiui, priklausomos nuo sezono, tai buvo patogu ir pirkėjams, ir pardavėjai galėdavo parduoti daugiau. Įdomu tai, jog kaimo vietovėse tokia prekyba vyksta ir šiandien. Tačiau prekybos centrų modernizavimas vis dar nesustoja – Lietuvoje ne taip ir seniai pirmą kartą pirkėjams buvo pasiūlyta apsipirkti prekybos centre internetu, neišeinant iš namų“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytoja dr. Asta Gaigalienė.

Automobiliai, savitarna ir brūkšniniai kodai

Pasak pašnekovės, prekybos centrų vystymosi istoriją žymi keli esminiai momentai. Pirmasis plėtros ir pokyčių šuolis siejamas su telegrafo bei geležinkelių atsiradimu, kuomet buvo atidarytos pirmosios universalinės parduotuvės Paryžiuje (1852 m.), Londone bei Niujorke: „Le Bon Marche“, „Harrods“, „Whitleys“, „Lewis“, „Selfridges“ ir kt.

Antrąją pokyčių bangą paskatino miestų plėtra, viešojo transporto atsiradimas ir gamyklų statybos, kuriose produktai jau buvo gaminami dideliais kiekiais, – sako lektorė. – Maisto prekių parduotuvių tinklo pradžią žymi 1859 m. įkurta Amerikos kompanija „A&P“ (Great Atlantic and Pacific Tea Company), ilgą laiką buvusi viena iš Amerikos ir Kanados verslo lyderių. Ši kompanija gyvavo net 156 metus iki pat 2015-ųjų, kuomet po kelerių metų merdėjimo nutraukė savo veiklą.

Vis tik prekybos centrų vystymosi istorijoje reikšmingiausias XX a., kuomet įvyko didžiausi pokyčiai. 1916 m. atsirado savitarnos parduotuvės, tačiau tyrėjai iki šiol nesutaria dėl tikslios kilmės vietos. Beveik vienu metu tokią idėją Amerikoje pristatė prekybininkas Clarence‘as Saunders‘as „Piggly Wiggly“ parduotuvėse bei „Alpha Beta“ parduotuvių tinklas.

„1920 m. atsirado vadinamų „patogumo parduotuvių“ formatas, kurios dažnai tapdavo atsvara didelėms universalinėms parduotuvėms ir jose buvo galima greitai įsigyti užkandžių, pagrindinių maisto produktų, laikraščių, gėrimų, rūkalų ir pan.“, – sako lektorė.

Turint omenyje, jog kaimo vietovėse daugumos pirkėjų pajamos buvo nereguliarios, pavyzdžiui, priklausomos nuo sezono, tai buvo patogu ir pirkėjams, ir pardavėjai galėdavo parduoti daugiau. Įdomu tai, jog kaimo vietovėse tokia prekyba vyksta ir šiandien.
A. Gaigalienė

Atsivėrė naujos galimybės

Dauguma ekspertų sutaria, kad 1931 m. iškilęs „Highland Park Village“ Dalase, Teksaso valstijoje, JAV, yra pirmasis planuotai pastatytas prekybos centras pasaulyje. Taip pat tai yra pirmasis prekybos centras, turintis mašinų stovėjimo aikštelę. Dėl tuo metu sparčiai augančios automobilių pramonės netrukus atsirado spūstys, dėl ko nuspręsta prekybos centrus įrengti miestų pakraščiuose.

Jungtinėje Karalystėje prekybos centrai atsirado kiek vėliau. Pirmąjį prekybos centrą „Premier“ (dabar – „Daily Fresh Foods“) Jungtinėje Karalystėje 1951 metais įkūrė 28-erių verslininkas Patrick‘as Galvani‘s.

1920 m. atsirado vadinamų „patogumo parduotuvių“ formatas, kurios dažnai tapdavo atsvara didelėms universalinėms parduotuvėms ir jose buvo galima greitai įsigyti užkandžių, pagrindinių maisto produktų, laikraščių, gėrimų, rūkalų ir pan.
A. Gaigalienė

Lankytojai šlovino šį pirmąjį kvalifikuotą prekybos centrą, atvėrusį naujas prekybos galimybes: iki tol visą laiką apsipirkinėdavę tik prie prekystalio, jie galėjo patys pasiimti ir apžiūrėti prekes, jas dėti į naujus pirkinių krepšelius ir susimokėti vienoje iš trijų kasų.

Didesniame nei 230 kvadrat. metrų prekybos centre žmonės galėjo įsigyti prekių visai savaitei - nuo vaisių ir daržovių iki pieno produktų, kosmetikos, lempučių ir sveikinimo atvirukų, raštinės reikmenų.

