aA
Abiturientų mažėja, išvažiuojančių studijuoti į užsienį – daugėja. Politikams žadant dar vieną aukštojo mokslo reformą, jaunimas savo apsisprendimą demonstruoja išvažiuodamas. Apžvalgininkų teigimu, prie to prisideda ir nevykstančios reformos, ir saviplaka, kada apie Lietuvos aukštąjį mokslą kalbama tik blogai.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kiek jaunuolių iš tikro renkasi studijas užsienyje, pasakyti negali niekas – tokia statistika nevedama. Paprastai tendencijas jaučia stojant į užsienio universitetus tarpininkaujančios bendrovės.

Edukacijos bendrovės „Ego Perfectus“ Studijų užsienyje skyriaus vadovas Aleksandras Feldmanas nustebęs – abiturientų mažėja, bet stojančiųjų į užsienio universitetus – daugėja.

A. Feldmano žiniomis, apie 50 proc. visų Lietuvos studentų renkasi Jungtinės Karalystės universitetus. Šįmet stojančiųjų į JK padaugėjo apie 10 proc. Šių metų kovo 24 d. duomenimis, šįmet į Jungtinės Karalystės universitetus stojo 1800 jaunuolių, pernai tokiu metu tokių buvo 1670.

„Studentų neatbaidė „Brexit“, tai rodo jų ryžtą gauti kokybiškesnį išsilavinimą. Įdomu tai, kad pas mus gerokai padaugėjo stojančiųjų iš Kauno, Šiaulių, Klaipėdos regionų. Vilniuje skaičiai lieka panašūs, tuo metu minėtuose regionuose stojančiųjų padaugėjo 20-30 proc.”, – DELFI sakė A. Feldmanas.

A. Feldmano teigimu, stojantieji vardija užsienyje jų laukiančias geresnes perspektyvas, taip pat geresnį užsienio diplomų vertinimą Lietuvoje. Taip pat studentus išvilioja emigravę draugai ir giminės.

Aleksandras Feldmanas
Aleksandras Feldmanas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak vienintelio Lietuvoje ICEF (International Concultants for Education and Fairs) sertifikuoto profesionalaus studijų užsienyje konsultanto, pastebimai daugėja stojančių į Australiją, JAV, Kanadą. Europoje išsiskiria Olandija, Danija, Šveicarija, Ispanija, Italija.

Jaunimo ryžtą išvažiuoti demonstruoja ir sociologinės apklausos. Kaip parodė Žmogaus studijų centro atliktas tyrimas, daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunimo nuo 15 iki 19 metų emigruotų į išsivysčiusią Vakarų šalį, jei ten jiems būtų pasiūlytas specialybę atitinkantis darbas.

N. Putinaitė: kelia nerimą kalbos apie blogybes

„Visiškai tikėčiau, kad daugiu žmonių teikia paraiškas studijoms užsienyje. Kada stebiu viešąją aplinką, kelia didelį nerimą, kad interesų grupėms kovojant dėl nepradėtų aukštojo mokslo projektų, kiekviena jų stengiasi išryškinti vis kitokias blogybes, jas sustiprinti“, – komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

N. Putinaitė sako, kad ir prezidentės pareiškimai apie aukštąjį mokslą, netenkinantį darbdavių, valstybės poreikių, žemą aukštojo mokslo kokybę jau tapę savaime suprantamu dalyku.

Docentės manymu, šioje srityje daug apibendrinimų, tačiau Lietuvos problema – dideli kokybės skirtumai. Kitaip tariant, yra ir labai kokybiškų, ir prastų mokslo tyrimų bei studijų programų.

„Kai nevyksta reforma, tevyksta interesų kovos, pradedama generalizuoti blogybes. Iš tiesų pastaruoju metu jokios geros žinios apie aukštąjį mokslą Lietuvoje negirdėjau“, – teigia pašnekovė.

Nerija Putinaitė
Nerija Putinaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Jos aiškinimu, imantis reformų, blogybes įvardinti galima, tačiau tai neturi trukti per ilgai, nereikia bėdų generalizuoti. Be to, turi sekti aiškūs žingsniai ir pasiūlymai, kaip blogybes ištaisyti.

„Kalbama apie reformą, jos būtinybę, sakoma, kaip viskas blogai, tuoj nukrisime į kažkokius pirmykščius laikus, ir nėra žingsnių. Pastaruosius keletą mėnesių formuojasi tik blogas tonas. Situacija tiek per metus nepablogėjo, bet blogas fonas ir visas aukštojo mokslo įvaizdis be galo pablogėjęs“, – apibendrina N. Putinaitė.

Jos manymu, ir patys universitetai nepakankamai ištransliuoja pozityvais žinias. Jie pernelyg mažai deda pastangų konkuruodami su užsienio universitetais, nesiekia pabrėžti gerųjų, aukšto lygio studijų programų.

P. Baršauskas: taip tęstis nebegali

Su N. Putinaite iš dalies sutinka Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius profesorius Petras Baršauskas.

