aA
Dalis gyventojų, kurie užtvindė ir vis dar tvindo bankus grynaisiais pinigais, gali sulaukti valdžios institucijų dėmesio.
Sunešė pinigus į bankus, dabar į duris gali pasibelsti tikrintojai
© DELFI / Tomas Vinickas

Tiesa, tarnyboms įdomūs gali būti tik tie, kurie santaupų negalėtų pagrįsti pajamomis. Lietuvoje iš maždaug 11 mlrd. Lt liko apie 5,5 mlrd. Lt grynųjų pinigų.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) iš bankų automatiškai gauna pranešimus, jeigu gyventojų ar įmonių piniginės operacijos vienu kartu viršija 15 tūkst. eurų (apie 50 tūkst. Lt) arba vykdomos įtartinos operacijos, kurioms apibrėžti yra numatyta 50 kriterijų.

„Bankai mums pateikė nemažai pranešimų apie žmones, kurie keitė litus į eurus. Visa tokia informacija patenka į mūsų duomenų bazes, kur ji yra apdorojama pagal tam tikrus rizikos kriterijus. Jeigu pinigus atnešę žmonės yra susiejami su neskaidriais dalykais, automatiškai jų atžvilgiu yra pradedami patikrinimai arba, kitaip tariant, išsamesnė analizė“, - žurnalistams pirmadienį komentavo FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis.

Pasak jo, iš maždaug pusės milijono pranešimų apie 15 tūkst. eurų viršijančias operacijas, dešimtys atvejų baigiasi tolesniais tyrimais. Pastebima, kad per gruodį tokių operacijų skaičius padidėjo 20 proc., tačiau pinigine išraiška bendra mėnesio suma nepadidėjo. 

Tai reiškia, kad daugiau privačių asmenų keitė savo santaupas arba jas įnešdavo į sąskaitas.

„Privatus asmuo visuomet yra įtartinesnis nei įmonė. Versle galime daryti prielaidą, kad parduotuvių tinklas surinko dienos pajamas ir įnešė į sąskaitą. Tačiau kalbant apie eurą, nenuostabu, kad žmonės išsitrauks savo santaupas. Lietuviai mėgsta grynuosius, gali būti, kad pensininkai savo santaupas neš į bankus“, - kalbėjo S. Šileikis.

FNTT kur kas įdomesni kiti dalykai

Bankų teikiamą informaciją apie gyventojų ir įmonių vykdomas operacijas gauna ne tik FNTT, bet ir VMI.

„15 tūkst. eurų viršijančios operacijos savaime nelaikomos įtartinomis. Tačiau bankai ir kitos institucijos mums turi pranešti apie įtartinas pinigines operacijas, kurios mums yra daug įdomesnės nei viršijačios 15 tūkst. eurų. Bankai suintensyvino ryšius su FNTT ir intensyviai ieško tokių operacijų, tačiau drastiško padidėjimo apie neaiškius pinigus, nėra. Yra nedidelis padidėjimas, kuris galbūt susijęs su euro įvedimu ir kontrolės suintensyvinimu“, - sakė S. Šileikis.

Pasak jo, FNTT vadovas gruodį patvirtino atnaujintą įtartinos operacijos aprašymą, kuria dabar ir vadovaujasi finansų įstaigos.

„Pavyzdžiui, tai gali būti susiję ir su žmogaus elgesiu, ir su tuo, kas jį atlydi į banką, taip pat tai, kokią operaciją jis atlieka. Galbūt jis nori ją atlikti grynaisiais, nors būdinga tokias operacijas atlikti ne grynaisiais pinigais“, - komentavo jis.

Per metus FNTT gauna 300-400 pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovas Darius Buta DELFI pripažino, kad namuose laikomų santaupų patikrinti negali, kol jos nenunešamos į bankus arba nenuperkamas būstas.

Darius Buta
Darius Buta
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Norėtume pažymėti, kad euras nėra priemonė kovoje su šešėliu, tai darome nuolat. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad visi legalūs pinigai, įnešami į bankų sąskaitas, VMI nėra įdomūs. Tačiau jeigu žmogus turėjo nelegalių santaupų, už kurias nebuvo sumokėti mokesčiai, ir jas įnešė į banko sąskaitą banke ar bankomate, bankai nuo tam tikros automatiškai informuoja FNTT, kuri šia informacija dalijasi su VMI. VMI analizuoja ir jeigu pastebi, kad gyventojas negalėjo turėti tokių pajamų, VMI gali pasikviesti ir paklausti, iš kur šie pinigai“, - sakė jis.

Reikia palaukti, kaip elgsis vėliau

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad gyventojai į bankus nešė visokios kilmės pinigus.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Galbūt ten buvo ir vokeliuose uždirbti pinigai, bet, kita vertus, ir pagyvenusių žmonių santaupos, kurie visą gyvenimą dirbo ir gavo legalų atlyginimą ir taupė. Tačiau reikia suprasti ir tai, kad baigiantis metams grynieji pinigai nukeliavo į sąskaitas, nes taip buvo patogiausia laukti pinigų reformos“, - DELFI komentavo jis.

