aA
2015 metais atliktos apklausos rezultatai parodė, kad net 94 proc. Lietuvoje studijavusių užsienio studentų rekomenduotų mokytis mūsų šalyje. Tūkstančiai užsienio piliečių pastebi Lietuvoje sudarytas palankias sąlygas, o dauguma giria puikų studijų kainos ir kokybės santykį.
Studijos
© Shutterstock

Užsieniečių daugėja

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, nuo 2006-2007 mokslo metų iki 2016-2017 užsienio piliečių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, skaičius pakilo nuo 1 308 iki 5 071. Tai nuo pirmo iki paskutinio doktorantūros kurso studijuojantys studentai. Šiuo metu Lietuvoje daugiausia studijuoja pirmo kurso užsieniečių (1 662), ne ką mažiau ir antrakursių – 1 487. Tai rodo žymų skaičiaus šuolį.

„Per pastaruosius dvejus metus užsienio studentų skaičius šoktelėjo ne vienetais, o kartais, – sako Švietimo mainų paramos fondo komunikacijos skyriaus vadovė Jurgita Jacovskienė. – Yra kelios priežastys: aktyvi aukštųjų mokyklų veikla pristatant save užsienyje, patrauklios studijų programos anglų kalba, bendra Lietuvos žinomumo augimo tendencija.“

Kasmet į Lietuvą vien pagal „Erasmus“ mainų programą atvyksta daugiau nei 2 500 studentų, o maždaug 2-3 kartus daugiau užsieniečių atvyksta studijuoti savarankiškai.

Lietuvoje visuomet daugiausiai mokosi studentai iš kitų Europos šalių, šiais mokslo metais žymiai šoktelėjo iš Azijos atvykusių studentų skaičius, kur kas mažiau į Lietuvą atvyksta mokytis iš Afrikos ir Amerikos žemynų.

Lietuvos piliečiai, įstoję į gimtosios šalies universitetus, taip pat kasmet vis dažniau pasinaudoja galimybe pagilinti žinių užsienyje pagal mainų programas. 2011-2012 m. tokių studentų buvo 3 548, iki 2015-2016 m. skaičius po truputį didėjo iki 4 289. Duomenys, kiek lietuvių kasmet stoja į užsienio universitetus bakalauro, magistro ar doktorantūros programoms, nėra renkami.

Lietuvą renkasi dėl įvairių priežasčių

Švietimo mainų paramos fondo komunikacijos skyriaus vadovė J. Jacovskienė pasakojo, kad skirtingų šalių piliečiai pažymi skirtingus teigiamus dalykus Lietuvoje. Pavyzdžiui, japonams patinka, kad Lietuva yra maža šalis, joje gyvena draugiška ir palanki visuomenė, čia nevyksta teroristiniai išpuoliai, sąlyginai mažas nusikalstamumas.

Rytų Europos gyventojai renkasi Lietuvą, nes čia jie randa kultūrą, panašią į savo, tačiau šiuolaikiškesnę ir modernesnę aplinką.

Indai pažymi gerą studijų kainos ir kokybės santykį. Tai patvirtino iš Indijos atvykęs Klaipėdos universiteto sveikatos mokslų studijų magistrantas Charles Finni Gudavalli. „Prieš porą metų ieškojau, kur Europoje galėčiau tęsti studijas. Lietuva turėjo pranašumą pagal studijų kokybę ir kainą. Tad po išsamios konsultacijos, nusprendžiau atvykti į Klaipėdą“, – pasakojo Charles.

Dėl tos pačios priežasties medicinos studijuoti į Lietuvą atvyksta ir vokiečių, švedų bei Izraelio piliečių.

Studentė iš Gruzijos Mariam Tsitskishvili atvyko į Lietuvą, nes ieškojo universiteto, kuris siūlo Rytų Europos ir Rusijos studijas, būtent tokios yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos institute (VU TSPMI). „Studijos čia kokybiškos, o taip pat Lietuvos vyriausybė siūlo stipendijas iš Gruzijos atvykusiems studentams“, - pasakojo Mariam.