Visos iki tol Jungtinėje Karalystėje veikusios parduotuvės uždirbdavo maždaug 98 svarus per savaitę, tačiau „Premier“ savaitinės pajamos netrukus ėmė siekti 1000 svarų.

Itin dideli prekybos centrai ir prekybos miesteliai pasaulyje ėmė kurtis tarp 1940-ųjų ir 1970-ųjų, kuomet atsirado prekių brūkšniniai kodai ir elektriniai skaitytuvai, pagreitinę pirkėjų aptarnavimo laiką.

Pirmasis prekybos centras Anglijoje „Premier“
Pirmasis prekybos centras Anglijoje „Premier“
© Vida Press

Revoliucija – tarptautinė plėtra

Ankstyvaisiais prekybos centrų gyvavimo laikais, importo ir eksporto procedūros dažniausiai vykdavo tarp kolonijų, tačiau nuo 1970-ųjų pasaulio eksporto lygio augimo tempai ženkliai viršija BVP augimo tempus. 1977 m. prekių eksporto apimtys pirmą kartą buvo didesnės nei 1 trilijonas JAV dol., o 2008 m. ši suma išaugo iki 16 trilijonų JAV dol. Šie augimo tempai ypač padidėjo po 1990-ųjų, kuomet išaugo prekyba su besivystančiomis šalimis, ypač Kinija.

„Tarptautinė didžiųjų prekybos tinklų plėtra buvo pražūtinga mažosioms bakalėjos parduotuvėms, kurių dauguma buvo nupirktos arba priverstos ieškoti nišinių sričių, kurios būtų patrauklios klientams, o kitos tiesiog priverstos užsidaryti. Kai kurie smulkieji prekybininkai sugebėjo išsilaikyti suteikdami pirkėjams galimybę nusipirkti pagrindinius produktus arčiau namų. Galima teigti, jog laikotarpis iki 1990-ųjų sukėlė revoliuciją parduotuvių valdyme“, – teigia A. Gaigalienė.

Tarptautinės prekybos plėtros šuolį lėmė ir kiti faktoriai: „Breton Vudso“ sistemos sukūrimas, bendrojo susitarimo „Dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1947)“ plėtra, Europos Ekonominės Bendrijos, Europos Laisvos Prekybos Asociacijos, Pasaulio prekybos organizacijos įkūrimas ir kt. Pasak A. Gaigalienės, tarptautinės prekybos liberalizavimas atvėrė kelius prekybos tinklų globalizacijai, o tam tikros priemonės – embargas, tarifai, kvotos – dažnai tampa politinių sprendimų įgyvendinimo priemonėmis, kurios daro didelę įtaką įvairių šalių gamintojams ir prekybininkams.

Prekybos centras „KaDeWe“ 1957
Prekybos centras „KaDeWe“ 1957
© Vida Press

Daugelyje šalių prekybos tinklus valdančios kompanijos yra sėkmingiausių kompanijų TOP lyderiai.

Audito bendrovės „Delloitte“ 2015 m. duomenimis, šiandien pagrindinis rinkos lyderis yra didžiausias JAV mažmeninės prekybos tinklas pasaulyje – 1962 m. įkurta Amerikos kompanija „Wal-Mart Stores“, kurios metinės pajamos, per pirmuosius penkerius gyvavimo metu, siekė 12,6 mln. JAV dol. 2013 m., šios pajamos išaugo iki 476 mlrd. JAV dol. Šiuos skaičius galime palyginti su kitų šalių didžiausiais mažmeninės prekybos tinklais, pavyzdžiui Prancūzijos kompanija „Carrefour“ arba Jungtinės Karalystės „Tesco“, kurių pajamos tuo pačiu metu siekė 98,8 ir 98,6 ir mlrd. JAV dol. Kalbant apie Lietuvos lyderius, „Vz.lt“ duomenimis, konsoliduoti „Maxima grupės“ įmonių pardavimai 2014 m. siekė 2,59 mlrd. eurų.

Vartotojų pokyčiai

Keičiantis prekybos centrams, ženkliai pasikeitė ir vartotojai. A. Gaigalienė sako, kad šiandien pastebima namų ūkių mažėjimo tendencija – vyrauja vieno asmens namų ūkiai, taip pat mažėja vaikų skaičius.

Audito bendrovės „Delloitte“ 2015 m. duomenimis, šiandien pagrindinis rinkos lyderis yra didžiausias JAV mažmeninės prekybos tinklas pasaulyje – 1962 m. įkurta Amerikos kompanija „Wal-Mart Stores“, kurios metinės pajamos, per pirmuosius penkerius gyvavimo metu, siekė 12,6 mln. JAV dol.