Pasak ekonomisto, grynieji pinigai Lietuvoje visada buvo populiaresni nei kitose valstybėse.

„Taigi klausimas, kaip žmonės elgsis po euro įvedimo. Ar žmonės, kurie taupymo neįsivaizduoja kitaip, kaip tik taupymo po pagalve, nepadarys atvirkštinio veiksmo ir neišsigrynins eurų ir nesudės jų į stiklainį. Ir kitų valstybių patirtis rodo, kad grynųjų pinigų sumažėjimas paskui vėl šiek tiek atsistato. Tai verčia manyti, kad žmonių įpročiai yra daug tvaresni nei pinigų reforma“, - sakė G. Nausėda.

Galėjo pasirūpinti iš anksto

Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad tie gyventojai, kurie turėjo dideles sumas grynųjų pinigų, kurių kilmės negalėtų pagrįsti, jų realizavimu rūpinosi iš anksto.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Tomas Vinickas

„Greičiausiai visus metus jie svarstė, kaip išleisti tuos pinigus. Matyt, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl praėjusių metų pradžioje būsto rinka buvo aktyvesnė: buvo įsigyjama daug gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Taip pat šiek tiek aktyvesnė buvo naujų automobilių rinka. Taip pat kai kurie gyventojai įsigijo ilgalaikio vartojimo prekes, buitinę techniką, kompiuterius. Būtent tokiais būdais, viena vertus, bandė išleisti sukauptus pinigus, kurių kilmės negalėtų pagrįstų. Kita vertus, galbūt taip bandė apsaugoti savo pinigų perkamąją galią“, - DELFI komentavo ekonomistas.

Paskutinėmis dienomis į bankus suneštų grynųjų pinigų jis nesietų su šešėline ekonomika, nes ir Latvijoje prieš euro įvedimą grynųjų sumažėjo panašia dalimi.

Tiesa, latviai, skirtingai nei lietuviai, grynųjų pinigų kiekį mažino nuosekliai nuo metų vidurio.

Taigi ten grynųjų pinigų kiekis perpus sumažėjo per šešis mėnesius, o Lietuvoje – per gruodžio mėnesį.

„Tai reiškia, kad kone paskutinę minutę Lietuvos gyventojai pradėjo skubėti kažką daryti su grynaisiais laikomomis santaupomis. Kita vertus, galima pastebėti tai, kad gyventojai nepatikliai vertino informaciją viešojoje erdvėje, nes noras pasikeisti pinigus metų pabaigoje arba pirmosiomis Naujųjų metų dienomis rodo, kad jie labai atsargiai vertino informaciją, kad pinigus bus galima pasikeisti neribotą laiką“, - komentavo ekonomistas.

Tai, jo nuomone, lemia prisiminimai apie anksčiau buvusias pinigų reformas, po kurių žmonių perkamoji galia sumažėdavo.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po visą Lietuvą sukrėtusio nužudymo Vilniaus gimnazijoje – šoką sukėlusi teisėjos dovana žudikui (53)

Kodėl Temidei yra užrištos akys? Ne, ne todėl, kad nebūtų daromas poveikis, o greičiausiai tik...

Atvykę į Santaros klinikas grūdasi ant žvyro, o naujos stovėjimo aikštelės stovi pustuštės (63)

Šiemet prie Santaros klinikų atidaryta dar viena nauja daugiaaukštė automobilių stovėjimo...

Koronavirusas skverbiasi į Europą: dar dvi valstybės paskelbė apie pirmuosius užsikrėtimo atvejus Kinijoje atvejų mažėja (10)

Rumunija ir Norvegija trečiadienį pranešė apie pirmuosius užsikrėtimo naujuoju...

Pandemijos scenarijus ECB gali reikšti grįžimą prie jau išsemtų priemonių (3)

Jeigu koronaviruso protrūkis peraugs į regioninę ekonominę krizę, Europos centrinis bankas ( ECB...

The Economist

Kinija nepamiršo imperinės praeities – siekia tapti pasaulio centru

„Juostos ir kelio“ iniciatyva primena Kinijos imperinę prekybinių ryšių sistemą, teigia...

Šių metų žiema negailestingai kėsinasi į Lietuvos miškus: miškininkai net bijo pagalvoti, kas laukia pavasarį

Žiemos pokštai ir šilumos rekordai neigiamai veikia Lietuvos miškus. Ir nors dabartiniu metu...

Išvengti koronaviruso Lietuvai nepavyks: specialistės atsako, ką šiuo metu verta žinoti

Koronavirusui ir toliau plintant visame pasaulyje, keliaujantiems ar jau grįžusiems iš kelionių...

Įspėja, kas laukia dėl koronaviruso: poveikį pajus visas pasaulis (351)

Siekiant suvaldyti koronaviruso grėsmes, Vyriausybė trečiadienį paskelbė ekstremalią...

Valančiūnas buvo naudingas, bet „grizlius“ taškais užvertė Hardenas su Westbrooku (1)

Po „Visų žvaigždžių“ savaitgalio pertraukos NBA čempionate į duobę įkritusi Memfio...