2015 metais atliktos apklausos rezultatai parodė, kad net 94 proc. Lietuvoje studijavusių užsienio studentų rekomenduotų mokytis mūsų šalyje. Tūkstančiai užsienio piliečių pastebi Lietuvoje sudarytas palankias sąlygas, o dauguma giria puikų studijų kainos ir kokybės santykį.
Studijos
© Shutterstock

Užsieniečių daugėja

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, nuo 2006-2007 mokslo metų iki 2016-2017 užsienio piliečių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, skaičius pakilo nuo 1 308 iki 5 071. Tai nuo pirmo iki paskutinio doktorantūros kurso studijuojantys studentai. Šiuo metu Lietuvoje daugiausia studijuoja pirmo kurso užsieniečių (1 662), ne ką mažiau ir antrakursių – 1 487. Tai rodo žymų skaičiaus šuolį.

„Per pastaruosius dvejus metus užsienio studentų skaičius šoktelėjo ne vienetais, o kartais, – sako Švietimo mainų paramos fondo komunikacijos skyriaus vadovė Jurgita Jacovskienė. – Yra kelios priežastys: aktyvi aukštųjų mokyklų veikla pristatant save užsienyje, patrauklios studijų programos anglų kalba, bendra Lietuvos žinomumo augimo tendencija.“

Kasmet į Lietuvą vien pagal „Erasmus“ mainų programą atvyksta daugiau nei 2 500 studentų, o maždaug 2-3 kartus daugiau užsieniečių atvyksta studijuoti savarankiškai.

Lietuvoje visuomet daugiausiai mokosi studentai iš kitų Europos šalių, šiais mokslo metais žymiai šoktelėjo iš Azijos atvykusių studentų skaičius, kur kas mažiau į Lietuvą atvyksta mokytis iš Afrikos ir Amerikos žemynų.

Lietuvos piliečiai, įstoję į gimtosios šalies universitetus, taip pat kasmet vis dažniau pasinaudoja galimybe pagilinti žinių užsienyje pagal mainų programas. 2011-2012 m. tokių studentų buvo 3 548, iki 2015-2016 m. skaičius po truputį didėjo iki 4 289. Duomenys, kiek lietuvių kasmet stoja į užsienio universitetus bakalauro, magistro ar doktorantūros programoms, nėra renkami.

Lietuvą renkasi dėl įvairių priežasčių

Švietimo mainų paramos fondo komunikacijos skyriaus vadovė J. Jacovskienė pasakojo, kad skirtingų šalių piliečiai pažymi skirtingus teigiamus dalykus Lietuvoje. Pavyzdžiui, japonams patinka, kad Lietuva yra maža šalis, joje gyvena draugiška ir palanki visuomenė, čia nevyksta teroristiniai išpuoliai, sąlyginai mažas nusikalstamumas.

Rytų Europos gyventojai renkasi Lietuvą, nes čia jie randa kultūrą, panašią į savo, tačiau šiuolaikiškesnę ir modernesnę aplinką.

Indai pažymi gerą studijų kainos ir kokybės santykį. Tai patvirtino iš Indijos atvykęs Klaipėdos universiteto sveikatos mokslų studijų magistrantas Charles Finni Gudavalli. „Prieš porą metų ieškojau, kur Europoje galėčiau tęsti studijas. Lietuva turėjo pranašumą pagal studijų kokybę ir kainą. Tad po išsamios konsultacijos, nusprendžiau atvykti į Klaipėdą“, – pasakojo Charles.

Dėl tos pačios priežasties medicinos studijuoti į Lietuvą atvyksta ir vokiečių, švedų bei Izraelio piliečių.

Studentė iš Gruzijos Mariam Tsitskishvili atvyko į Lietuvą, nes ieškojo universiteto, kuris siūlo Rytų Europos ir Rusijos studijas, būtent tokios yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos institute (VU TSPMI). „Studijos čia kokybiškos, o taip pat Lietuvos vyriausybė siūlo stipendijas iš Gruzijos atvykusiems studentams“, - pasakojo Mariam.

