Žavioji raudonplaukė A. Gilytė, važiuodama parsivežti vaikų, sutiko greitai papasakoti apie moteriškas silpnybes ir atvėrė „Pinigų kartų“ skaitytojams visų moterų spintas, perkimštas pinigų.
Pagrindinis Jūsų darbas – stilingai rengti moteris ir išmokyti jas padaryti tai pačioms, tai sakykite, kiek gi kainuoja stilius?
Jeigu turite fantazijos ir esate pragmatiškas ir dar jeigu turite tikslias proporcijas, tai daug nekainuoja. Kai žmogus kūrybingas, jis planuoja aprangą, ieško pigesnių variantų, panaudoja tai, ką turi iš anksčiau. Tai dėl to ši savybė gerai, nes pinigų susitaupo ir taip stilius nekainuoja brangiai. Pragmatiškumas gerai, nes jei žmogus nesugalvoja, neperdaro turimų derinių, tai eina pirkti naujų. Nenoriu, kad tai nsukambėtų klaidingai pirmajai minčiai, bet tiesiog tie, kurie nelabai turi fantazijos, jie tiki, kad nusipirkus gerą daiktą, atrodys geriau. Niekada brangi etiketė negarantuoja stiliaus ir kad tai bus gražu. Pažūrėkite į studentus – daugelis sugeba stilingai apsirengti, neturėdami pinigų, ir dažniausiai būna stilingiausi gatvės žmonės. Tai pragmatiškumas ir kūrybiškumas drauge duoda tokį rezultatą, jog nereikia turėti daug pinigų, kad gerai atrodytum ir būtum stilingas.
Kas iš šiandien jūsų dėvimų drabužių brangiausia, o kas – pigiausia?
Esu su mėlyna suknele, balerinos tipo bateliais, lakrodžiu, pakabuku ir akiniais ant nosies. Pigiausi gal batai, nes per išpardavimą pirkau. Bet kadangi pirkau senokai, nelabai atsimenu, kiek kainavo. Bet manau tikrai pigiausi iš viso derinio. Brangiausi turbūt akiniai ir laikrodis. Laikrodis dovanotas tai kainos gal nespėsiu, o akiniai kainavo 300 eurų.
Nors sakote, kad drabužius perkate labai retai, renkate derinius iš to, ką turite, bet vis tiek, kaip dažnai juos perkate?
Prieš 3 mėnesius antrą kartą tapau mama, tad seniai kažką naujo pirkau. Kai augo pilvas, nemačiau prasmės pirkti drabužių, nes tai laikinas periodas. Tada po gimdymo natūralu neatrodžiau taip, kaip prieš tą periodą, tai vėlgi spintos naujais drabužiais nepildžiau, nes žinojau, kad senos formos tuoj sugrįš. Dabar po nėštumo esu pasiilgusi senų derinių tai, žinokit, atidarau senas dėžes ir traukiu sukneles su dideliu džiaugsmu: „Šita kokia faina! O, šita kokia graži“. Tai per paskutinius metus pirkau labai mažai kažką. Nesu tikrai iš tų, kad pirkčiau tik tam, kad pirkčiau. Nebūna taip: „Ai, važiuoju atostogų tai reikia kažką nusipirkti. Štai, akcija tai reikia nusipirkti. Nualpau pamačiusi suknelę ir nusipirkau už pusę algos“. Visi sprendimai būna loginiai ir pragmatiški. Jeigu švarkas neatrodo gerai, jeigu marškiniai jau nelabai balti, tai tada jau reikia naujo. Ir pinigai visai kitaip išsileidžia – jeigu einu pirkti džinsų, su rankinuku neišeinu. Puikiai žinau, kiek bėdų sukuria tas daiktų perteklius, nes mano darbas yra toks savotiškas spintų tvarkymas. Ir matau, kokios moterys pasimetusios tarp to spintos pertekliaus ir daiktų kiekio.
Bet negi visuomet buvote tokia praktiška ir viską apskaičiuojanti? Turbūt vis vien kažkas tokiam požiūriui turėjo didelės įtakos.
Tikraip taip, nebuvau tokia visą laiką. Anksčiau labai kaupdavau daiktus. Kai baigiau magistrantūrą Italijoje ir krausčiausi atgal pas tėvus į Lietuvą, nepatikėsite, bet samdžiau mažą sunkvežimuką, kad parsigabenčiau daiktus. Bet po to, kai iš tėvų namų krausčiausi į pirmąjį savo būstą, kuris buvo vieno kambario nuomojamas butas, supratau, kad tiesiog netilpsiu. Tada ir prasidėjo valymas, nereikalingų daiktų atsikratymas. Tiesa, mano vyras irgi nėra linkęs kaupti daiktus, todėl po truputį tai tapo natūralu. Jeigu daiktu nesinaudoji, kam jį laikyti? Ir tokia tvarka visur – virtuvėje, vonioje ir spintoje.
Esate dviejų vaikų mama, kaip perkate drabužius jiems?
Su viena bičiule kaip tik kalbėjome apie tai. Įsivaizduokit, vaikiškas džemperiukas kainuoja 80 eurų, mano galva, tai labai brangu. Neverta pirkti vaikams tokių brangių drabužių, nes jis negalės augti laisvai. Nenoriu vaikams ribtoi laisvės ir sakyti: „Atsargiai valgyk, neliesk nieko, nes tavo rūbai brangūs“. Aš jau geriau nupirksiu pigesnį drabužį, kuris gal ir greičiau susidėvės, bet vaikas nesuks galvos ir pačiai ramiau, jei jis nučiuos nuo čiužyklos ant žolės, jei įkris į balą ir susiplėšys. Geriau pinigus išleisiu kažkokiom papildomom veiklom, filmams kino centre ar, pavyzdžiui, mano vaikui patinka įvairūs persirengimo kostiumai. Dar nevengiu prikti internetinėje parduotuvėje, kurioje mamos parduoda savo naudotus daiktus, o kartais net nedėvėtų būna. Tiesa, avalynę vaikui perku brangesnę, nerizikuoju pirkti pigios.
Bet gal vis tiek turite kažkokių silpnybių?
Turiu! Labai mėgstu skaniai valgyti. Žinoma, yra toks dalykas, kad mes, moterys, negalime sau leisti valgyti viską, ką norime ir kada tik norime. Bet, pavyzdžiui, jeigu žinau, kad vakare laukia vakarienė man patinkančiame restorane, tai per pietus mažiau pavalgysiu. Kitas dalykas, mėgstu grožio procedūras. Plaukų priežiūra, įvairūs kremai, serumai ir visi tokie reikalai turbūt dar didesnė silpnybė.
Jūs – stilistė, bet silpnybė ne drabužiai?
Taip taip. Turbūt todėl, nes per dieną tiek drabužių lyginu, lankstau, matuoju ir man jau viskas matyta, čiupinėta, jie jau lyg ir mano. Kai man reikia naujų, aš konkrečiai nusiperku, nes jau puikiai žinau, ko reikia.. Kaip kiti obuolius perka, tai aš taip džinsų einu pirkti.