Kai kurie užsienio studentai įžvelgia pačius įvairiausius Lietuvos universitetų pranašumus: „Nusprendžiau studijuoti Lietuvoje, nes visada norėjau mokytis besivystančiame ir ne per daug susiformavusiame universitete, nes būtent tada besiformuodamas universitetas stengiasi suteikti ne tik kokybiškas studijas, bet ir galimybes studentams atsiskleisti kitose srityse, ką aš pastaruosius dvejus metus ir patiriu, – pasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechatronikos ir robotikos antro kurso studentas Pritesh Kwatra. – Tad, atrodo, nusprendęs atvykti čia, priėmiau gerą sprendimą.“

Vertina draugiškumą ir paslaugumą

Studentė iš Gruzijos Mariam sako, kad studijos VU TSPMI – aukšto lygio, suteikiančios pakankamai žinių. Jai itin patinka, kad dėstytojai ir studentai bendrauja maloniai ir draugiškai. „Kai tik reikia pagalbos, žinau, kad galiu pasitikėti universitetu. Personalas visada atsako į klausimus ir toli gražu, neturėjau jokių rūpesčių“, – pasakojo Mariam.

Mariam Tsitskishvili
Mariam Tsitskishvili
© Asmeninio albumo nuotr.

„Čia yra daug galimybių, – pažymi ukrainietis Vitaliy Petriv, studijuojantis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantūros studijas. – Geros programos, patyrę dėstytojai, įdomūs kursai. Labai draugiškas universiteto personalas, ypač jaunoji karta. Man patinka paskaitų tvarkaraštis, turiu pakankamai laiko studijoms ir darbui ar laisvalaikiui. Kaip trūkumą pažymėčiau studijų intensyvumą, bet, kita vertus, jei nori ką nors pasiekti, turi dirbti ir visi tai čia puikiai supranta.“

Kauno technologijų universiteto (KTU) doktorantas Shanker Ganesh Krishnamoorthy iš Indijos pastebi, kad per ketverius metus, kada jis čia mokosi, KTU patobulėjo. „Daug „Erasmus“ programos galimybių, kurios suteikia puikių progų tiek Lietuvos, tiek užsienio studentams. Pagrindinis Mechatronikos studijų privalumas yra darbo krūvio paskirstymas. Tai suteikia daugiau laiko įsigilinti ir mokytis studijuojamus dalykus.“

Užsienio studentai pažymi, kad jie operatyviai gauna visą reikiamą informaciją, jiems atsakoma į įvairius klausimus, skiriama pagalba. Apie studijas užsienio piliečiai sužino iš studijų parodų, Europos studijų centre, draugų ir giminaičių, mokyklų administracijos, internete (oficialiuose universitetų ir fakultetų puslapiuose, „Study in Lithuania“ svetainėje).

„Jei atvirai, informacijos buvo daugiau nei pakankamai. Tarptautinių ryšių departamentas atsakydavo į įvairius klausimus ir galėjau klausi, ko tik noriu“, – sakė ukrainietis Vitaliy.

Vitaliy Petriv
Vitaliy Petriv
© Asmeninio albumo nuotr.

Panašius privalumus pažymėjo ir Nyderlanduose bakalauro studijas baigusi vilnietė. „Nyderlandų universitetuose nėra griežtos hierarchijos: dėstytojai lygiaverčiai su studentais, tad mokymasis tampa smagiu ir efektyviu, tai pat man patiko, kad nemažai laiko skiriama praktikai“, – pasakojo Sigita.

Nyderlanduose kur kas didesnis užsienio studentų skaičius nei Lietuvos aukštosiose mokyklose, Sigita pažymi, nors pirmo kurso studentai išlaiko anglų kalbos testus, daugumos jų šnekamoji kalba būna žemo lygio. „Su tokiais kolegomis sunku dirbti grupėse, dėl jų lėtėja paskaitų tempas, – trūkumus studijuoti svetur pastebėjo mergina. – Taip pat problemų kartais sudarydavo labai griežta universiteto tvarka. Nebuvo galima derėtis nei dėl egzaminų datų, nei dėl kokių nors kitų išimtinų atvejų.“

MRU studijavusi Kristina ir VU studentė Patricija pusmečiui buvo išvykusios į skirtingus Prancūzijos universitetus. Abi merginos pažymėjo painią dokumentaciją tiek universitetuose, tiek apskritai šalyje.

