Kiekvienas lietuvis, norėdamas deklaruoti pajamas, užsiregistruoti pas gydytoją, pranešti policijai apie nusikaltimą ar kitaip pasinaudoti viešosiomis paslaugomis, jau gali rinktis: tradiciškai vykti į instituciją ir bendrauti akis į akį ar tą padaryti prisijungus prie interneto. Elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų Lietuvoje jau daugiau nei 650. Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktorius Petras Jakavonis DELFI teigia: lietuviai vis dažniau naudojasi elektroninėmis paslaugomis, o šie rodikliai jau lenkia Europos Sąjungos šalių vidurkį.
Kompiuteris
© Shutterstock nuotr.

Bent pusė lietuvių reikalus tvarko internete

Kaip teigia pašnekovas, didžioji Lietuvos gyventojų ir įmonių dalis naudoja informacijos ir ryšių technologijas savo kasdieninėje veikloje, taip didindamos savo veiklos efektyvumą ir konkurencingumą. Vis daugiau namų ūkių turi prieigą prie interneto, vis didesnė gyventojų dalis reguliariai naudojasi internetu, įmonių veikla neįsivaizduojama be interneto ir kitų informacijos bei ryšių technologijų naudojimo. Todėl tampa efektyvu viešąsias paslaugas perkelti į internetą.

Portale www.epaslaugos.lt jau pateikiama daugiau kaip 650 viešųjų ir administracinių el. paslaugų nuo pajamų mokesčio deklaravimo iki darbo paieškų Darbo biržos tinklalapyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. viešosiomis el. paslaugomis naudojosi 45 procentai Lietuvos gyventojų. Bent kartą per metus jomis pasinaudojo 60 procentų 16–74 metų amžiaus interneto naudotojų.

Video reportažą apie elektronines paslaugas galite peržiūrėti ČIA.

Per paskutinius trejus metus elektroninių viešųjų paslaugų naudojimas išaugo trečdaliu. Kaip aiškina P. Jakavonis, aktyviausiai elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi jauni žmonės, mažiausiai - vyresnio amžiaus žmonės. Dažniausiai buvo naudojama informacija iš valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainių, šią informaciją naudojo pusė Lietuvos gyventojų, oficialius blankus pildė ir valstybės institucijoms ir įstaigoms siuntė trečdalis Lietuvos gyventojų.

Elektroninės paslaugos populiarėja sparčiausiai ES

Europos Komisijos atliktame 2016 m. tyrime, anot departamento direktoriaus, Lietuva priskiriama prie pirmaujančių šalių, kuriose elektroninės valdžios paslaugos auga sparčiausiai, o elektroninės valdžios rodikliai lenkia Europos Sąjungos šalių vidurkį.

El. paslaugų naudojimas
El. paslaugų naudojimas
© Susisiekimo ministerijos iliustracija

Tyrimas buvo atliktas 34 Europos valstybėse. Jame buvo vertinami tokie rodikliai: el. valdžios paslaugų orientacija į vartotoją, skaidrumas, tarpvalstybinis judrumas ir įgyvendinimo priemonės. Lietuva priskirta progresyviai e. paslaugas teikiančių šalių grupei (kartu su Vokietija, Austrija, Švedija, Danija, Norvegija, Prancūzija, Latvija, Estija, Islandija, Belgija ir Nyderlandais).

E-valdžios paslaugų orientacija į vartotoją Lietuvoje įvertinta 84 proc. (ES vidurkis 77 proc.), skaidrumas siekia 79 proc. (ES vidurkis - 55 proc.), įgyvendinimo priemonės – 76 proc. (ES vidurkis - 54 proc.). Vienintelis rodiklis, į kurį Lietuva turėtų labiau atkreipti dėmesį, – tai tarpvalstybinis judrumas, kuris pasiekė 49 proc. (ES vidurkis - 55 proc.).

Į policiją internetu kreipiasi nedaugelis

Populiariausia Lietuvoje - pajamų mokesčio deklaravimo paslauga. 2016 m. apklausa rodo, kad ja naudojosi 20 proc. gyventojų.

Nemaža dalis gyventojų, pasak P. Jakavonio, naudojosi socialinės apsaugos pašalpų paslaugomis (14 proc.), su asmens dokumentais susijusiomis paslaugomis (12 proc.), su sveikata susijusiomis paslaugomis – ieškojo informacijos apie paslaugų teikimą skirtingose ligoninėse, registravosi pas sveikatos priežiūros specialistą (12 proc.), ieškojo darbo skelbimų Darbo biržos tinklalapyje (11 proc.).