Kai kurie užsienio studentai įžvelgia pačius įvairiausius Lietuvos universitetų pranašumus: „Nusprendžiau studijuoti Lietuvoje, nes visada norėjau mokytis besivystančiame ir ne per daug susiformavusiame universitete, nes būtent tada besiformuodamas universitetas stengiasi suteikti ne tik kokybiškas studijas, bet ir galimybes studentams atsiskleisti kitose srityse, ką aš pastaruosius dvejus metus ir patiriu, – pasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechatronikos ir robotikos antro kurso studentas Pritesh Kwatra. – Tad, atrodo, nusprendęs atvykti čia, priėmiau gerą sprendimą.“

Vertina draugiškumą ir paslaugumą

Studentė iš Gruzijos Mariam sako, kad studijos VU TSPMI – aukšto lygio, suteikiančios pakankamai žinių. Jai itin patinka, kad dėstytojai ir studentai bendrauja maloniai ir draugiškai. „Kai tik reikia pagalbos, žinau, kad galiu pasitikėti universitetu. Personalas visada atsako į klausimus ir toli gražu, neturėjau jokių rūpesčių“, – pasakojo Mariam.

Mariam Tsitskishvili
Mariam Tsitskishvili
© Asmeninio albumo nuotr.

„Čia yra daug galimybių, – pažymi ukrainietis Vitaliy Petriv, studijuojantis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantūros studijas. – Geros programos, patyrę dėstytojai, įdomūs kursai. Labai draugiškas universiteto personalas, ypač jaunoji karta. Man patinka paskaitų tvarkaraštis, turiu pakankamai laiko studijoms ir darbui ar laisvalaikiui. Kaip trūkumą pažymėčiau studijų intensyvumą, bet, kita vertus, jei nori ką nors pasiekti, turi dirbti ir visi tai čia puikiai supranta.“

Kauno technologijų universiteto (KTU) doktorantas Shanker Ganesh Krishnamoorthy iš Indijos pastebi, kad per ketverius metus, kada jis čia mokosi, KTU patobulėjo. „Daug „Erasmus“ programos galimybių, kurios suteikia puikių progų tiek Lietuvos, tiek užsienio studentams. Pagrindinis Mechatronikos studijų privalumas yra darbo krūvio paskirstymas. Tai suteikia daugiau laiko įsigilinti ir mokytis studijuojamus dalykus.“

Užsienio studentai pažymi, kad jie operatyviai gauna visą reikiamą informaciją, jiems atsakoma į įvairius klausimus, skiriama pagalba. Apie studijas užsienio piliečiai sužino iš studijų parodų, Europos studijų centre, draugų ir giminaičių, mokyklų administracijos, internete (oficialiuose universitetų ir fakultetų puslapiuose, „Study in Lithuania“ svetainėje).

„Jei atvirai, informacijos buvo daugiau nei pakankamai. Tarptautinių ryšių departamentas atsakydavo į įvairius klausimus ir galėjau klausi, ko tik noriu“, – sakė ukrainietis Vitaliy.

Vitaliy Petriv
Vitaliy Petriv
© Asmeninio albumo nuotr.

Panašius privalumus pažymėjo ir Nyderlanduose bakalauro studijas baigusi vilnietė. „Nyderlandų universitetuose nėra griežtos hierarchijos: dėstytojai lygiaverčiai su studentais, tad mokymasis tampa smagiu ir efektyviu, tai pat man patiko, kad nemažai laiko skiriama praktikai“, – pasakojo Sigita.

Nyderlanduose kur kas didesnis užsienio studentų skaičius nei Lietuvos aukštosiose mokyklose, Sigita pažymi, nors pirmo kurso studentai išlaiko anglų kalbos testus, daugumos jų šnekamoji kalba būna žemo lygio. „Su tokiais kolegomis sunku dirbti grupėse, dėl jų lėtėja paskaitų tempas, – trūkumus studijuoti svetur pastebėjo mergina. – Taip pat problemų kartais sudarydavo labai griežta universiteto tvarka. Nebuvo galima derėtis nei dėl egzaminų datų, nei dėl kokių nors kitų išimtinų atvejų.“

MRU studijavusi Kristina ir VU studentė Patricija pusmečiui buvo išvykusios į skirtingus Prancūzijos universitetus. Abi merginos pažymėjo painią dokumentaciją tiek universitetuose, tiek apskritai šalyje.