„Kartą prireikė gydytojo konsultacijos, tačiau supratusi, kiek laiko prireiks užpildyti įvairių dokumentų, galiausiai pagalvojau, kad gydytojo nebe taip ir reikia, – pasakojo žurnalistikos studentė Patricija. – O semestro rezultatai mane pasiekė tik įpusėjus naujajam pavasario semestrui Lietuvoje.“

P. Babrauskaitė
P. Babrauskaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Vis dėlto, jei prancūzų ir anglų kalbas studijavusiai Kristinai reikėtų rinktis studijas Lietuvoje ar Prancūzijoje, mergina sako, jog mokytųsi Lietuvoje. „Prancūzijoje negaučiau anglų kalbos žinių, o prancūzų kalbos programa pasirodė stipri tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje“, – pasakojo mergina. Patricija irgi nedvejodama rinktųsi Lietuvą.

Ne viskas džiugina

Rimta priežastis, trukdžiusi rinktis Lietuvos universitetus studijoms, buvo ta, kad užsienio studentams nebuvo leidžiama apskritai užsidirbti. Dabar studentai oficialiai gali dirbti nuo antro kurso. Dauguma Lietuvoje studijuojančių užsieniečių pasinaudoja šia galimybe, tačiau ne visiems pavyksta rasti darbo.

KU studentas iš Indijos Charles pažymi, kad suteikiama informacija ne visada yra teisinga, pavyzdžiui, prieš atvykstant, jis buvo informuotas, kad dauguma studentų, atvykę į Lietuvą, greitai randa nepilnos dienos darbą, tačiau jam ilgai nepavyksta įsidarbinti.

Vieną iš trūkumų indas Pritesh pažymi VGTU karjeros skyrių: „Jis turėtų būti aktyvesnis ir labiau įtraukiantis užsienio studentus, tačiau šiuo metu viskas vystosi, tad, manau, šiandienos minusai yra rytojaus pliusai.“

Pritesh pažymėjo, kad vykdamas į Lietuvą žinojo, kad lietuvių kalba yra kilusi iš sanskrito, kaip ir jo gimtoji hindi, tad manė, kad naują kalbą išmokti nebus sunku. „Deja viskas pasirodė sudėtingiau. Lietuvių kalba yra sudėtingiausia kalba pasaulyje, – šyptelėjo VGTU studentas. – Vis tiek stengiuosi išmokti lietuvių kalbą ir galiu pasakyti kelis sakinius.“

Pritesh Kwatra
Pritesh Kwatra
© Asmeninio albumo nuotr.

Monika, būdama 11-oje klasėje, ieškojo universiteto, kuriame norėtų studijuoti mediciną – mergina atsižvelgė į aukštųjų mokyklų reitingą ir studijų programų kokybę. Būtent taip ji atrado Švedijos Karolinska institutą, esantį 28 pasaulio geriausių universitetų vietoje, o pagal medicinos sritį – 9. Norint stoti, Monikai buvo reikalingas brandos atestatas, tačiau jį mergina iš mokyklos gavo vėliau negu buvo galima pateikti dokumentus. Kad metai nepraeitų veltui, Monika nusprendė stoti į to paties reitingo 481–490 vietose esantį VU, Mikrobiologijos ir Biotechnologijos studijų programą.

„Galvojau, gal man vis dėlto patiks Lietuvoje ir bakalauro studijas baigsiu Vilniuje, tačiau, vos pradėjus studijuoti, labai nusivyliau studijų kokybe – dėstytojai neturėjo motyvacijos arba buvo tiesiog nesukurti dėstyti, – pasakojo Monika. – Kartais pagalvodavau, kad eiti į paskaitas nėra jokios naudos. Buvau įsitikinusi, kad dėstytojas turi degti motyvacija, o jie tiesiog perskaito skaidres.“ Po pusmečio studijų VU, Monika sulaukė pasiūlymo studijuoti Karolinska universitete.

