O šalis, kur per dideli mokesčiai socialiniam draudimui ir trūksta gerai apmokamos darbo jėgos, mažiau patraukli ir investuotojams, kuriantiems darbo vietas bei mokantiems mokesčius.
Iš tokio užburto rato bei badymosi pirštais raginantys ištrūkti ekonomistai, verslininkai, kiti specialistai jau beveik 14 metų kalba apie įvairias priemones, tarp jų dažniausiai pamini „Sodros“ lubas. Bet net ir daugumos politikų, bent jau pagrindinių partijų palaikomai idėjai vis dar nepavyksta prasiskinti įstatyminio kelio. Kodėl? Ir ką pakeistų „Sodros“ lubų įvedimas?
Kas per šuolis ir ko juo siekiama?
Apie tai pirmadienį Vilniaus oro uoste kalbėjo Lietuvos ir išeivijos ekonomistai bei analitikai, pristatę iniciatyvą „Lemiamas šuolis“.
„Iniciatyvą su partneriais pradėjome todėl, kad laiko delsti nebeturime. Galime pritraukti investuotojus ir spurtuoti link vakarų Europos arba stagnuoti ir ilgam likti ES autsaideriais.
Noriu kreiptis į mokytojus, gydytojus, ūkininkus, vairuotojus ir kitus dirbančius. Kviečiu Jus pasirašyti po „Lemiamo šuolio“ manifestu, kurį rasite iniciatyvos interneto svetainėje.
Kiekvienas Jūsų parašas taps signalu politikams, kad šie klausimai rūpi Lietuvos žmonėms ir dabar yra metas veikti“, – sakė projekto „Lemiamas šuolis“ iniciatorius ir „Oxford Business Group“ Azijos regiono redaktorius Paulius Kunčinas.
Vieta parinkta neatsitiktinai – būtent oro keliais kasmet dažnai emigruoja tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Norint susigrąžinti bent dalį jų arba suvilioti pasilikti bei pritraukti naujų specialistų, vien politikų lozungų apie „investicijų skatinimą bei emigracijos mažinimą“ neužtenka. Specialistai ragina imtis konkrečių priemonių jau dabar, kol dar ne vėlu.
Kas yra „Sodros“ lubos ir kas jų nori?
„Sodros“ lubos – tai riba, kurią viršijus gaunant atlyginimus nėra mokamos „Sodors“ įmokos.
Lietuvoje „Sodros“ įmokų „lubos“ jau galiojo du kartus: nuo 1995 m. sausio 1 d. iki spalio 16 d.ir nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. lapkričio 1-osios, kai prasidėjo ekonominė krizė. Politikų pažadai gražinti „Sodros“ lubas taip ir nebuvo ištesėti.
Seime kartu su Socialiniu modeliu yra įregistruotos „lubos“, tačiau jų riba pakankamai aukšta – 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU).
Anot Investicijų forumo direktorės Rūtos Skyrienės, pasekmes pajustų nedaugelis – apie tūkstantį žmonių ir ne iš karto, bet tai jau būtų pradžia. Realiai norima, kad riba siektų 5 VMDU, t. y. apie 2170 eurų ir daugiau uždirbančių žmonių pajamas.
Idėjos šalininkai aiškina, kad „Sodros“ lubos panaikintų vieną svarbiausių atlyginimų augimo stabdžių. Išlaikant dabartinius augimo tempus, vidutinis atlyginimas Lietuvoje 2020 m. sieks 1008 eurus. Pasak specialistų, įvedus 2,5 VMDU „Sodros“ lubas, vidutinis atlyginimas Lietuvoje po ketverių metų gali siekti 1315-1535 eurus, t.y. 30-50 proc. daugiau.
Be to, tai esą būtų teisingesnė sistema, padėsianti pritraukti daugiau investuotojų, mažinti emigraciją ir kurti daugiau darbo vietų. Skaičiuojama, kad įvedus „Sodros“ lubas, būtų galima pritraukti investuotojų, kurie Lietuvoje kurtų bent po kelis šimtus aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamų darbo vietų, pavyzdžiui informacinių technologijų srityje.
Net viena tokia darbo vieta būtų naudinga ir tiems, kas nėra gerų atlyginimų besitikintys IT specialistai. Mat mokėdamas mažesnes įmokas „Sodrai“ ir gaudamas didesnes pajamas darbuotojas vien skatintų pajamų iš PVM augimą.
„Su kiekvieno naujo investuotojo atėjimu, Lietuvos ūkininkai turės vis daugiau pirkėjų ir eksporto rinkų, mūsų vairuotojai turės daugiau užsakymų vežti prekes į Rytus ar Vakarus, o jauniems gydytojams mažės pagunda važiuoti dirbti į Airiją ar Norvegiją.
Viena investuotojų lėšomis sukurta gerai apmokama darbo vieta sumoka tiek mokesčių, kad jų užtenka mokėti orų atlyginimą dviems mokytojams, gaisrininkams arba policininkams“, – teigė P. Kunčinas.
Ir nors daugelis politikų bei verslininkų nesipriešina „Sodros“ lubų įteisinimui, įteisinti jų neskubama.