„Yra tiesos ir ta saviplaka, aišku, turi neigiamos įtakos. Bet mūsų, stipresniųjų, tikslas kažkaip galutinai perlaužti stuburą, kad reformoje įvyktų judesys. Mes, stipresnieji, aukojamės. Aišku, tai neša ir neigiamą aspektą – jauni žmonės, tėvai, galvoja, „ai, bus reformos, geriau tu, vaike, važiuok ten“, – sako P. Baršauskas.

Tačiau, aiškina jis, jei nebus bandoma persilaužti, reforma neįvyks, o taip tęstis toliau nebegali.

Petras Baršauskas
Petras Baršauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Rektorius neneigia – universitetai nesuprato, kad konkuruoja jau ne tik Lietuvoje, bet ir globalioje erdvėje. „Ar jau suprato ir persiorientavo? Sakau atsakingai – ne. Jie sprendžia primityviai seną klausimą – vieni išlikimo, išgyvenimo klausimą, kiti – desperatinį kokybės sprendimų klausimą. Taip ir blaškomės, o tarp šių dviejų punktų sutarimas neįmanomas, nes jų tikslai iš esmės skirtingi“, – kalbėjo P. Baršauskas.

Kas bus po „Brexit“?

„Besitęsiant nesibaigiančioms besikeičiančių valdžių kalboms apie „istorinę“ švietimo reformą, jos vis dar nesulaukia jau kelios kartos baigiančiųjų mokyklas. Tad natūralu, kad delsimas ir politikų koncentravimasis į detales, pavyzdžiui, kokius šiandien universitetus jungsime, nepateikiant aiškios ir apčiuopiamos vizijos visuomenei su aiškiais kokybiniais pokyčiais bei jų įgyvendinimo terminais, neprideda pasitikėjimo mūsų švietimo sistema ir skatina bent pagalvoti apie studijas užsienyje“, – tvirtina švietimo ekspertas Arūnas Markas.

Pašnekovas primena, kad 2009 m. pirmą kartą abiturientai apklausti apie jų studijų ketinimus. Kai kuriose mokyklose ketinančių studijuoti užsienyje buvo iki 90 proc. Ar tai, klausia A. Markas, nebuvo pakankamas signalas jau prieš aštuonerius metus? Tačiau, sako jis, nuo to laiko neįvyko kokių nors realių pokyčiai studijų kokybės gerinime ar apskritai visoje švietimo sistemoje.

Arūnas Markas
Arūnas Markas
© DELFI / Kiril Čachovskij

A. Markas prognozuoja, kad artimiausius dvejus metus galima tikėtis išvykstančių studijuoti į Jungtinę Karalystę skaičiaus augimo. Artėjant „Brexit“, žmonės gali suskubti pasinaudoti britų studijų paskolų sistema, kuomet mokestis už studijas pradedamas grąžinti tik pasiekus tam tikrą uždarbio lygį, o jei nustatytas lygis nepasiekiamas, grąžinti paskolos nereikia. Kitaip tariant, tai galimybė nemokamai studijuoti britų sąskaita.

„Tačiau po „Brexit“ studijų migracijos mastai ir kryptys keisis – Britanijos aukštosios mokyklos visuomet buvo populiariausios renkantis studijas užsienyje tiek dėl jau minėtos palankios paskolų sistemos, tiek dėl pačios anglų kalbos, o po JK išstojimo iš Europos Sąjungos, tikėtina, kad paskolų sistema ne Britanijos piliečiams bus nebepasiekiama. Vertinant, kokių užsienio kalbų mokymasis mokyklose yra populiariausias, anglų kalba vis dar išlieka lydere, tad, arba moksleiviai ir jų tėvai dar negalvoja apie „Brexit“ pasekmes ir vyks studijuoti kažkur kitur nemokėdami tos šalies kalbos, arba, sudužus studijų Jungtinėje Karalystėje svajonėms, liks studijuoti Lietuvoje“, – kalbėjo A Markas.

Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, šiais metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 32 572 kandidatai. Pernai jų buvo 33 710.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (57)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (5)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

ES gimė Italijos saloje, dabar jos gyventojai nori lauk (19)

Niūriai žvelgdamas į apleistą salos uostą, Ciro Alleatis nė kiek neabejoja, kas yra kaltas dėl...

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (524)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (512)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....

Tragiškas Celine Dion gyvenimas - lyg prakeiksmas: lydimas gedulo, persileidimų ir vyro kančių (1)

Kanadiečių dainininkės Celine Dion širdis niekuomet nepamirš velionio vyro ir buvusio...

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (221)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (8)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Monika Šedžiuvienė – atvirai apie išgalvotas „sužadėtuves“, būsimas vestuves bažnyčioje ir vaikus su naujuoju draugu (176)

Nepaisant keletą metų trukančių viešų skyrybų, šiandien Monika Šedžiuvienė sako esanti...