Užsienio studentų susidomėjimas auga

Švietimo mainų paramos fondo įgyvendinamas projektas „Study in Lithuania“, remiamas Europos struktūrinio fondo lėšomis, nuo 2010 m. rūpinasi Lietuvos universitetų žinomumu tarptautinėje erdvėje ir Lietuvos piliečių, o nuo 2017 m. ir vykstančių į užsienį, bei užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą, stipendijomis. Projektas oficialiai buvo baigtas 2016 m., tačiau pratęstas nuo 2017-ųjų. Pasak vykdytojų, pastebima ir jaučiama „Study in Lithunia“ sėkmė bei reikalingumas.

„Mes siekiame didinti aukštųjų mokyklų mobilumą bei tarptautinį žinomumą, populiarinti ir teikti informaciją apie studijas Lietuvoje, pažymėti aukštųjų mokyklų pasiekimus. Tokia iniciatyva turi būti valstybėje, taip vyksta visose šalyse, yra įkurtos tam tikros jungiančios organizacijos, – teigė švietimo mainų paramos fondo komunikacijos skyriaus vadovė J. Jacovskienė. – „Study in Lithuania“ įkūrimo tikslas buvo apjungti Lietuvos aukštųjų mokyklų pastangas viešinti save tarptautinėje erdvėje.

Kasdien „Study in Lituania“ projekto koordinatoriai gauna 10-20 elektroninių laiškų su įvairiausiomis užklausomis, vėliau užsienio studentai tiesiogiai bendrauja su konkrečių universitetų darbuotojais.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Iš Alytaus mero – nerimą keliančios žinios: mūsų vyrai po truputį krenta (296)

Alytaus meras Nerijus Cesiulis ir toliau aktyviai informuoja žmones apie situaciją gaisro...

Po slapto STT tyrimo – kaltinimai garsiam verslininkui: dovanų maišelyje – butelis alkoholinio gėrimo ir vokelis (73)

Lietuvos transporto ir logistikos paslaugų bendrovių grupės „ Transekspedicija “ generalinis...

Skvernelis: aš esu priešlaikinių rinkimų šalininkas (204)

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja trys ugniagesių gelbėtojų grandys – vieni pavaldūs...

Kelionė į Keniją šeimai neapsiėjo be nuotykių: batai iš padangų, akistata su medžiojančia liūte ir pasikeitęs vaikų elgesys (39)

Jei dar visai neseniai motinystė siejosi su dvejų metų namų rutina, tai šiandien vis daugiau...

Čempionų lyga: svarbi „Inter“ pergalė, Messi ir Mertenso pasiekimai bei nuostabus „Liverpool“ įvartis (1)

UEFA Čempionų lygoje trečiadienio vakarą baigėsi grupių varžybų pirmasis ratas.

JAV bombonešių skrydžiai virš Lietuvos ir Estijos: šį kartą rusams paspendė spąstus (658)

Trečiadienio popietę virš Lietuvos jau antrą kartą šiais metais pasirodė JAV strateginis...

Lietuvą dar palepins šiluma: savaitės pabaigoje termometrų stulpeliai vėl kils (3)

Šiandien Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio sritis. Lietaus nenumatoma, tačiau debesų bus gana...

Dar viena pergalė: pajėgų kroatą palaužęs Maslobojevas užsitikrino pasaulio čempionato medalį (42)

Savo pergalingą žygį WAKO pasaulio kikbokso čempionate Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina) pratęsė...

Užkalnis. Ši vyriausybė klyno nesugebėtų užsisegti (396)

Žiūrim, ką turim. Alytuje tai dega, tai smilksta, tai rūksta senos padangos, gyventojai...

Mantas Stonkus paviešino savo susirašinėjimą su Alytaus meru: jis galėtų būti neblogas komikas (89)

Praėjusią savaitę vienoje Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs gaisras tapo rimta...