„Prekybininkams aktualios ir ekonominės vartotojų charakteristikos, pavyzdžiui, kas gauna pagrindines pajamas. Dažniausiai pagrindines šeimos pajamas gaunantis asmuo priima ir pagrindinius sprendimus. Ilgą laiką šeimos maitintoju buvo vyras, tačiau šiais laikais tokios aiškios skirties neliko, – sako ji. – Prekybininkams formuojant prekių asortimentą, taip pat svarbus ir šeimų pajamų rodiklis. Štai Lietuvoje 2014 m. vidutiniškai vienas asmuo per metus pirkiniams skyrė panašaus dydžio pinigų sumą kaip ir pirkėjas Latvijoje ar Estijoje, tačiau ši suma buvo net 5 kartais mažesnė nei išleidžiama Norvegijoje ar 4 kartus mažesnė nei Anglijoje“.

Vartotojų charakteristikos pokyčiai daro įtaką prekybos centrų evoliucijai. Pavyzdžiui, prekybos vietų trūkumas Vokietijoje po II-ojo Pasaulinio karo paskatino prekybos paštu atsiradimą. Vokietijos kompanijos „OTTO“ ir „Quelle“ yra lyderės šioje srityje.

Sunku net įsivaizduoti, kad taip atrodė parduotuvės: paimti prekes į rankas buvo tarsi stebuklas
© DELFI / Domantas Pipas

Vokietijos vartotojų ypatingas jautrumas prekių kainoms lėmė ir kito prekybos centrų formato atsiradimą ir plėtrą – žemų kainų ir riboto asortimento prekybos centrai „Lidl“ ir „Aldi“.

„Taip pat verta paminėti įvykusius marketingo ir reklamos pokyčius. Iki 1940-ųjų buvo naudojami spausdinti skelbimai ir radijo reklama, 1940-1970 m. laikotarpiu reikšmingomis tapo TV reklamos, 1970-1990-ais pasireiškė didžiųjų prekių ženklų plėtra, o e-komercijos išpopuliarėjimui būdinga personalizuota prekyba. Būtent šiam prekybos būdui yra prognozuojamas didžiausias šuolis ateityje. Vien Didžiojoje Britanijoje e-prekybos centrų pajamos 2012 m, siekė 7 mlrd. eurų“, – pasakoja A. Gaigalienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Širinskienės kaltinimuose Gabrieliui Landsbergiui – vėl klausimai dėl žmonos verslo (502)

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai kaltina opozicinių konservatorių lyderį Gabrielių...

Atskleidė kortas: Vanagas palygino, kas iš tiesų skiriasi lietuvių Dakaro boliduose (33)

Ateinančių metų Dakaro raliui lietuviškos komandos pasiruošusios stipriai kaip niekada. Bene...

Didžiausi atlyginimai rugpjūtį: kelios įmonės darbuotojams mokėjo daugiau nei 20 tūkst. eurų (149)

Trys daugiausia mokančios įmonės rugpjūčio mėnesį vidutiniškai mokėjo virš 20 tūkst. eurų....

Poliklinikose neliks pediatrų, Vaidotas Urbonas tai vadina skandalu (126)

Pirminėje sveikatos priežiūros grandyje nebeliks pediatrų, jų funkcijas perims šeimos gydytojai,...

Taline viešintis popiežius perspėjo Estiją prakalbo apie sekso skandalus; atnaujinta 12.38 (142)

Popiežius Pranciškus antradienį atvyko vizito į Estiją, jo vizitui Baltijos šalyse ateinant...

Kirilenka susirūpino Rusijos rinktine: jei CSKA ir „Chimki“ neišleis žaidėjų, aš to nesuprasiu (1)

Rusijos rinktinė vaikšto karštomis anglimis: pasaulio čempionato atrankos varžybose Sergejaus...

Po 10 metų Stano antrą kartą vedė savo mylimąją Indrę: atrodė, kad išsiskyrėme jau visam laikui (72)

Atlikėjas Stanislovas Stavickis - Stano antradienį dar kartą amžiną meilę prisiekė savo trijų...

Agnė Gilytė – apie stilisto darbą be pagražinimų: 5 mitai, kuriais vis dar tikima (1)

Mados industrija – tarsi svajonių oazė, į kurią trokšta patekti labai daug jaunų ambicingų...

Vaidas Čeponis. Kuris „Žalgiris“ pajėgesnis – praėjusio ar šio sezono? (27)

Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda baigė komplektavimą. Paskutinis taškas sudėties...

Tarptautinį pripažinimą pelniusi operatorė: dažnai sakau, kad mano gyvenime įvyko didžiulis paradoksas

Už kinematografijos meno pasiekimus Lietuvoje ir tarptautiniuose festivaliuose įvertinta kino...