Tokiomis paslaugomis kaip leidimų statyboms prašymų teikimas, pareiškimų policijai internetu teikimas naudojosi mažiau Lietuvos gyventojų. P. Jakavonis mano, kad šiomis paslaugomis mažiau naudojamasi dėl jų pobūdžio, jos nėra susijusios su periodiškais gyvenimo įvykiais ar įprastos didžiajai daliai gyventojų.

Sutaupo laiko ir išteklių

Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo, kuriant el. paslaugas siekiama, kad būtų pagerintas asmenų aptarnavimas, viešųjų ir administracinių paslaugų kokybė ir efektyvumas, padidintas priimamų sprendimų skaidrumas, o tai leidžia mažinti korupcijos pasireiškimo riziką. El. paslaugų kūrimas neišvengiamai susijęs ir su paslaugų procesų optimizavimu, tipinių procedūrų sukūrimu ir jų automatizavimu.

Be to, kuo daugiau asmenų naudojasi el. paslaugomis, tuo mažiau jų lankosi įvairiose institucijose ir įstaigose. Todėl mažėja gyventojų aptarnavimui skirtų darbo vietų institucijose ir įstaigose, tuo pačiu mažėja asmenų aptarnavimo kaštai. P. Jakavonis priduria, kad ir informacinių sistemų eksploatavimas ir priežiūra taip pat reikalauja kaštų, tačiau svarbiausia - patogus ir kokybiškas asmenų aptarnavimas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose.

Lietuviai internetinėmis paslaugomis pasitiki

P. Jakavonis DELFI informuoja, kad dauguma Lietuvos gyventojų pasitiki bendravimo elektroniniu būdu su viešojo sektoriaus institucijoms saugumu. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. duomenimis, 68 proc. apsilankiusių viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse, elektroninio bendravimo saugumu pasitiki, t. y. visiškai pasitiki (23 proc.) arba greičiau pasitiki (45 proc.). Bendravimo su viešosiomis institucijomis elektroninėje erdvėje saugumu greičiau nepasitiki tik 3 proc. Vėlgi lyginant su praėjusių metų tyrimu, matomas žymus nepasitikėjimo sumažėjimas (7 proc. punktais).

Planuose – sudėtinės elektroninės paslaugos

Kaip teigė P. Jakavonis, 2014 – 2020 m. yra planuojama kurti administracines el. paslaugas, kurios atskiras viešojo administravimo elektronines paslaugas apjungs į vientisus elektroninių paslaugų procesus pagal atitinkamus asmenų gyvenimo įvykius. Taip pat ketinama kurti sudėtines el. paslaugas pagal Susisiekimo ministerijos sudarytą ir patvirtintą prioritetinių sudėtinių elektroninių paslaugų pagal gyvenimo įvykius sąrašą.

Verta paminėti, kad šiuo metu Lietuvoje veikiančios elektroninės paslaugos sukurtos panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Balčytis nepraranda vilties, bet jo sėkmė gali būti lemtinga socialdemokratams (32)

Socialdemokratas Zigmantas Balčytis , praėjusį pavasarį paskelbęs, kad atsisakys...

Parodė, ką valgo pacientai už 1,45 euro per dieną (22)

Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) atstovai tęsia patikros akcijas, per kurias tikrinamas...

Lietuvos biatlonininkai olimpinių žaidynių estafetėje finišo nepasiekė (55)

Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių biatlono mišrioje estafetėje 2x6 km ir 2x7,5 km...

Rusijoje laidojami Sirijoje žuvę Putino samdiniai: pasigirdo skandalingas pareiškimas (89)

Rusijos kazokas Jevgenijus Šabajevas, ligoninėje lankęs sužeistus privačius karinės bendrovės...

Rygos viliotinis: Latvija siekia turėti jungtį su Rusija? (236)

Išskirtinis Latvijos politikų aktyvumas Baltarusijos atžvilgiu gali tapti trukdžiu įgyvendinant...

Valionis: mano pastabos supykdė Grybauskaitę (168)

Tuometinis užsienio reikalų ministras Antanas Valionis naujoje knygoje atmeta įtarimus, kad...

Sniegas Kauno gatves pavertė chaosu, miestą sukaustė spūstys (27)

Antradienio popietę iškritęs sniegas Kauno gatvėse sukėlė tikrą chaosą.

Markauskas pasakė, kas gali būti su ES parama (3)

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas , pirmadienį dalyvavęs Žemės ūkio ir žuvininkystės...

Gydytoja pabrėžė, kada didžiausia tikimybė susirgti vėžiu – pataria, ko imtis (20)

„Kodėl krūties vėžys toks dažnas susirgimas tarp moterų?“ – šiuo klausimu pradedame...

Nerijus Mačiulis: kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai? (87)

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį...