Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių pagal tarptautinių IT paslaugų centrų steigimą, tačiau viena didžiausių rizikų įvardijama ribota darbo jėgos pasiūla.

Apie tai praėjusią savaitę vykusiame Baltijos investuotojų forume kalbėjo kai kurie užsienio pranešėjai, tai atsiskleidžia ir investuotojų apklausose.

Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė DELFI sakė, kad investuotojų apklausa rodo, kad į Lietuvą pirmiausiai investavo dėl to, kad yra daug talentingų žmonių, bet tuo pačiu viena didžiausių problemų įvardija tai, kad neranda darbuotojų. Taip sako daugiau nei 50 proc. apklaustų investuotojų.

Tarp kitų svarbių problemų investuotojai įvardijo darbo santykių reguliavimą ir šešėlinę ekonomiką.

Tuo pačiu, paskutiniais duomenimis, šalyje yra 154 tūkst. bedarbių. Šiuo metu vertinama, kad struktūrinis nedarbas Lietuvoje yra apie 10 proc. Tai reiškia, kad tai yra natūralus nedarbo lygis, nes tokios dalies bedarbių turimi įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių.

Rūta Skyrienė
„Darosi labai baisu, nes norėtųsi, kad jis būtų mažesnis. Tikėtina, kad dalis bedarbių nori dirbti ir ieško darbo, bet, manau, kad struktūrinio nedarbo procentas yra padidėjęs dėl to, kad žmonės įprato taip gyventi, gauti pašalpas, nedirbti. Dabar grįžti į darbo rinką yra sudėtinga, trūksta žinių, galbūt jie jaučiasi šiek tiek išsigandę. Manau, kad problema yra rimta“, - komentavo R. Skyrienė.

Pašnekovė svarsto, kad tokia paradoksali situacija, kai viena vertus trūksta darbuotojų, o kita vertus, yra daug bedarbių, demonstruoja mūsų švietimo sistemos neatitikimą ir tai, kad dalis gabių žmonių išvyko kurti kitoms šalims.

„Taip pat manytume, kad dalis iš 10 proc. bedarbių dirba šešėlinėje ekonomikoje ir nemoka mokesčių“, - pridūrė ji.

R. Skrienės nuomone, šią problemą Lietuva galėtų spręsti keliais būdais: keičiant darbo santykių reguliavimą, mažinant darbo jėgos kainą.

„Kitas dalykas Lietuvoje yra nebaudžiamumas. Manau, kad kovojant su nelegaliu darbu ir šešėline ekonomika reikėtų didesnės kontrolės. Nekalbėčiau apie didžiuosius miestus, bet apie regionus, manau, kad ten nebaudžiamumas klesti. Žinant atvejus, netgi nereaguoja į vokelius ir panašius dalykus“, - pabrėžė Investuotojų forumo vadovė.

„Mūsų nariai yra pasakoję apie atvejus, kai norėjo įdarbinti 20 žmonių, tačiau atėję į Darbo biržą sužinojo, kad daugelis norėtų gauti algą vokelyje. Nes jeigu jiems mokėsi normalią algą apie 1400 Lt į rankas, tuo metu jis praranda socialinę paramą, kompensacijas už šildymą. Tokiu atveju visa socialinė parama atsisuka prieš patį žmogų, jam tampa geriau gauti paramą ir nedirbti“, - pavyzdį pateikė R. Skyrienė.

Jos nuomone, Lietuvai nereikėtų bijoti išsilavinusių žmonių iš kitų šalių.

„Darbo tikrai yra, pažiūrėkime, kiek padaugėjo skelbimų. Aš visada sakau, kad jeigu atsiranda daugiau darbo skelbimų, vadinasi, ekonomika auga. Daugiau nei 40 proc. apklaustų investuotojų sakė, kad šiemet didins darbuotojų skaičių, bet gali būti, kad neatitiks žmonių kvalifikacija, todėl reikia mokytis, ieškoti būdų“, - kalbėjo pašnekovė.

Ji svarstė, kad priėmus liberalesnį Darbo kodeksą, gali didėti atlyginimai, nes darbdaviai žinos, kad gali tekti mokėti didesnes išeitines išmokas.

„Lietuva jau seniai minimalaus atlyginimo ir mažo vidutinio atlyginimo žabanguose. Manau, kad tą raizgalynę perkirsti gali modernūs darbo santykiai ir stipresnės profesinės sąjungos“, - tvirtino R. Skyrienė.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, birželio 1 d. šalyje buvo 154,6 tūkst. oficlialių bedarbių ir jie sudarė 8,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (241)