„Kartą prireikė gydytojo konsultacijos, tačiau supratusi, kiek laiko prireiks užpildyti įvairių dokumentų, galiausiai pagalvojau, kad gydytojo nebe taip ir reikia, – pasakojo žurnalistikos studentė Patricija. – O semestro rezultatai mane pasiekė tik įpusėjus naujajam pavasario semestrui Lietuvoje.“

P. Babrauskaitė
P. Babrauskaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Vis dėlto, jei prancūzų ir anglų kalbas studijavusiai Kristinai reikėtų rinktis studijas Lietuvoje ar Prancūzijoje, mergina sako, jog mokytųsi Lietuvoje. „Prancūzijoje negaučiau anglų kalbos žinių, o prancūzų kalbos programa pasirodė stipri tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje“, – pasakojo mergina. Patricija irgi nedvejodama rinktųsi Lietuvą.

Ne viskas džiugina

Rimta priežastis, trukdžiusi rinktis Lietuvos universitetus studijoms, buvo ta, kad užsienio studentams nebuvo leidžiama apskritai užsidirbti. Dabar studentai oficialiai gali dirbti nuo antro kurso. Dauguma Lietuvoje studijuojančių užsieniečių pasinaudoja šia galimybe, tačiau ne visiems pavyksta rasti darbo.

KU studentas iš Indijos Charles pažymi, kad suteikiama informacija ne visada yra teisinga, pavyzdžiui, prieš atvykstant, jis buvo informuotas, kad dauguma studentų, atvykę į Lietuvą, greitai randa nepilnos dienos darbą, tačiau jam ilgai nepavyksta įsidarbinti.

Vieną iš trūkumų indas Pritesh pažymi VGTU karjeros skyrių: „Jis turėtų būti aktyvesnis ir labiau įtraukiantis užsienio studentus, tačiau šiuo metu viskas vystosi, tad, manau, šiandienos minusai yra rytojaus pliusai.“

Pritesh pažymėjo, kad vykdamas į Lietuvą žinojo, kad lietuvių kalba yra kilusi iš sanskrito, kaip ir jo gimtoji hindi, tad manė, kad naują kalbą išmokti nebus sunku. „Deja viskas pasirodė sudėtingiau. Lietuvių kalba yra sudėtingiausia kalba pasaulyje, – šyptelėjo VGTU studentas. – Vis tiek stengiuosi išmokti lietuvių kalbą ir galiu pasakyti kelis sakinius.“

Pritesh Kwatra
Pritesh Kwatra
© Asmeninio albumo nuotr.

Monika, būdama 11-oje klasėje, ieškojo universiteto, kuriame norėtų studijuoti mediciną – mergina atsižvelgė į aukštųjų mokyklų reitingą ir studijų programų kokybę. Būtent taip ji atrado Švedijos Karolinska institutą, esantį 28 pasaulio geriausių universitetų vietoje, o pagal medicinos sritį – 9. Norint stoti, Monikai buvo reikalingas brandos atestatas, tačiau jį mergina iš mokyklos gavo vėliau negu buvo galima pateikti dokumentus. Kad metai nepraeitų veltui, Monika nusprendė stoti į to paties reitingo 481–490 vietose esantį VU, Mikrobiologijos ir Biotechnologijos studijų programą.

„Galvojau, gal man vis dėlto patiks Lietuvoje ir bakalauro studijas baigsiu Vilniuje, tačiau, vos pradėjus studijuoti, labai nusivyliau studijų kokybe – dėstytojai neturėjo motyvacijos arba buvo tiesiog nesukurti dėstyti, – pasakojo Monika. – Kartais pagalvodavau, kad eiti į paskaitas nėra jokios naudos. Buvau įsitikinusi, kad dėstytojas turi degti motyvacija, o jie tiesiog perskaito skaidres.“ Po pusmečio studijų VU, Monika sulaukė pasiūlymo studijuoti Karolinska universitete.