Jei tos lubos tokios naudingos, kodėl iki šiol neįteisintos?
Apie „Sodros“ lubas kalbama nuo 2002 metų. Palaikymo susilaukta iš visų pagrindinių šalies partijų, ypač dešiniųjų Lietuvos politikų. Tačiau, anot R. Skyrienės, net kai kurie dešinieji yra itin konservatyvūs dėl „Sodros“ lubų. O balandžio antroje pusėje socialdemokrato Broniaus Bradausko iniciatyva Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas rekomendavo nenustatyti lubų.
Sprendimas argumentuotas tuo, kad dėl „Sodros“ įmokų ribų įvedimo esą sumažėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų pajamos, o pajamų praradimams padengti nenumatyti finansavimo šaltiniai. Politikų neįtikina argumentai, kad pradinius mokesčių praradimus kompensuotų investicijos.
Tačiau pamirštama paminėti, kad tie pinigai visų pirma liktų žmonių kišenėse.Skaičiuojama, kad galimus „Sodros“ biudžeto praradimus kompensuotų kiti valstybės surenkami mokesčiai. Svarbiausi jų – gyventojų pajamų (GPM) ir pridėtinės vertės (PVM) mokesčiai. Jei Lietuvoje būtų įvestos 2,5 proc. VMDU "Sodros" lubos, socialinio draudimo biudžetas netektų 163,2 mln. eurų.
Kita vertus, papildomai būtų surinkta 14,7 mln. PSD, 24,5 mln. gyventojų pajamų ir 20,8 mln. pridėtinės vertės mokesčių. Negana to, biudžetą papildytų 31 mln. eurų, kuris būtų ištrauktas iš šešėlio bei pajamos iš naujai sukurtų darbo vietų. Bendrai, „Sodros„biudžeto praradimai, priklausomai nuo naujų darbo vietų skaičiaus, gali siekti vos 5,2 mln. eurų.
„Mūsų politikai nuvertina žmones, sako, kad jie nesupras. O, pavyzdžiui, profesinės sąjungos priešinasi, nes lubomis neva pasinaudos tik turčiai – tie, kas uždirba gerai. O kas yra tas turčius? Jis galvoja, kad „Sodros“ lubos jam padėtų, juk kurs darbo vietų, aplink jas kursis naujos darbo vietos“, – sakė R. Skyrienė.
Na, neįves „Sodros“ lubų, kas iš to? Juk nukentės tik turčiai, o ne paprasti žmonės, ar ne?
Iš tikrųjų „Sodros“ lubos nėra panacėja, tačiau, anot „Lemiamo šuolio“ iniciatyvos organizatorių, tai būtų labai svarbus simbolinis žingsnis bei signalas investuotojams. Juo labiau, kad Lietuva turi itin nedaug laiko.
Mat nors lietuviai pelnė darbščių, pareigingų, išsilavinusių darbuotojų įvaizdį, o investuotojai vis dar atranda mūsų šalį, paskutiniu metu, regis, daroma viskas, kad šis įvaizdis būtų sugriautas, o iniciatyva – prarasta, mat Lietuva tėra viena dėl investicijų konkuruojančių valstybių regione.
„Mes net buvome užsitarnavę Baltijos tigro vardą. Tačiau kažkodėl nuėję beveik visą kelią iki tikslo – iškentę reformas ir taupymą per krizę, įsivedę eurą – nenorime padaryti kelių paskutinių investicijų pritraukimui svarbių žingsnių ir dėl to pralošiame kaimynams“, – antrino P. Kunčinas.
Pavyzdžiui, jau pasitaikė atvejų, kai stambūs investuotojai, kurie buvo pakviesti į Lietuvą buvo maloniai nustebinti viskuo ir pasiryžę sukurti šimtus darbo vietų, tačiau per dideli mokesčiai „Sodrai“ buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl padėkoję užsieniečiai savo verslą perkėlė į Lenkiją, kur įvestos socialinio draudimo lubos.
Taip Lietuva neteko ne tik potencialių šimtų darbo vietų, nesumokėtų mokesčių, bet, galimai, ir žmonių, kurie, ieškodami gerai apmokamo darbo emigravo.
Panašus atvejis yra nutikęs ir su viena IT bendrove, kuri įsteigė savo biurą Lietuvoje, tačiau atsisakė planų plėsti savo veiklą dėl nepalankios mokestinės politikos – verslą perkėlė į Minską, kur galima rasti kvalifikuotų IT specialistų ir jiems pasiūlyti mažesnius atlyginimus, nei Lietuvoje.
„Investuotojų forumo atlikto investuotojų pasitikėjimo indekso duomenimis, darbdaviai mažesnį darbo jėgos apmokestinimą nurodo kaip pagrindinę prielaidą atlyginimų augimui bei naujų darbo vietų kūrimui. Net 77 proc. darbdavių teigia, kad sutaupytus darbo mokesčius jie panaudotų atlyginimų kėlimui", - pabrėžė R. Skyrienė.
Tyrimo metu pastebėta, kad darbo santykių rinkos pokyčiai reikalingi ne tik naujų krypčių ieškantiems investuotojams, tačiau ir savo plėtrą planuojančiam vietiniam verslui.