Užsienio studentų susidomėjimas auga

Švietimo mainų paramos fondo įgyvendinamas projektas „Study in Lithuania“, remiamas Europos struktūrinio fondo lėšomis, nuo 2010 m. rūpinasi Lietuvos universitetų žinomumu tarptautinėje erdvėje ir Lietuvos piliečių, o nuo 2017 m. ir vykstančių į užsienį, bei užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą, stipendijomis. Projektas oficialiai buvo baigtas 2016 m., tačiau pratęstas nuo 2017-ųjų. Pasak vykdytojų, pastebima ir jaučiama „Study in Lithunia“ sėkmė bei reikalingumas.

„Mes siekiame didinti aukštųjų mokyklų mobilumą bei tarptautinį žinomumą, populiarinti ir teikti informaciją apie studijas Lietuvoje, pažymėti aukštųjų mokyklų pasiekimus. Tokia iniciatyva turi būti valstybėje, taip vyksta visose šalyse, yra įkurtos tam tikros jungiančios organizacijos, – teigė švietimo mainų paramos fondo komunikacijos skyriaus vadovė J. Jacovskienė. – „Study in Lithuania“ įkūrimo tikslas buvo apjungti Lietuvos aukštųjų mokyklų pastangas viešinti save tarptautinėje erdvėje.

Kasdien „Study in Lituania“ projekto koordinatoriai gauna 10-20 elektroninių laiškų su įvairiausiomis užklausomis, vėliau užsienio studentai tiesiogiai bendrauja su konkrečių universitetų darbuotojais.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vienas paslaptingiausių ginklų istorijoje: liepsnojo net jūra karius apimdavo paniška baimė (58)

Bizantijos gyventojai šį paslaptingą ginklą vadino „jūrų ugnimi“, vėliau istorijoje...

„Apple“ darbuotojai papasakojo apie tamsiausius savo darbo užkulisius (27)

„Apple“ – viena iš bendrovių, kur laikomasi bene griežčiausio konfidencialumo kodekso....

Kasparaitis „nusodino“ komandos draugą: himno žodžius mokėjau, kai dar nebuvai gimęs (5)

Darius Kasparaitis tenkinosi epizodiniu vaidmeniu ant Kauno ledo, bet būtent jis buvo svarbiausia...

Prabangus gyvenimas slėpė kraupias paslaptis: patikusias moteris grobdavo tiesiog gatvėje (99)

„Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, 27 miegamieji su neperšaunamaisiais langais, iš aukso...

Lietuva laukia Venckienės grąžinimo: kaip violetinė Garliavos banga užvaldė politikų protą (725)

Nuo Lietuvos teisėsaugos į JAV pabėgusi Neringa Venckienė šiuo metu suimta ir laikoma JAV...

Esminis bruožas, kuris vienija visas laimingiausias poras

Kokia ilgalaikių santykių paslaptis? Kai kurie žmonės sako, kad bendravimas. Kiti gi tvirtina, kad...

Populiariame banke darbuotojai rengtis kaip nori gali ne visi: matuoja net kulniuko aukštį (28)

Su pavasariu grįžo ir fotoreportažų ciklas „ Penktadienio aprangos kodas “, kuriame įvairių...

Mažėja norinčių drybsoti pliaže: dabar madingos kitokios atostogos (4)

Lietuvių atostogų scenarijus jau seniai neapsiriboja vien tik drybsojimu nuo ryto iki vakaro ant...

Karbauskis: aš – švariausias politikas Lietuvoje, o mes kitąmet tikriausiai laimėsime visus trejus rinkimus (617)

Nors žemės ūkio ministras Bronius Markauskas išsaugojo pareigas bent jau iki tol, kol savo...

Kurtinaitis nesižavi Mourinho: nestosime autobusu į baudos aikštelę (7)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ sekmadienį svečiuose 90:72 užtikrintai įveikė Klaipėdos...